Aleksandras Klumbys gimė 1954 m. Kaune, gydytojų šeimoje. Jo mama Laimutė Klumbienė (g. 1924 m.) buvo stomatologė, o tėvas Leonas Klumbys (1921-2010) - garsus neurochirurgas, medicinos mokslų daktaras ir profesorius. Kauno inteligentų šeima užaugino ir į mokslus išleido du sūnus - Egidijų ir Aleksandrą. Aleksandro jaunystė prabėgo Kaune, kur 1971 m. jis baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Saulės“ gimnazija). Vėliau jis įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigęs dirbo instituto mokslinių tyrimų srityje. 1983 m. A. Klumbys apsigynė disertaciją, jam buvo suteiktas technikos mokslų daktaro vardas. Nuo 2007 m. jis dirba su vietinio verslo kompanijomis, o 2009 m. tapo UAB „Fima“ plėtros direktoriumi. Šiuo metu A. Klumbys yra Elektrėnų savivaldybės mero patarėjas, džiaugdamasis galimybe pasinaudoti savo turtinga gyvenimo patirtimi ir įgytomis kompetencijomis. Jis didžiuojasi, kad gali sakyti merui tiesą, ir džiaugiasi, kad išsipildė didžiausias jo troškimas - galimybė gyventi ir dirbti nepriklausomoje Lietuvoje. A. Klumbio nuomone, dabar gyventi gera, nes viskas priklauso nuo paties žmogaus asmeninės iniciatyvos ir atsakomybės. Jam svarbiausia vertybė - šeima.
Klumbių giminės šaknys siekia Žygaičius (Tauragės r.), kur jie gyvena nuo XIX a. pirmosios pusės. Aleksandro Klumbio seneliai iš tėvo pusės buvo ūkininkai Aleksandras Klumbys (1862-1943) ir Ona Sandaraitė (1886-1964). Jie susilaukė gausios šeimos, kurioje gimė ir Aleksandro tėvas Leonas Klumbys.
Leonas Klumbys, Aleksandro tėvas, gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Žygaičiuose, ūkininkų šeimoje, buvo jauniausias, penkioliktas vaikas. 1940 m. baigė Tauragės valstybinę gimnaziją, o 1946 m. - Kauno universitetą. Po studijų dirbo gydytoju Pagėgių ir Akmenės rajonuose, vėliau, 1947-1954 m., chirurgu Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje. 1951 m. Maskvos neurochirurgijos institute baigė pirminį neurochirurgijos specializacijos kursą ir tapo neurochirurgijos Kauno klinikose pradininku. Jis rūpinosi savarankiško Neurochirurgijos skyriaus organizavimu. Nuo 1954 m. Leonas Klumbys dirbo Kauno medicinos institute: buvo Chirurgijos katedros asistentas, docentas, o vėliau - Nervų ir psichikos ligų katedros neurochirurgijos sektoriaus vadovas. 1978-1982 m. vadovavo Onkologijos instituto Nervų sistemos chirurgijos skyriui. 1959 m. jis apgynė biomedicinos mokslų kandidato disertaciją, o 1969 m. tapo habilituotu daktaru. 1973 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. L. Klumbys parašė 4 monografijas, 5 vadovėlius medicinos studentams ir gydytojams, paskelbė apie 200 straipsnių. 1965 m. įkūrė Lietuvos neurochirurgų draugiją. Leonas Klumbys mirė 2010 m. vasario 14 d. Kaune. Jis buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
Visuomeninė ir politinė veikla
Aleksandras Klumbys aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė nepriklausomą Lietuvą. 1988 m. jis įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Elektrėnuose, skleidė Sąjūdžio idėjas. Su bendraminčiais prisidėjo prie Sąjūdžio spaudos leidybos, buvo Trakų rajono LPS koordinacinio centro leidinio „Trakų žemė“ redakcinės kolegijos narys. 1988 m. spalio 6 d. išrinktas delegatu į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą. 1991 m. A. Klumbys buvo savanoris savanoriškos Krašto apsaugos tarnybos, siekdamas apginti nepriklausomybę. 1991 m. sausio 13 d. jis organizavo Elektrėnų žmonių budėjimą prie Parlamento. Vėliau, siekdamas permainų, A. Klumbys pasuko į verslą, dirbo kompanijoje ABB viceprezidentu verslo plėtrai. Nuo 2004 m. dirba su vietinio verslo kompanijomis, o 2005 m. tapo UAB „Fima“ plėtros direktoriumi. 2011 m. Laisvės gynėjų dienos proga apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Brolis Egidijus Klumbys (g. 1952 m.) yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Jis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje Kaune, buvo Sąjūdžio Kauno tarybos vicepirmininkas. 1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1990-1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Egidijus Klumbys buvo pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos narys, aplankiusios Europos Parlamentą. Po šio vizito liko Briuselyje, kur prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo dokumentų pasirašymo. Jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Asmeninis gyvenimas ir vertybės
Aleksandro Klumbio žmona yra gydytoja stomatologė Laimutė Klumbienė. Jo brolis Egidijus vedęs Jūratę Klumbienę, biomedicinos mokslų daktarę, profesorę. Abu broliai pasirinko skirtingas profesijas, bet jų požiūris į Lietuvą labai panašus, matyt, tai atsinešta iš šeimos. Abu jie pritarė Sąjūdžiui, abu siekė Lietuvos nepriklausomybės, dirbo „vardan tos Lietuvos“. Aleksandras Klumbys sako, kad šeima jam - svarbiausia vertybė. Jo dukros - Jurga Klumbytė-Pakrosnienė ir Inga Klumbytė-Navickienė - sėkmingai dirba savo srityse. Aleksandras džiaugiasi, kad išsipildė didžiausias jo troškimas - galimybė gyventi ir dirbti nepriklausomoje Lietuvoje. Jo nuomone, dabar gyventi gera, nes viskas priklauso nuo paties žmogaus asmeninės iniciatyvos. Jam neramu, kad mūsų vaikai per daug turi teisių, bet per mažai atsakomybės.
Vardo Aleksandras reikšmė - „ginti“ ir „žmogus“. Jo pirmoji raidė A simbolizuoja norą imtis naujų planų ir juos įgyvendinti. Aleksandras yra imlus ir nepriklausomas, turi stiprią valią ir intuiciją, yra pasitikintis savimi, ryžtingas, atkaklus ir užsispyrimo kupinas. Vyras šiuo vardu pasižymi puikia nuojauta, todėl jo patarimų nereikėtų praleisti pro ausis. Vyresnis Aleksandro brolis Egidijus Klumbys, Lietuvos nepriklausomybės signataras, buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Leonas Klumbys (1921-2010) buvo gydytojas neurochirurgas, visuomenės ir valstybės veikėjas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, neurochirurgijos Lietuvoje pradininkas. Jo svarbiausia mokslinių tyrimų sritis - ūminių galvos smegenų sužalojimų patogenezė ir klinika. Jis gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Žygaičių kaime (Tauragės r.) ūkininkų šeimoje. 1940 m. baigė Tauragės valstybinę gimnaziją, 1946 m. - Kauno universitetą. Po studijų dirbo gydytoju Pagėgių, Akmenės rajonuose. 1947-1954 m. buvo Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės chirurgas, 1951-1954 m. - Neurochirurgijos skyriaus vedėjas. 1951 m. Maskvos neurochirurgijos institute baigė 5 mėn. pirminį neurochirurgijos specializacijos kursą, tapo neurochirurgijos Kauno klinikose pradininku, rūpinosi savarankiško Neurochirurgijos skyriaus organizavimu. Nuo 1954 m. buvo Kauno medicinos instituto Chirurgijos katedros asistentas, nuo 1963 m. - docentas, nuo 1968 m. - Nervų ir psichikos ligų katedros neurochirurgijos sektoriaus vadovas. 1959 m. apgynė biomedicinos mokslų kandidato disertaciją (tema: Kai kurie ūminių galvos smegenų sužalojimų patogenezės ir klinikos klausimai). 1969 m. įgijo habilituoto mokslų daktaro laipsnį. 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1978-1982 m. vadovavo Onkologijos instituto Nervų sistemos chirurgijos skyriui. 1991-1992 m. ėjo Neurochirurgijos klinikos vadovo, 1991-1993 m. pareigas. 1965 m. gegužės mėn. Kaune įkūrė Lietuvos neurochirurgų draugiją, iki 2004 m. jai vadovavo. L. Klumbys 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2001 m. - Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 1996 m. gruodžio 5 d. buvo pasikėsinta į L. Klumbio gyvybę. L. Klumbio žmona buvo gydytoja stomatologė Laimutė Klumbienė, sūnūs: neurochirurgas ir politikas dr. Aleksandras Klumbys ir Egidijus Klumbys. L. Klumbys mirė 2010 m. vasario 14 d. Kaune.
tags: #aleksandras #klumbys #gimimo #metai
