Rasakila (lot. Alchemilla), yra erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, apjungianti daugybę panašių rūšių. Lietuvoje šis augalas plačiai paplitęs pievose, ganyklose, pamiškėse ir net darželiuose, kur auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Paprastoji rasakila yra daugiametis 30-50 cm aukščio žolinis augalas. Rasakilos užauga iki 30-50 cm. Augalo lapai yra apskriti, prie vidurinių gyslų klostėti, dantyti. Visas augalas yra apaugęs ilgokais balkšvais plaukeliais. Rasakila žydi mažais gelsvai žaliais žiedais, susitelkusiais skėtiškose šluotelėse. Rasakila žydi nuo pavasario iki rudens: gegužės-spalio mėn. Vaisius - riešutėlis.
Rasakilos yra daugiamečiai žoliniai augalai su tvirtu, sumedėjusiu šakniastiebiu. Jų išskirtinis bruožas - skiautėti, vėduoklės formos lapai, kurių kraštai dantyti. Ankstų rytą ar po lietaus šių lapų įdubimuose ir ant kraštelių susikaupia stambūs vandens lašai, kurie saulėje tviska it deimantai. Būtent dėl šios savybės augalas ir gavo savo vardą - „rasakila“ (su renkama rasa). Nuo gegužės iki pat rudens rasakilos kelia į viršų smulkių, gelsvai žalių žiedų kekes. Nors žiedai ir neišsiskiria ryškiomis spalvomis, jie augalui suteikia purumo ir lengvumo įspūdį.
Lietuvoje aptinkama apie 28 rasakilų rūšys, kurios visos priskiriamos paprastosios rasakilos (Alchemilla vulgaris) grupei. Lietuvoje auga apie 20 rasakilų rūšių. Visų rūšių rasakilos tarpusavyje panašios ir atskirti jas gana sunku. Jų kaupiamų veikliųjų medžiagų sudėtis panaši, laikoma, jog vaistams ruošti tinka visos rasakilų rūšys. Visų rūšių rasakilos tinka vaistams ruošti, nes jų veikliųjų medžiagų sudėtis panaši.
Rasakilos mėgsta augti drėgnose pievose, ganyklose, miškuose, pamiškėse, dirvonuose. Jos mėgsta priemolio ar molio, neutralios ar šarminės reakcijos dirvožemį. Rasakilos puikiai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje, derlingoje ir drėgnoje dirvoje. Jos nėra reiklios dirvai, tačiau geriausiai auga derlingoje, purioje ir drėgmę išlaikančioje, bet gerai drenuojamoje žemėje. Sunkus molis ar sausas, smėlingas dirvožemis joms tinka mažiau. Rasakilos puikiai jaučiasi tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje (puspavėsyje). Karštesnio klimato regionuose ar itin atvirose, saulėkaitos kepinamose vietose geriau parinkti joms vietą, kur vidurdienį būtų šiek tiek šešėlio - taip lapai neapdegs.
Geriausias laikas sodinti rasakilas yra pavasarį (po paskutinių šalnų) arba ankstyvą rudenį. Sodinant pavasarį, augalas turės pakankamai laiko sustiprėti ir įsitvirtinti iki vasaros karščių.
Rasakilos priežiūra
Rasakilos yra labai nereiklios ir dažniausiai jų tręšti visai nereikia, ypač jei auga derlingoje dirvoje. Jei matote, kad augalas skursta ar dirva labai prasta. Pavasarį, vegetacijos pradžioje, galite įterpti į dirvą aplink kerą šiek tiek komposto arba universalių, lėto atpalaidavimo organinių trąšų.
Po žydėjimo žiedynai pradeda ruduoti ir praranda dekoratyvumą (dažniausiai vasaros viduryje), nukirpkite juos iki pat lapų kerelio. Tai paskatins augalą auginti naujus, gaivius lapus ir jis atrodys tvarkingai visą likusį sezoną. Be to, taip sustabdysite nepageidaujamą savaiminį sėjimąsi (rasakilos labai lengvai pasisėja pačios).
Paprasčiausia jas dauginti dalijant kerą pavasarį arba rudenį.
Ligos ir kenkėjai
Vienas didžiausių rasakilų privalumų - jos yra itin atsparios ligoms ir kenkėjams. Jų pūkuotų lapų paprastai nemėgsta nei sraigės, nei šliužai. Jų taip pat vengia elniai ir kiškiai. Vienintelė rimtesnė problema, kuri gali kilti, yra šaknų puvinys. Jis atsiranda dėl prasto drenažo ir nuolatinio vandens pertekliaus dirvoje. Jei pastebite, kad augalas vysta, o žemė aplink jį nuolat šlapia, tai gali būti puvinio požymis. Labai karštą ir drėgną vasarą tankiuose keruose kartais gali pasireikšti grybinės ligos (pvz., miltligė), tačiau taip nutinka retai.
Vaistinės savybės ir naudojimas
Rasakila - viena svarbiausių vaistažolių liaudies medicinoje, ypač vertinama dėl teigiamo poveikio moters organizmui. Rasakilų arbata nuo seno vartojama esant skausmingoms ir nereguliarioms menstruacijoms, siekiant palengvinti premenstruacinio sindromo (PMS) simptomus. Ji taip pat rekomenduojama po gimdymo, nes tikima, kad padeda gimdai greičiau susitraukti ir sustiprėti. Dėl sutraukiančių savybių rasakilų preparatai gali padėti esant lengviems viduriavimo atvejams ir kitiems virškinimo sutrikimams. Stipriu rasakilų nuoviru skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant uždegimams. Kompresai naudojami žaizdoms, opoms, bėrimams gydyti, nes manoma, kad augalas skatina gijimą ir mažina uždegimą. Rasakilų ekstraktai kartais naudojami odos priežiūros priemonėse dėl sutraukiančių ir antioksidacinių savybių.
Vaistinei žaliavai renkama antžeminė augalo dalis (žolė) jo žydėjimo metu. Surinkta žolė džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Vaistams renkama žydinti rasakilų žolė. Ji paskleidžiama plonu sluoksniu pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50°C temperatūroje. Gerai išdžiovintos rasakilos yra šviesiai žalios spalvos.
Rasakilų žolėje yra rauginių medžiagų - taninų. Jų gali būti nuo 6,0-8,0 %. Joje gausu ir flavonoidų, organinių rūgščių, aptinkami nedideli kiekiai saponinų, vitamino C, mineralinių medžiagų. Rasakilose esančios veikliosios medžiagos veikia sutraukiančiai, todėl stabdo kraujavimą, taip pat pasižymi antiseptiniu, šlapimo išsiskyrimą ir medžiagų apykaitą skatinančiu poveikiu. Rasakilų vaistiniais preparatais išoriškai gydomos žaizdos, o esant žarnyno opai, uždegimui, lengvai viduriuojant geriam arbatų ir užpilų.
Liaudies medicinoje rasakila gydomas viduriavimas, mažakraujystė, įvairios moteriškos ligos, cukraligė, reumatas, bronchitas. Šviežiai išspaustos sultys tinka odos ligoms, pavyzdžiui, įvairios kilmės spuogams, gydyti.
„Žemaičiai rasakilą vadina bobraukiu - tai tarsi nuoroda į moterišką lytį ir fiziologinį augalo poveikį, t. y., kraujavimo ir viduriavimo stabdymą. Rasakila yra puikus progesterono gamybą gerinantis augalas, galintis padėti besilaukiančioms moterims: pasiruošti gimdymui ir jį palengvinti, sumažinti kraujavimą, stiprinti laktaciją.
Rasakilų žolę vaistininkas pataria vartoti ne tik vieną, bet ir maišant lygiomis dalimis su aviečių lapais, vingiorykščių žole bei dedant po truputį našlaičių ir lakišių žolės.
Kaip pasigaminti rasakilų užpilą
2-3 arbatiniai šaukšteliai smulkintos rasakilų žolės užpilkite puse stiklinės verdančio vandens, palaikykite 10-15 min., kad prisitrauktų. Nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 3-5 kartus per dieną. (Apsilankyta 1,125 viso, 1 šiandien)
Tačiau nevartokite rasakilos sirgdami kepenų ligomis, neduokite jos preparatų vaikams. Jei viduriuojate ilgiau nei dvi paras ar pasirodė kraujo, pakilo temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu reikėtų žinoti, kad saugūs - tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms.
Medicinos žolininkas paaiškina: geriausios žolelės moterų sveikatai
Kiti vaistiniai augalai moterims
Daug moterų per menstruacijas patiriamus skausmus linkusios malšinti ibuprofeno tabletėmis, tačiau K. „Menstruacijų skausmams malšinti tinka vingiorykščių žolė, aviečių ar gervuogių lapai, gluosnių žievė. Tuo metu menopauzę išgyvenančioms moterims vertėtų pasigaminti mišinio iš fitoestrogeninių augalų, tokių kaip dobilai, medetkos, raudonėliai, barkūnai, apyniai, hipotenzinio ir kardiotoninio poveikio turinčių gudobelių žiedų su lapais, angioprotektorių sukatžolių.
Vyresnių nei 40 metų moterų organizme sumažėja estrogenų kiekis, o apigeninas prisijungia prie specifinių receptorių ir neleidžia veikti saviems hormonų likučiams. Būtent dėl to gali paūmėti menopauzės simptomai: karščio pylimas, prakaitavimas, raudonis, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimas, polinkis į depresiją, makšties sausumas, perštėjimas, o kartais net tachikardija.
Eterinis pelargonijų aliejus gali padidinti estrogenų kiekį moterims menopauzės metu, sumažinti nerimo ir streso lygį. Kvapiųjų šalavijų aliejus gali palaikyti hormonų pusiausvyrą, dėl ko slopsta menstruacijų skausmai, karščio bangos ir nuotaikos svyravimai. „Kvapiųjų kanangų (ylang ylang) aliejus yra vienas iš populiariausių eterinių aliejų menopauzei. Jis gali sumažinti nerimą, stresą ir įtampą, padidinti lytinį potraukį. Bergamočių aliejus be raminančio, atpalaiduojančio poveikio, gali sumažinti karščio pylimą, naktinį prakaitavimą. Galima stiklinėje šilto vandens ištirpinti 2-3 jo lašelius ir išgerti tokį tirpalą - tai padės išvengti šlapimtakių uždegimo. Rožių eterinis aliejus gali turėti įtakos hormonų reguliavimui, kraujavimo iš gimdos mažinimui, gimdos tonuso didinimui, mėnesinių reguliavimui ir menstruacijų skausmų malšinimui“, - kalba K. Beržinis.
Vaistininkas atkreipia dėmesį, jog moterys dažnai susidaro nuomonę, kad vaistažolės, net jei ir nepadės, tai jau tikrai nepakenks. Vis tik vaistinius augalus reikėtų vartoti atsargiai, pasitariant su sveikatos specialistu. „Kad ir kokios naudingos būtų vaistažolės, jų arbatos ar piliulės, noriu tikėti, kad moterys šioms priemonėms nepatikės rimtesnių ginekologinių problemų sprendimo. Prieinamos ir nemokamos profilaktinės gimdos kaklelio, krūties vėžio programos tik įrodo, kad tik išsamūs laboratoriniai, instrumentiniai tyrimai, profesionali ginekologo, endokrinologo konsultacija užkirs kelią sunkiems susirgimams ir leis paskirti efektyviausią gydymą“, - sako K.
tags: #alchemilla #vulgaris #nestumo #metu
