Alergija - tai sudėtinga organizmo reakcija, galinti pasireikšti įvairiais simptomais, pradedant nuo lengvo diskomforto ir baigiant gyvybei pavojingomis būklėmis. Vaikams alergijos pasireiškimai gali būti ypač įvairūs, todėl svarbu mokėti atpažinti pirmuosius požymius ir žinoti, kaip suteikti pagalbą.
Dažniausi alergijos simptomai vaikams
Vaikams alergijos simptomai gali būti labai panašūs į peršalimo, tačiau egzistuoja ir esminių skirtumų. Vienas dažniausių klasikinių alergijos simptomų yra sloga - bėganti, varvanti, vandeninga nosis. Gydytojai dažnai apibūdina tokią slogą kaip „tekanti lyg iš čiaupo“. Taip pat gali pasireikšti nosies užgulimas, tačiau labiausiai vargina iš nosies tekantis sekretas. Be nosies simptomų, dažnai pastebimi ir akių pažeidimai: niežėjimas, sausumas, ašarojimas.
Kartais alergija pasireiškia odos niežuliu, net jei nebuvo keičiamos naudojamos kosmetikos priemonės. Niežėti gali veido ar rankų oda - tos vietos, kurios dažniausiai būna atviros ir gali turėti sąlytį su aplinkos alergenais, pavyzdžiui, žiedadulkėmis.
Pagrindinis skirtumas tarp alergijos ir peršalimo yra bendra savijauta. Peršalimo atveju mus visada lydi bendras silpnumas, energijos stoka, galvos skausmas, „kaulų laužymas“ - būdingas bendras „sirgimo“ jausmas. Alergijos atveju šių simptomų nėra - vaikas jaučiasi gerai, energingai, tačiau kamuoja sloga ar akių simptomai.
Užgulusi nosis be slogos taip pat gali būti alergijos požymis. Tai gali būti susiję su alerginėmis reakcijomis į dulkių erkutes, žiedadulkes ar naminių gyvūnų plaukus. Tokiu atveju užgulusi nosis yra organizmo apsauginė reakcija, siekiant užblokuoti alergenus ir apsaugoti kvėpavimo takus. Šie simptomai gali būti sezoniniai arba pastovūs.
Užkimęs balsas taip pat gali būti vienas iš alergijos simptomų, ypač jei jis pasireiškia kartu su kitais alerginės reakcijos požymiais, tokiais kaip sloga ar kosulys. Alerginė reakcija gali sukelti gerklės patinimą ir sudirginimą, dėl ko pakinta balso tembras.
Dažniausi alergenai
Šiltuoju metų laiku, ypač pavasarį ir vasarą, dažniausiai pasireiškia alergijos, kurias sukelia medžių, žolių ir gėlių žydėjimo metu pasklindančios žiedadulkės. Pasaulyje ir Lietuvoje pati dažniausia žiedadulkė, sukelianti alergiją - tai beržo žiedadulkė. Dėl beržų gausumo mūsų geografinėje platumoje, beržas yra dažniausias alergenas Lietuvoje. Taip pat nemažai žmonių alergiški alksniui, motiejukui, pelynui.
Be žiedadulkių, prie pagrindinių alergenų priskiriami naminiai gyvūnai ir namų dulkių erkės. Šios trys grupės - žiedadulkės, gyvūnai ir erkės - yra pagrindinės, dėl kurių dažniausiai įtariama alergija. Žinoma, galima būti alergiškam ir kitiems dalykams - maisto produktams, cheminėms medžiagoms, tačiau tai pasitaiko rečiau.
Nerimą kelia vadinamosios kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, jei vaikas alergiškas beržui, jis gali jausti simptomus ir nuo kitų kryžminių alergenų, nors tiesioginė alergija tiems alergenams nėra nustatyta. Tokie alergenai gali būti obuoliai, kriaušės, tam tikros gėlės, riešutai.
Kodėl daugėja alergijų?
Daugėja nuomonių ir hipotezių, kodėl daugėja alergijų, ypač lyginant su ankstesnėmis kartomis. Viena iš svarbiausių - gyvename užterštame pasaulyje, vartojame daug konservantų ir cheminių medžiagų, kurių anksčiau nebuvo. Tačiau tai nėra galutinai įrodyta.
Vienas dalykas yra tikrai įrodytas: per pastaruosius 100 metų alergija žiedadulkėms gerokai išaugo. Tos pačios medžių žiedadulkės, kurios prieš daugelį metų sukeldavo reakcijas tik stipriai alergiškiems žmonėms, šiandien sukelia simptomus ir tiems, kurių alergija silpnesnė. Tai reiškia, kad didėja žmonių, kuriems pasireiškia alerginiai simptomai. Klinikinė praktika rodo, kad vis dažniau prireikia rimto alergijos gydymo, pavyzdžiui, alergenų terapijos.
Kaip palengvinti alergijos simptomus?
Alergija - tai organizmo „užsivedęs“ mechanizmas, kai į kūną patekus tam tikrai medžiagai, organizmas sureaguoja pernelyg stipriai, prasideda uždegiminė reakcija. Svarbiausia - neleisti alergijai prasidėti. Alergijos prevencija yra kur kas veiksmingesnė ir paprastesnė nei bandymas suvaldyti jau prasidėjusį alerginį atsaką.
Pirmas žingsnis - vengti kontakto su alergenais. Nors visiškai išvengti žiedadulkių ne visada įmanoma, galima naudotis specialiomis programėlėmis, kurios pagal buvimo vietą rodo žiedadulkių kiekį ore. Jei žiedadulkių koncentracija aukšta, rekomenduojama išgerti vaistą nuo alergijos ir, einant į lauką, užsidėti kaukę.
Jei alerginė reakcija jau prasidėjo, svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausių vaistų pasirinkimo. Nereceptiniai vaistai nuo alergijos gali padėti palengvinti lengvus simptomus, tokius kaip sloga ar čiaudulys. Naujos kartos antihistamininiai vaistai nesukelia mieguistumo ir neleidžia slopinančio poveikio, tačiau efektyviai palengvina alergijos simptomus.
Namų priemonės, tokios kaip oro drėkintuvai, karšta vonia ar inhaliacijos, gali padėti palengvinti nosies užgulimą, ypač jei jį sukelia sausas oras. Jūros vanduo yra natūralus pasirinkimas nosies gleivinės drėkinimui ir valymui.
Lašai ir purškalai nuo slogos gali greitai palengvinti kvėpavimą, tačiau juos rekomenduojama vartoti ribotą laiką, kad būtų išvengta pripratimo ir gleivinės išsausėjimo.
Managing Food Allergies in Children: Tips and Tricks
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei vaikas patiria stiprius alergijos simptomus, kurie blogina jo gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, sunkūs odos bėrimai, kurių priežastis neaiški. Taip pat, jei vaikas vartoja nereceptinius vaistus, bet simptomai vis tiek išlieka ir nepavyksta jų suvaldyti.
Rekomenduojama atlikti alergijos tyrimus, kad būtų nustatyta, kam vaikas yra alergiškas. Tai leidžia tiksliai numatyti, kada pasireikš simptomai, ir imtis prevencinių priemonių. Šiandien galima atlikti itin tikslius molekulinius kraujo tyrimus dėl alergijų.
Jei nereceptiniai vaistai nepadeda ir alergijos simptomų nepavyksta suvaldyti, tai yra ženklas, kad reikalinga gydytojo pagalba. Pavasarinės žiedadulkės gali sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, alerginė sloga gali komplikuotis į bakterinį sinusitą. Jei pastebimi papildomi simptomai - bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra - ir būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Kai kuriais atvejais, kai nosies užgulimą sukelia struktūriniai sutrikimai, pavyzdžiui, nosies pertvaros iškrypimas ar polipai, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Papildomi patarimai
- Grįžus iš lauko, rekomenduojama nusiplauti rankas, praplauti nosį ir akis, kad būtų pašalinti galimi alergenai.
- Venkite atidarinėti langus, ypač kai žiedadulkių koncentracija ore yra didelė.
- Naudokite specialias programėles, kurios stebi žiedadulkių koncentraciją.
- Jei reikia, dėvėkite respiratorius, ypač kai žiedadulkių koncentracija aukšta.
- Namų aplinką galima apsaugoti nuo žiedadulkių naudojant specialius filtrus.
- Palaikykite optimalią oro drėgmę (apie 40-60%) savo gyvenamojoje aplinkoje.
- Gerkite pakankamai skysčių, kad gleivinė išliktų drėgna.
- Valgykite maistą, kuriame gausu vitaminų ir antioksidantų.
Reguliari nosies higiena gali padėti išvengti uždegimų ir nosies užgulimo. Kasdienis nosies plovimas padeda pašalinti dirgiklius ir drėkina gleivinę.
