Nepraleiskite! Svarbiausi reikalavimai kūdikių maisto kokybei, kuriuos privalo žinoti kiekvienas tėvas

Žiniasklaidoje pastaruoju metu padaugėjo pranešimų, kad primaitinimo rekomendacijos vėl pasikeitė. Kūdikių mityba - tai labai svarbus ir atsakingas procesas, ypač pereinamuoju laikotarpiu, kai pradedamas papildomas primaitinimas. Siekiant patenkinti jų mitybos poreikius svarbu, kad papildomas maistas būtų tinkamas, saugus, adekvatus ir reikiamu laiku įvestas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kūdikius primaitinti kietu maistu pataria nuo 6 mėnesių. Apytiksliai pusmečio sulaukusio vaikelio energijos ir maistinių medžiagų poreikis sparčiai didėja, vien iš motinos pieno gaunamų medžiagų pradeda nebeužtekti, tad po truputį imamasi primaitinti kietu maistu. 6 mėn. kūdikis jau yra visiškai pasiruošęs ragauti kietų maisto produktų. Tačiau kartais gydytojai gali rekomenduoti primaitinti jau 4 mėnesius.

Tuo atveju, kai primaitinimas pradedamas anksčiau nei kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, kūdikio mityboje mamos pienas (arba pieno mišinys) turi išlikti pagrindiniu maisto šaltiniu. Kai kurie pediatrai anksčiau taip pat rekomendavo primaitinimą pradėti nuo 4 mėn. amžiaus neva kaip būdą užkirsti kelią alergijoms. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam.

Potencialios rizikos ir rekomendacijos

Apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto. Tačiau jaunesni nei 4 mėn. kūdikiai dar turi stiprų žiaukčiojimo refleksą. Visi gimę kūdikiai turi apsauginio žiaukčiojimo refleksą, t.y. kūdikis į burną patekusį maistą liežuviu išstumia lauk. Didesnė skrandžio turinio atpylimo rizika kyla maitinant dar nesėdintį 4 mėn. kūdikį. Didėja tikimybė, kad žarnyne išplis infekcija.

Nusprendus primaitinti 4 mėn. kūdikį, pirmosios tyrelės turi būti labai skystos, nes kūdikiui bus sunku nuryti kitokios konsistencijos, t. y. ne visiškai skystą maistą. Kūdikį reikia maitinti tik specialioje maitinimo kėdutėje su reguliuojamomis padėtimis. Nemaitinkite gultuke, sūpynėse ar pan. Venkite maisto produktų, kurie didintų tikimybę užspringti.

Jei primaitinimą pradėsite nuo 4-ojo mėnesio, pradėkite ruošti tyreles iš vieno ingrediento. Vienu metu įtraukite vieną naują ingredientą: tai padės stebėti, ar nepasireiškė alerginės reakcijos.

4-6 mėn. kūdikis didžiąją dalį maisto medžiagų vis dar gaus iš motinos pieno arba pieno mišinio. Kiekvienas kūdikis auga ir vystosi skirtingai, tad svarbu fiksuoti jo siunčiamus alkio signalus. Kartais kūdikis norės daugiau pieno ar mišinio, kartais - mažiau.

Papildomas primaitinimas iki vienerių metų amžiaus, o ypač pirmaisiais mėnesiais, yra svarbus siekiant užtikrinti išaugusius energijos ir maistinių medžiagų (svarbiausiai - geležies) poreikius. Kadangi vaikutis dar tik mokosi valgyti, pratinasi prie naujų skonių ir tekstūros, suvalgomo maisto kiekiai nėra dideli. Taigi, kiekvieną kartą turi būti siūlomas vertingas papildomas maistas ir tęsiamas kūdikių žindymas ar maitinimas adaptuotu pieno mišiniu pagal jų poreikį - kada ir kiek vaikas nori.

Vaikų patiekalai turi būti maistingi - turėti pakankamai maistinių medžiagų ir energijos, todėl svarbu produktų įvairovė; švarūs ir saugūs, siekiant apsaugoti nuo galimų infekcijų; natūralūs, be dirbtinių maisto priedų; atitinkantys šeimos mitybos kultūrą - šeimos maistas taip pat turi būti maistingas ir įvairus, atsisakant perdirbtų maisto produktų; parenkami pagal sezoniškumą ir auginami vietoje.

Maisto įvairovė ir svarbiausi komponentai

Mažieji nuo 6 iki 23 mėnesių turėtų valgyti įvairų maistą. Vaisiai ir daržovės, gyvūninės kilmės maistas (mėsa, žuvis ir kiaušiniai) turėtų būti vartojamas kasdien. Ankštinius augalus (žirnelius, pupeles, avinžirnius, lęšius), riešutus ir sėklas reikia vartoti dažnai, ypač kai mėsos, žuvies, kiaušinių ir daržovių suvartojimas yra ribotas, bet jie turėtų būti parenkami tokia forma (miltai, kremas), kad būtų kuo mažesnis springimo pavojus.

Gyvūninės kilmės maistas, vaisiai ir daržovės, riešutai, ankštiniai augalai ir sėklos turėtų būti pagrindiniai patiekalo komponentai, nes jie turi didesnį maistinių medžiagų tankį, lyginant su javų grūdais. Krakmolingi maisto produktai (kviečiai, ryžiai, bulvės) paprastai sudaro didelę dietos dalį, tačiau nesuteikia tokios pat kokybės baltymų kaip gyvūninės kilmės maisto produktai, ir neturi svarbiausių maistinių medžiagų (tokių kaip geležies, cinko ir vitamino B12); daugelyje jų taip pat yra antimaistinių medžiagų, kurios silpnina maistinių medžiagų pasisavinimą. Todėl renkantis javų grūdus, pirmenybė turėtų būti teikiama pilno grūdo produktams, o rafinuotų rinktis - kuo mažiau. Pilno grūdo produktus galima atskirti pagal skaidulinių medžiagų kiekį, nurodytą 100 g produkto, turėtų būti > 5 g/100g.

Būtinas papildomo maisto elementas yra įvairios daržovės ir vaisiai - vitaminų, mineralinių medžiagų, krakmolo ir augalinės narvelienos (skaidulinių medžiagų) šaltinis. Vitamino C turinčios daržovės, uogos (pvz., įvairių rūšių kopūstai, juodieji, raudonieji serbentai, gervuogės) padeda įsisavinti ne hemogeležį iš daugiau jos turinčių augalinės kilmės produktų, pvz., visadalių grūdų košių. Daržovėse ir vaisiuose taip pat yra B grupės vitaminų (išskyrus vitaminą B12). Tamsiai žaliose lapinėse ir oranžinėse daržovėse yra karotino, kuris organizme virsta A vitaminu. Tamsiai žalios spalvos daržovėse taip pat yra daug folio rūgšties, kalio, magnio. Daržovėse ir vaisiuose yra ir daug kitų sveikatai naudingų medžiagų, pvz., antioksidantų ir fitosterolių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vitaminai ir mineralinės medžiagos yra gerai įsisavinamos iš šviežių ir šaldytų uogų, daržovių ir vaisių.

Ketvirtą-šeštą gyvenimo mėnesį išsenka įgimtos geležies atsargos, todėl šiuo laiku yra tikslinga duoti maisto, papildyto geležimi. Ne hemogeležies ir cinko biologinį įsisavinimą iš papildomo maisto padidina askorbo rūgštis (vitaminas C) ir kitos organinės rūgštys bei gyvūniniai baltymai, o karotinų (karotinoidų), t.y. provitamino A, - riebalai.

Kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos). Mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, tačiau mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui.

Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams.

Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją. Kiaušinių duodama šeštą gyvenimo mėnesį. Kiaušiniai yra įvairiapusiškai vertingas maisto produktas. Jų baltymuose yra nepakeičiamųjų amino rūgščių, būtinų augimui ir protinei brandai, o trynyje daug fosfolipidų, nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių. Pradžioje duodama du tris kartus per savaitę po ¼ kietai virto (5 min.) kiaušinio, vėliau po pusę kiaušinio. Visas kiaušinis duodamas nuo aštunto mėnesio, o pirmųjų metų pabaigoje per savaitę jau galima suvalgyti du tris kiaušinius.

Lietuvoje tradiciškai kūdikiams pirmiausia duodama daržovių košių. Kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.

Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn.

Maisto įvairovė yra labai svarbi. Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.

Riebalai, cukrus, druska ir kiti priedai

Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Pirmaisiais gyvenimo metais svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų kuo įvairesnių riebalų rūgščių, todėl maistas turi būti gardinamas sviestu, labai tyru alyvuogių, rapsų, kanapių, linų sėmenų aliejumi. Nuo 6 mėn. amžiaus svarbu įtraukti ir riebiųjų žuvų ar jų aliejų, kiaušinio trynį, kurių sudėtyje yra eikozapentaeno ir dokozaheksaeno riebalų rūgščių, pastaroji labai svarbi nervų sistemos ir smegenų, tinklainės vystymuisi. Žinotina, kad riebalai yra svarbūs riebaluose tirpių vitaminų A,D,E,K įsisavinimui; užtikrina maisto organoleptines (skonio, kvapo ir tekstūros) savybes, todėl lemia maisto priimtinumą, pasitenkinimą, sotumą.

Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Duodant vaikui sūrius patiekalus didėja rizika vėliau turėti padidėjusį kraujo spaudimą. Taip pat pripratimas prie sūraus ar labai saldaus maisto paveikia maisto produktų pasirinkimą vėliau.

Cukrus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų). Maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir transizomerinių (hidrintų, pusiau hidrintų) riebalų, saldinti gėrimai, produktai turintys, dirbtinių saldiklių, neturėtų būti vartojami mažų vaikų maitinimui. 100% vaisių sulčių vartojimas turėtų būti ribotas. Šių maisto produktų grupė pasižymi didele energetine verte, tačiau mažu maistingumu bei turi trumpalaikę ir ilgalaikę žalą vaikų vystymuisi. Patiekalai neturėtų būti saldinami cukrumi, o medus, dėl botulizmo rizikos, neturėtų būti duodamas vaikams iki 1 metų amžiaus. Saldūs patiekalai yra siejami su didesne dantų ėduonies rizika.

Prieskoninės žolelės. Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską. Maistą galima skaninti prieskoninėmis žolelėmis, prieskoniais - jų naudojimas ir kiekis turėtų būti parenkamas pagal vaiko pomėgius, jautrumą skoniui ir kvapui.

Kiti prieskoniai. Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.

Pieno produktai ir skysčiai

6-11 mėn. kūdikiams toliau turi būti tęsiamas maitinimas motinos pienu, išlaikant adekvačią jo gamybą (tam ypač svarbus žindymas nakties metu). Nežindomų kūdikių maitinimas turi būti tęsiamas adaptuotu pieno mišiniu, kad būtų užtikrinamas maistinių medžiagų poreikis, kurio negali patenkinti gyvūninės kilmės (karvės, ožkos, avies), pienas ar augaliniai (avižų, ryžių, sojų ir kt.) gėrimai. Be to gyvūninės kilmės pienas turi žymiai didesnį baltymų kiekį, nei reikia vaikui, todėl jo vartojimas pirmaisiais metais gali lemti didesnę nutukimo riziką vėliau. Karvės pienas veikia geležies apykaitą - slopina geležies įsisavinimą žarnyne, ir gali lemti didesnį jos netekimą dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto.

Nuo 12 mėn. amžiaus vaikai toliau turėtų būti žindomi, o siekiant užtikrinti dietos įvairovę, jau galima įtraukti ir gyvūninės kilmės pieną. Kūdikiams, kurie nėra žindomi, adaptuoto pieno mišinio vartojimas priklauso nuo situacijos, jei vaikas valgo pakankamai papildomo maisto ir maistas yra įvairus, tai galima pereiti prie gyvūninės kilmės pieno. Adaptuoto pieno mišinio vartojimas gali būti tęsiamas, kaip geležies, vitamino D, nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, ypač tais atvejais, kai yra maža maisto įvairovė arba kiekis, kai dėl didelės nutukimo rizikos reikalinga sumažinti gaunamų baltymų kiekį. Augalinės kilmės gėrimai pasižymi mažesne maistine verte, tačiau tinkamai parinkus produktus, juos galima vartoti, kai nėra gyvūninės kilmės pieno.

Rauginti/fermentuoti pieno produktai (jogurtas, varškė, kefyras, sūris) gali būti įtraukiami apie 10 -11 mėn. - nedideliais kiekiais.

Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn.

Pradėjus primaitinimą kartu su maistu vaikui galima siūlyti atsigerti vandens iš puodelio ar gertuvės. Žalioji ar juodoji arbata mažiems vaikams netinka, nes jų sudėtyje yra kofeino, taninų ir polifenolių, kurie slopina geležies absorbciją. Galima duoti silpnos koncentracijos žolelių (ramunėlių, kmynų, pankolio ir pan.) arbatų.

Krūties piene ir kokybiškai paruoštuose pieno mišiniuose esantis vandens kiekis patenkina kūdikio skysčių poreikį. Kai karšta, kelis kartus per parą pasiūloma švaraus kokybiškai vandens, neduodama jokių arbatžolių (taip pat ir vaistažolių) arbatų. Arbatžolėse yra taninų, kurie blokuoja geležies ir kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą.

Sultys ir bet kokie kiti saldūs gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dviejų metų. Jeigu jau duodama sulčių, tai ne daugiau kaip 240 ml per savaitę. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti šviežiai spaustos namuose, o jei pagamintos pramoniniu būdu, turi būti skirtos tik kūdikiams. Prieš duodant šviežiai spaustų sulčių, jos per pusę atskiedžiamos vandeniu. Sulčių, kad ir skiestų, neduodama prieš valgį ir miegą bei nuolatos gurkšnoti.

Pradėjus primaitinimą: kaip ir ką

Primaitinimas paprastai pradedamas duodant 1-2 arbatinius šaukštelius vientisos tyrės arba gerai sutrinto maisto tik vieną kartą per dieną. Maisto produktai pasirenkami pagal sezoniškumą, apimant įvairias maisto grupes, įskaitant daržoves, vaisius, kruopas, gyvūninės kilmės maistą (pvz., mėsą, žuvį, kiaušinius- pradedant nuo trynio). Naujus alergiją galinčius sukelti produktus rekomenduojama įvesti kas 3-5 dienas. Visais kitais atvejais siekiama užtikrinti kuo didesnę mitybos įvairovę nuo pat primaitinimo pradžios, kad vaikas gautų visas reikalingas maistines medžiagas, ypač geležį ir kitus svarbius mikroelementus.

Yra normalu, jeigu pradėjus primaitinti, kūdikis išstumia tyrelę iš burnos - pradžioje dar nepajėgia nustumti kąsnio į užpakalinę burnos dalį ir nuryti, nes kūdikis anksčiau neragavo tirštesnio maisto už motinos pieną ar adaptuotą pieno mišinį, todėl gali užtrukti, kol pripras ir pradės koordinuoti liežuvio judesius. Pirmus kelis kartus pabandykite praskiesti; tada palaipsniui tirštinkite. Taip pat galite palaukti savaitę ar dvi ir bandyti dar kartą. Kai kūdikis išmoksta valgyti tirštos konsistencijos maistą ir vieno valgymo metu pradeda suvalgyti didesnį maisto kiekį (vidutinis kiekis maždaug pusė stiklinės), galima įtraukti antrą, o vėliau trečią primaitinimą. Kartu didinamas ir naujų produktų kiekis iš kiekvienos grupės.

Nuo 8 - 9 mėn. reikia keisti maisto produktų konsistenciją - maistas trinamas šakute, kad liktų minkštų gabaliukų, kurie skatintų kūdikį mokytis kramtyti. Vėliau galima jau duoti ir pirštukais paimamų minkšto maisto gabaliukų. Skiriami 3 valgymai, sudaryti iš 1-2 patiekalų, produktai naudojami iš 4 maisto grupių - pridedami pieno produktai.

9 - 12 mėn. skiriami 3 - 4 primaitinimai, po 2 patiekalus, parenkant kuo įvairesnius produktus, porcijos dydis vidutiniškai siekia apie pusę stiklinės. Jei vaikas nespringsta, gali kramtyti, maisto konsistencija keičiama į kietesnį, sumaltą ar mažais gabaliukais supjaustytą maistą. Jau galima duoti pačiam valgyti šaukšteliu, o vėliau ir šakute, vandenį gerti iš puodelio. Pirmųjų metų gale jau galima pereiti ir prie šeimos maisto, jei jis yra maistingas ir įvairus. Priklausomai nuo vaiko apetito, žindymo dažnumo, augimo tempo, galima įtraukti 1-2 užkandžius.

Alergijų prevencija ir rizikos vertinimas

Anksčiau buvo rekomenduojama primaitinimą dažniausiai alergiją sukeliančiais produktais atidėti, jeigu vaikas turi didelę riziką išsivystyti alergijai. Manoma, kad tai lemdavo ženklesnį jautrumą dėl žarnyno sienelių didesnio pralaidumo. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam. Todėl pirmiausiai turi būti įvertinama kūdikio rizika susirgti alergija ir pagal tai koreguojami įvedami maisto produktai - kiaušiniai, žuvis, riešutai. Kūdikio rizika susirgti alergija yra vertinama atsižvelgiant į šeimos anamnezę ir esančius simptomus. Rizika didėja, jeigu šeimoje jau yra sergančių alergija, jeigu vaikui pasireiškia lengvo ar vidutinio laipsnio egzema, yra nustatyta alergija kitam maisto produktui, o didžiausia rizika yra susijusi su sunkaus laipsnio eczema (tokie kūdikiai turi būti stebimi gydytojo alergologo ir gydytojo dietologo, kad būtų užtikrintas tinkamas racionas).

Pagrindinės rekomendacijos, kaip įtraukti alergiją galinčius sukelti produktus vaikams, turintiems riziką :

Maistas turi būti pateikiamas saugia forma, atitinkančia vaiko amžių ir išsivystymą (pvz. riešutų sviestas ar miltai vietoj riešutų).
Prieš įvedant alergiją galintį sukelti produktą, jau turi būti įtraukti ir toleruojami kiti produktai (daržovės, vaisiai, grūdai).
Įtraukiamas vienas naujas produktas atskirai nuo kito.
Pradedama namuose, duodant tiesiog paragauti alergiją galinčio sukelti produkto.
Jeigu nėra reakcijos, toliau galima palaipsniui didinti porcijas.
Kiekvienas naujas produktas įtraukiamas kas 3-5 dienas, jei nestebima reakcijų. Jei įvedus produktą, atsiranda bėrimo elementų odoje, pakinta tuštinimasis, reikia nutraukti to produkto vartojimą ir palaukti, kol simptomai praeis ir po kelių dienų vėl pabandyti. Kartojantis reakcijai, reikia produkto vartojimą nutraukti ilgesniam laikui. Esant kelių produktų alergijai, tikslinga konsultacija su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.

Svarbu užtikrinti maisto produktų ir tekstūros įvairovę, kadangi maisto įvairovė gali sumažinti alergijos pasireiškimo riziką per pirmuosius 10 gyvenimo metų.

Kai kurie tyrimai rodo, kad išskirtinai žindomi kūdikiai rečiau serga žarnyno ir viršutinių takų infekcijomis. Motinos pienas yra svarbus kūdikio imuninei sistemai: su motinos pienu kūdikis gauna papildomą apsaugą nuo patogenų, todėl anksti pradėti primaitinti vaikai lengviau pasigauna infekcijas.

Nors vieni tyrimai rodo, kad alergizuojančių produktų įvedimas iki 3-4 mėn. didina alergijų riziką, net keletas tyrimų parodė, kad vėlai įvedant tokius produktus, alergijų rizika nemažėja. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką, su sąlyga, kad vaikas kiekvieną savaitę suvartos pakankamą minėtų produktų kiekį (kas gali būti sudėtinga užduotis, jei kūdikis išstumia maistą iš burnos, negeba jo praryti). Svarbu pabrėžti, kad atliekant tyrimą 96% visų jame dalyvavusių kūdikių (tiek pradėtų primaitinti anksti, tiek ir buvusių kontrolinėje grupėje, pradėtų primaitinti 6 mėn. amžiaus) buvo žindomi iki 6 mėn. amžiaus, 50% šių kūdikių tebebuvo žindomi sulaukę 1 metų amžiaus.

Atsakingas maitinimas ir maisto paruošimas

Primaitinimas, kaip ir žindymas, turi būti pagal kūdikio poreikius, atsižvelgiant į jo rodomus alkio ir sotumo signalus. Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti. Atsakingas maitinimas leidžia kūdikiui nuspręsti, kada ir kiek kieto maisto suvalgys ir kiek pieno išgers. Tėvai turėtų būti skatinami atpažinti savo kūdikio sotumo signalus ir nebereiktų versti savo kūdikio valgyti ar gerti daugiau, kai jis parodo, kad jam jau pakanka maisto. Priverstinis maitinimas neigiamai veikia teigiamo požiūrio į maistą formavimąsi, o tai vėliau gali lemti emocinio valgymo ar išrankaus valgytojo elgseną.

Kiekvieno valgymo metu, ne tik kai yra maitinamas šaukštu, bet ir valgydamas pats pirštais ar šaukšteliu, kūdikis lavina savarankiško maitinimosi įgūdžius, o tai skatina savireguliaciją valgant ir palaiko kognityvinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Žinoma, tai reikalauja tėvų/globėjų kantrybės ir laiko pabūti, kol mažas vaikas valgo ar pats maitinasi, susitvarkyti po maitinimo/si.

Valgymo metu negalima palikti kūdikio ar mažo vaiko be priežiūros dėl springimo pavojaus.

Pramoniniu būdu paruoštas kūdikių maistas yra labai patogus, būna praturtintas būtinomis medžiagomis (geležimi, D ir B grupės vitaminais, cinku), be to, jų sudėtinės dalys yra kontroliuojamos pagal Europos sąjungos reglamentus, todėl produktai tikrinami dėl galimo užterštumo pesticidais. Tačiau atlikti sudėties tyrimai rodo, kad net ir pikantiško skonio tyrelėse, o ypač užkandžiuose, yra pridėtinio cukraus - jis yra įdedamas vaisių tyrės pavidalu, tačiau kaip ir vaisių sultys, turi neigiamą poveikį dantų emaliui, skonio suvokimui. Daržovių ir vaisių bei kai kurios pikantiškos tyrelės pasižymi mažu energiniu tankiu, todėl siekiant užtikrinti reikiamus poreikius, kūdikis turėtų suvalgyti didelius kiekius tyrelės. Pramoninių produktų gamyboje yra pakankamai griežti tekstūros reikalavimai, todėl gali neatitikti/neskatinti vaiko vystymosi. Keptų, gruzdintų bulvių, kūdikių sausainių, kūdikių košių, kurios ruošiamos užpilant virintu vandeniu, gamybos metu, kaitinant angliavandenius (krakmolą) susidaro akrilamidai - medžiagos, siejamos su nervų sistemos pažeidimu ir didesne vėžinių susirgimų rizika. Mažų vaikų detoksikacinės sistemos nėra tokios efektyvios, tad šios medžiagos gali kauptis vaikų organizmuose. Maitinant pramoniniu būdu paruoštu maistu išspaudžiamosiose pakuotėse, trikdomas vaiko kramtymo įgūdžių formavimasis; vaikas negali įvertinti, ką valgo, negali matyti ar užuosti maisto; slopinama vaiko smulkiosios motorikos raida - vaikas negali paimti pirštukais maisto ir juo „žaisti“; vaikai, kuriems ilgesnį laiką tokiu būdu pateikiamas maistas, vėliau gali tapti išrankiais valgytojais; taip pat sunku kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį, jei valgoma tiesiai iš pakuotės, ir tai gali lemti maisto švaistymą.

Namuose iš natūralių produktų ruoštas maistas gali būti pateikiamas reikiamos konsistencijos, pritaikant pagal vaiko poreikius. Taip pat vaikui galima atskirai pateikti kiekvieną ingredientą, taip skatinant skonių suvokimą; atsižvelgiant į vaiko sensorinį jautrumą ruošti jam tinkamus patiekalus, naudojant daugiau arba mažiau prieskonių. Taip pat galima dažniau įtraukti ir pratinti prie kartaus skonio, kurio nebūna pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.

Reikėtų vadovaujantis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką. Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis.