Alergija - tai iškreiptas ir padidėjęs žmogaus imuninės sistemos atsakas į tam tikras medžiagas, kurių yra įprastoje aplinkoje. Daugybė žmonių į jas visai nereaguoja, nes jos nėra pavojingos sveikatai. Medžiagos, kurios sukelia alergiją, vadinamos alergenais. Jos, pakliuvusios į organizmą, sukelia imuninį atsaką, t.y. padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą. Pakartotinai į organizmą patekus alergenui, įvyksta alerginė reakcija - antikūnai stengiasi neutralizuoti alergenus. Kovos padarinys - atsiradę įvairūs alerginės reakcijos požymiai, pvz., bėrimai, sloga, dusulys ir daugelis kitų. Alergenai gali patekti į organizmą per odą, kvėpavimo takus, injekcijas arba nuryjant maisto produktus. Alergija yra fiziologijos klaida. Polinkį susirgti alergine liga lemia pakitę genai. Jau atrasta apie 20 pakitusių genų, kurie yra alerginės ligos atsiradimo priežastis.

Alergija tam tikriems maisto produktams - sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis tiek mažiems vaikams, tiek suaugusiems. Anot „Rimi“ pranešime žiniasklaidai cituojamos sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, alergijos tam tikriems maisto produktams įprastai pastebimos dar kūdikystėje, nors dalį jų vaikas ilgainiui gali ir „išaugti“. Alergija maistui gali pasireikšti anksti - net kelių mėnesių mažyliams. Kūdikystėje alergija maistui dažnai yra pirmas pranašas fakto, kad mažylis turi konstitucinį polinkį sirgti atopinėmis ligomis.

Dažniausi alergizuojantys produktai

Dažniausi alergizuojantys produktai yra pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvys, riešutai ir sojos. Anot gydytojos, vaikams iki trijų metų alergines reakcijas įprastai sukelia daug baltymų turintys produktai: „Dažniausiai pasitaikantys alergenai mažiems vaikams yra mėsa (ypač vištiena), kiaušiniai, riešutai (ypač žemės ir lazdyno), sezamo sėklos, karvės pienas ir įvairūs kviečių produktai. Tėvai neturėtų pamiršti, kad visi šie produktai gali būti ir sudėtine patiekalų ar įvairių maisto produktų dalimi.

Literatūros duomenimis, Europoje kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai būna alergiški karvės pieno ir kiaušinio baltymams, o vyresni vaikai - žuviai, jūros gėrybėms, riešutams. Alergijos maistui paplitimas priklauso ir nuo šalies gyventojų valgymo įpročių: alergija sojos baltymams dažnesnė Japonijoje, alergija žuviai - Skandinavijos šalyse, Ispanijoje, žemės riešutams - JAV, Didžiojoje Britanijoje, citrusiniams vaisiams - Izraelyje, Ispanijoje. Daugelio mokslininkų duomenimis, maisto alergenai - pienas, soja, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės - apibūdinami kaip vieni pagrindinių, sąlygojančių alergiją maistui.

Dažniausiai alergijas sukelia kiaušiniai, riešutai, mėsa, kviečiai ir pieno produktai. Tačiau gydytoja primena, kad alergijų nereikėtų painioti su netoleravimu, pavyzdžiui, laktozės fermento ar glitimo baltymo.

Alergijos maistui simptomai ir diagnostika

Alergija maistui - imunologinė reakcija, kylanti tuomet, kai žmogaus imuninė sistema sureaguoja į tam tikrus maiste esančius baltymus. Nepageidaujamų reakcijų spektras yra labai platus. Maisto netoleravimas, pavyzdžiui, pieno produktų ar grūdinių kultūrų, susijęs su kai kurių fermentų trūkumu žmogaus organizme ar neimunologinėmis reakcijomis. Suvalgęs tokių produktų žmogus jaučia nemalonius pojūčius pilve, skausmą, pykinimą, bendrą nuovargį. Alergijos simptomai gali pasireikšti nuo kelių minučių iki kelių valandų po maisto valgymo. Tačiau kiekvienam žmogui simptomai gali būti skirtingo stiprumo - nuo vos pastebimų iki itin sunkių alerginių reakcijų. Vaikus ir kūdikius tėvai visuomet turėtų stebėti atidžiau, o pamatę ką nors neįprasto, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Jei diagnozuojama alergija maistui, žindančiai motinai atsisakius tam tikrų maisto produktų, mažylio bėrimai dažniausiai išnyksta. Derėtų visą savaitę valgyti vieną produktą ir stebėti mažylio būklę. Jei alerginės ligos diagnozė patvirtinama, konkrečiam mažyliui, priklausomai nuo jo būklės, duodami patarimai, kaip jį maitinti, prižiūrėti, kuo tepti odą ir pan.

Vaikų alergologas, įvertinęs mamos pasakojimą apie mažylio ligą ir jo būklę, sprendžia, kokius alergologinius tyrimus atlikti norint patvirtinti arba paneigti alerginės ligos, taip pat ir maisto alergijos, diagnozę. Alergologiniai tyrimai nėra tikslūs 100 procentų, nes kiekvienas organizmas į alergenus gali sureaguoti skirtingai. Deja, vertinant, vien anamnezės duomenis įtartas alergenas patvirtinamas tik 30-40%.

Itin išsamūs ir mažiesiems tinkami alergenų tyrimai atliekami pasirinkus Allergomedica programą. Šiuo atveju ypač didelis privalumas yra tai, jog didžiąją dalį informacijos gauti ir pateikti galima nuotoliniu būdu - internetu galite pasirinkti patogiausią vietą, kur turėtų būti atliktas kraujo tyrimas alergijai nustatyti, užpildyti anketą ir sulaukti atsakymų bei specialistų rekomendacijų.

Alergijos maistui prevencija ir mitybos rekomendacijos

Mitybos rekomendacijos alergijos prevencijai skirstomos į tris periodus: nėštumo, žindymo ir kūdikystės (t.y. Speciali dieta nėščioms moterims nerekomenduojama, nes trūksta įrodymų, patvirtinančių mitybos apribojimo naudą mažylių maisto alergijai ir atopinio dermatito prevencijai. Žindymas naudingas tiek motinai, tiek mažyliui, todėl rekomenduojamas visiems mažyliams, nepriklausomai nuo to, ar jo giminėje yra ar buvo sergančiųjų alergine liga. Dabar visuotinai sutariama, kad žindymas yra pirmo pasirinkimo alerginių ligų prevencijos priemonė. Įrodymų, kad žindančioms moterims reikėtų laikytis specialios šalintinės dietos alerginių ligų prevencijai, nepakanka, todėl mitybos apriboti nerekomenduojama. Mama turi valgyti sveiką visavertį maistą, įvairius produktus. Mamos pienas nealergizuoja, bet alergizuoti gali tai, ką mamytė suvalgo, nes alergenai patenka į jos pieną, o su juo - į mažylio organizmą, taip žindantis mažylis gali tapti alergiškas tam tikriems produktams.

Jei dėl kokių nors priežasčių žindymas neįmanomas ar trūksta mamos pieno, alergijos karvės pienui profilaktikai (prevencijai), didelę alerginių ligų riziką turinčius mažylius rekomenduojama pirmus 4 gyvenimo mėnesius maitinti hidrolizuotais karvės pieno arba amino rūgščių mišiniais. Mišinį parenka vaikų alergologas.

Remiantis 2015-2016 m. publikuotų tyrimų duomenimis, ankstyvas davimas galimai alergizuojančio maisto, kol dar mažylis gauna savo motinos pieno, didelės rizikos mažyliams gali turėti apsauginį poveikį, t. y. sumažinti alerginės ligos riziką. duodant papildomo maisto, nereikia atidėlioti atskirų produktų, galinčių alergizuoti (pvz., kviečių, kiaušinio, riešutų, žuvies), į dietą įtraukimo laiko.

Kai kurie autoriai nurodo, kad ribojant alergizuojančius maisto produktus ir tik vėliau įvedant papildomą maistą kūdikiams, galima išvengti alergijos. Tačiau keleto iki klinikinių ir klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvas įvedimas neturi neigiamo poveikio ir netgi gali apsaugoti nuo alergijos atsiradimo bei paspartinti tolerancijos atsiradimą. Be to, griežtas maisto įvairovės ribojimas gali turėti įtakos nepakankamam maistinių medžiagų suvartojimui, augimo sulėtėjimui ir mitybos problemų atsiradimui.

Skiriant dietą negalima pamiršti apie galimus „paslėptus“ alergenus ir kryžmines alergines reakcijas, kurios būna ne tik tarp atskirų maisto produktų, bet ir tarp inhaliacinių ir maisto alergenų. Alergiškiems vaikams, kuriems nustatyti alergizuojantys maisto produktai, rekomenduojama skirti individualią, subalansuotą, pakaitinę dietą. Šios dietos principas - vaiką alergizuojančius maisto produktus pakeisti kitais, nealergizuojančiais maisto produktais, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų maistinių medžiagų kiekį ir energinę vertę.

Gydytoja dietologė pasakoja, kad dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų kai kurias alergijas gali ir „išaugti“. Tiesa, tai - labiau išimtis, o ne taisyklė. „Jei vaikas alergijos „neišauga“ - teks susitaikyti su tuo, kad alergija jį lydės visą gyvenimą. Turint alergiją vienintelė išeitis - visiškai atsisakyti ir nevalgyti ją sukeliančių produktų“, - sako E.

Jei esate alergiški arba auginate tam tiktam maistui alergiška vaiką, įdėmiai skaitykite etiketes ir atidžiai peržiūrėkite gaminio sudėtines dalis. Suabejojus ar radus per mažai informacijos pakuotės lapelyje, venkite įtarimą keliančių produktų ir geriau rinkitės kitus.

Alergijos maistui gydymas

Alergijos maistui gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš dietoterapijos ir medikamentinio gydymo. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti alergiją maistui. Ankstyvas maisto alergijos išaiškinimas apsaugo kūdikius ir mažus vaikus nuo nereikalingių empirinių griežtų dietų, kurios gali sąlygoti nepakankamą mitybą bei blogesnį fizinį vystymąsi, pagerina vaiko klinikinę būklę bei atlieka antrinės profilaktikos vaidmenį, apsaugant nuo tolesnės alergijos maistui vystymosi.

Žmogus gali būti alergiškas lazdyno žiedadulkėms, tačiau kryžminė reakcija gali sukelti jam alergiją ir pomidorams, o juk tai - nei savo skoniu, nei struktūra ar išvaizda visai nepanašūs produktai. Todėl žmogus, kuriam įtariama alergija, turi būti konsultuojamas gydytojo alergologo, kuris nustatys pagrindinius alergenus ir galimas kryžmines alergijas.

Prekybos tinklo kokybės vadovė Ana Čudinienė primena, kad informaciją apie alergenus pirkėjai visada gali rasti ant maisto produktų pakuočių arba specialiuose sudėčių kataloguose. Žmonės, kuriems maisto produktai sukelia alergines reakcijas, visą reikiamą informaciją gali rasti ant maisto produkto pakuotės.

tags: #alergizuojantys #produktai #kudikiams

• Svarba, rizikos ir prevencija nėštumo metu
• Kaip užtikrinti vaiko išlaikymą, kai tėvas nemoka
• Sveiki vištienos receptai vaikams
• Dantukų dygimo procesas
• Baletas Italijoje