Akušerija - tai senovės medicinos šaka, kurios ištakos siekia ketvirtąjį-trečiąjį tūkstantmetį prieš Kristų, ką liudija Egipto, Indijos ir Tibeto literatūros šaltiniai. 16-ajame amžiuje akušerija tapo savarankiška medicinos šaka, o jos mokyklos pradėjo kurtis Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Šiuolaikinė akušerija ir ginekologija Lietuvoje yra neatsiejama nuo ilgametės istorijos, mokslo pasiekimų ir praktinės patirties, kurios pagrindas - aukštos kvalifikacijos specialistai ir pažangios technologijos.
Nėštumo priežiūra - tai sudėtingas ir atsakingas medicininis bei psichologinis įsipareigojimas. Tikslios žinios padeda pasiekti puikių rezultatų bei suteikia daugiau pasitikėjimo ir pacienčių pagarbos. Šiame procese svarbu ne tik suteikti kokybišką, efektyvią, moksliškai pagrįstą priežiūrą, bet ir padėti išvengti komplikacijų ar pastebėti jas laiku. Nėščiosios dažnai turi daug klausimų: „Ar man reikalingas genetinis tyrimas ir ar jis tikslus? Ar mano vaikas auga gerai? Ar jis juda ne per mažai? Kaip gydytis varginantį rėmens graužimą? Ar saugu apgręžti mano vaisių? Ar galiu valgyti žuvį? Kodėl turėčiau skiepytis nuo gripo?“
Pagrindiniai nėštumo priežiūros metodai apima nėščiosios apklausą (anamnezę), išorinį tyrimą (apžiūrą, matavimą, apčiuopą, auskultaciją, kuriais nustatomas vaisiaus dydis ir padėtis gimdoje, išklausomi vaisiaus širdies tonai, matuojamas nėščiosios dubuo), vidinį akušerinį tyrimą pro makštį, taip pat laboratorinius ir bendruosius tyrimus, tokius kaip kraujospūdžio matavimas ir kūno masės nustatymas.
Papildomi tyrimo metodai apima tyrimą ultragarsu, kuris padeda nustatyti vaisių skaičių, nėštumo trukmę, vaisiaus dydį, padėtį gimdoje, placentos vietą, vaisiaus vandenų kiekį ir įvertinti vaisiaus širdies veiklą. Taip pat naudojama kardiotokografija vaisiaus širdies plakimui ir gimdos susitraukimų ritmui grafiškai užrašyti, amnioskopija vaisiaus vandenims apžiūrėti, o per gimdymą atliekama vaisiaus kraujo analizė.
Akušerijos ir ginekologijos praktika Lietuvoje turi ilgą ir turtingą istoriją. Jau 1775 m. N. Regnier iniciatyva Vilniuje, Šv. Roko ligoninėje, buvo įsteigtas pirmas Gimdymo skyrius. 1803 m. Vilniaus universitete įsteigta Akušerijos katedra, o 1814 m. - 7 lovų Akušerijos klinika. M. Mianovskis, vadovavęs katedrai ir klinikai 1817-1832 m., išleido akušerijos vadovėlį, organizavo praktikos darbus, sukonstravo akušerinį fantomą ir pabrėžė nėščiosios režimo bei higienos svarbą.
19 a. pabaigoje - 20 a. pradžioje, išsiplėtojus gamtos mokslams ir medicinai, vengrų akušerio I. Ph. Semmelweiso ir anglų chirurgo J. Listerio darbai padėjo atsirasti aseptikai ir antiseptikai. I. Ph. Semmelweiso rekomendacija gydytojams ir akušerėms plauti rankas chloro vandeniu 1847 m. žymiai sumažino gimdyvių mirtingumą.
20 a. akušerijos raidai didelės įtakos turėjo nauji mokslo laimėjimai: kraujo perpylimo, penicilino atradimas, reanimacijos tobulinimas ir pasaulio akušerių bei ginekologų bendradarbiavimo plėtra. 1922 m. Kaune, prof. Prano Mažylio pastangomis, buvo įsteigta Akušerijos ir ginekologijos katedra Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete. 1950 m. Kauno medicinos institute įkurta Akušerijos ir ginekologijos katedra, o 1991 m. - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos šiandien yra didžiausia Lietuvoje akušerijos ir ginekologijos sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti aukščiausio lygio ambulatorines bei stacionarines paslaugas. Klinikoje veikia Akušerijos skyrius, Ginekologijos skyrius, Moterų konsultacija ir reprodukcinės medicinos centras, taip pat du funkciniai centrai: Vaisiaus medicinos ir Onkoginekologijos. Ši klinika yra viena pagrindinių akušerijos ir ginekologijos mokymo įstaigų šalyje, kurioje vykdomos nuosekliosios bei tęstinės akušerijos ginekologijos studijos.
Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas apima septynias dalis: bendrąją dalį, moters lyties organų klinikinę anatomiją, akušeriją, gimdymą, perinatologiją, ginekologiją ir citologiją akušerijoje-ginekologijoje. Medžiaga dėstoma laikantis klasikinio ir šiuolaikinio požiūrio į moters fiziologiją ir patologiją, ligų diagnostiką ir gydymo principus.
LSMU ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos specialistų indėlis stiprinant Perinatalinę pagalbą Lietuvoje yra didelis. Jie buvo pagrindiniai 2012-2017 m. Lietuvos - Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ strategai ir vykdytojai. 2015 m. įkurtas Vaisiaus medicinos centras, o 2019 m. pradėjo veikti Reprodukcinės medicinos centras.
Ginekologijos skyriuje teikiama skubi pagalba pacientėms, besiskundžiančioms patologiniu kraujavimu, ūmiu pilvo skausmu, taip pat nustatomos įvairios mažo nėštumo komplikacijos. Skyriuje operuojamos pacientės dėl gerybinių kiaušidžių auglių, gimdos miomų, endometriozės, gimdos gleivinės ligų. Gydomos sunkiausiomis onkoginekologinėmis ligomis sergančios pacientės.
Moterų konsultacijoje teikiamos aukščiausio lygio ambulatorinės gerybinės ginekologijos, endokrininės ir vaikų ginekologijos, onkoginekologijos, uroginekologijos diagnostikos bei gydymo paslaugos. Specializuota pagalba teikiama pacientėms su hormoninių reprodukcinės sistemos sutrikimais, konsultuojamos ir gydomos mergaitės bei paauglės iki 18 metų. Reprodukcinės medicinos centre konsultuoja gydytojai akušeriai ginekologai, pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugas teikia akušerių ginekologų ir embriologų komanda.
Didelis dėmesys skiriamas Vaisiaus medicinos centrui, kur konsultuojamos pacientės su įtariama ar patvirtinta vaisiaus patologija, daugiavaisio nėštumo atvejais. Atliekami išsamūs 2D, 3D ar 4D ultragarsiniai tyrimai, vaisiaus echokardiografija ir neurosonografija, esant poreikiui - magnetinio rezonanso tyrimas. Platus vaisiaus genetinių ligų patikros ir diagnostikos tyrimų pasirinkimas bei invaziniai tyrimai.
Onkoginekologijos centras yra viena svarbiausių šios srities įstaigų Lietuvoje, kur gydoma beveik trečdalis šalies sunkiausiomis onkoginekologinėmis ligomis sergančių pacienčių.
Akušerijos ir ginekologijos klinikos Kaune nuolat dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose ir projektuose, tokiuose kaip PSO projektas „Skiepų nuo gripo programos nėščiosioms taikymas Lietuvoje“ ar ES Dvynių programos projektas „Nacionalinės vėžio kontrolės programos įgyvendinimo kokybės gerinimas“. Nuo 2016 m. pradėjo veikti nauji studijų kambariai, o nuo 2015 m. taikomas „apverstos“ klasės (angl. flipped class) mokymo būdas.
Šiuolaikinė akušerijos ir ginekologijos praktika Lietuvoje grindžiama aukštais mokslo pasiekimais, pažangiomis technologijomis ir ilgamete specialistų patirtimi, užtikrinant kokybišką ir saugią medicininę pagalbą moterims ir naujagimiams.
tags: #akuserijos #ginekologijos #praktikos #ginekologija
