Ar vaikui tikrai reikia darželio? Tėvų ir specialistų nuomonės, kurios jus nustebins!

Svarbus etapas, laukiantis visos šeimos - mažylio adaptacija vaikų darželyje. Nusprendėte leisti mažylį į vaikų darželį. Ar vaikui reikia darželio? Į šį klausimą galima atsakyti, remiantis vaiko raida, kokie yra jo poreikiai tam tikru amžiaus periodu. Klausimas, kada vaikui geriausia eiti į darželį visuomet sukelia daug diskusijų, o ir tėvams apsispręsti nėra lengva. Ar vaikas jau pakankamai savarankiškas, nori socializuotis ir išbus visą dieną be tėvų ir kitų artimųjų? Ar ne veltui Lietuvoje vaikus paprastai leidžiame į darželį nuo 2 metų? Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vaikai su ankstyvo ugdymo įstaigomis susiduria būdami įvairaus amžiaus. Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ 2017-aisiais skelbė, kad net 95.4 proc. vaikų ES šalyse nuo 4 metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios lankė ankstyvojo ugdymo įstaigas. Taigi darželio „paragauti“ vienaip ar kitaip gauna beveik visi, o skirtingo amžių grupes lydi vis kiti niuansai.

Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad ne taip svarbu, kas padės gerus pamatus - šeima ar darželis. Svarbiausia, kad padėtų. Netgi ne taip svarbu, kas juos tinkamai padės - šeima ar darželis, svarbu, kad padėtų. Ir tai labiausiai priklauso nuo asmenybių, kurios yra šalia vaiko.

Vaiko poreikiai skirtingais amžiaus tarpsniais

Raimundas Alekna pažymi, kad naujagimis ir kūdikis turi būti liečiamas, sūpuojamas, nuolat jausti artimą žmogų šalia. Įrodyta, kad kūdikiui iki pusės metų tai būtiniausias psichologinis „maistas“. Nuo pusės metų, kai pradeda daugiau judėti, keičiasi ne tik kūdikio valgiaraštis, bet ir psichologiniai poreikiai. Šiuo periodu svarbu, kad vaikas būtų skatinamas kažką daryti: judėti, sėdėti, eiti.

Nuo pusantrų iki trejų metų, kai vaikas pradeda kalbėti ir klausinėti, tampa svarbi jo gyvenimo, kasdienybės struktūra, tam tikra tvarka, pavyzdžiui, kada keltis, gultis ir pan. Maždaug tokio amžiaus vaikui darželis jau pradeda vaidinti tam tikrą vaidmenį, nes gali suteikti aiškią struktūrą.

Trejų-šešerių metų vaiko vienas svarbiausių poreikių yra suprasti, kas aš esu, kuo skiriuosi nuo kitų, kuo esu į kitus panašaus ir t. t. Tėvai turėtų savęs paklausti, kokios galimybės patenkinti šį vaiko poreikį yra darželyje ir kokios - namuose. Manau, jei ugdymo įstaigoje dirba geri, nuovokūs pedagogai, kurie sugeba padėti vaikui įgauti teigiamų žinių apie save, leiskite į darželį be abejonių. Tačiau jei dirba, švelniai tariant, bet kas ir tėvai jaučia turintys daugiau kompetencijos ugdyti vaiką, galite ir toliau auginti jį namuose.

Gyvenimas eina ciklais, t. y. periodiškai kartojasi etapai, kuriuos kūdikis išgyveno pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmas etapas - buvimas, antras - veikla, trečias - mąstymas, ketvirtas - atsakymas į klausimą „Kas aš?“, penktas - besiformuojantys įgūdžiai. Kaip nuo gimimo iki ankstyvos paauglystės vaikas pereina visus šiuos etapus, taip vėliau juos atkartoja, pavyzdžiui, įstoja į universitetą ir yra studentas, veikia kaip studentas, mąsto kaip studentas, suvokia save kaip studentą ir t. t. Jei vaikystėje kuriame nors etape strigo, t. y. nebuvo patenkinti tie poreikiai, kurie turėjo būti patenkinti, vargu ar žmogui seksis tuos etapus įveikti ir suaugus. Būtina suprasti, kad tai, ar žmogaus gyvenimas bus sėkmingas, didelę reikšmę turi vaikystėje padėti pamatai.

Drąsiai galiu teigti, kad kūdikis, kuris į ugdymo įstaigą patenka iki metukų, t. y. į lopšelį, vėliau paaugęs bus šimtaprocentinis mūsų, t. y. psichiatrų, pacientas.

Tėvai, vaikus auginantys namuose, dažnai girdi priekaištą, neva naminukui bus sunku pritapti mokykloje, nes nežinos taisyklių, nemokės bendrauti, turės mažiau žinių ir įgūdžių nei bendraamžiai. Tokiais atvejais mano atsakymas toks: vaiko saugumo jausmas, dvasinis patogumas yra daug svarbiau nei techninės, akademinės žinios. Jų vaikas gali įgyti ir vėliau - nelabai kas dėl to jo gyvenime pasikeis. Na, o socialinių įgūdžių vaikas turi įgyti kasdien, bet juk jis gyvena ne Sacharos dykumoje, tiesa? Išeina į lauką, susitinka draugų kieme.

Sėkmingas žmogus yra kūrybiškas ir savarankiškas. Ir darželis, ir mokykla nedaug teprisideda, vystant šias savybes, čia labiausiai reikia įgūdžio konkuruoti, pakovoti dėl savęs, tad didelė tikimybė, kad vaikas gaus ne tik teigiamų, bet ir neigiamų žinių apie save, nuvertinimo patirtį.

Jau sovietmečiu buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad vaikai, kurie nelankė darželio, geriau mokosi, yra kūrybiškesni ir t. t. Skandinaviškos tradicijos darželiuose, kuriuose daugiau dėmesio skiriama bendravimui, o ne akademinėms žinioms, vaikai auga kūrybiškesni, jaučiasi saugesni, geresni. O mes labai pabrėžiame žinias, mokymąsi, todėl esame kieti, deja, tik teoriniu lygmeniu.

Adaptacija darželyje: kaip padėti vaikui ir tėvams?

Prieš nuspręsdami leisti vaiką į darželį, svarbu apie tai pasakoti vaikui. Pasakokite apie darželį, aiškinkite, kodėl vaikai ten vedami, kodėl jūs norite, kad jis ten eitų. Pavyzdžiui: „Vaikų darželis - tai toks didžiulis namas su žaidimų aikštelėmis, kur mamos ir tėčiai atveda savo vaikučius. Ten jie viską daro kartu - valgo, žaidžia, eina pasivaikščioti. Vietoje manęs ten bus teta - auklėtoja, kuri tavimi rūpinsis, kaip ir kitais vaikais. Darželyje yra daugybė žaisliukų, o su vaikais galėsi žaisti įvairiausius žaidimus“. Arba: „aš labai noriu eiti dirbti, tu jau paaugai ir mums atrodo, kad pats metas tau pradėti eiti į darželį. Ryte aš tave nuvesiu į darželį, o vakare pasiimsiu.

Kai einate pro vaikų darželį, linksmai priminkite vaikui, kad jau rudenį (pavasarį) galės jį lankyti. Mažyliui girdint pasakokite giminaičiams ir pažįstamiems apie tai, kaip jūs didžiuojatės savo vaiku, nes jis jau ruošiasi eiti į darželį.

Pasakokite vaikui apie vaikų darželio dienos ritmą: kas, kada ir kaip ten daroma. Kuo aiškiau pasakosite, tuo ramiau ir tvirčiau jausis mažylis, pradėjęs lankyti darželį. Klauskite vaiko, ar jis atsimena, ką veiks darželyje, kai visi vaikai grįš iš pasivaikščiojimo lauke, kur pasidės savo daiktus, kas jam padės nusirengti ir ką veiks po pietų? Matysite, ar gerai vaikas suvokė, ar prisimena? Darželyje mažylis dažniausiai baugina nežinia.

Kalba su vaiku ir apie sunkumus, kurie gali iškilti vaikų darželyje. Aptarkite, ką tada reikia daryti. Pavyzdžiui: „Jei norėsi atsigerti, prieik prie auklėtojos ir pasakyk: „Aš noriu gerti“, auklėtoja įpils tau vandens. Jei norėsi į tualetą, pasakyk auklėtojai“. Nesudarykite vaikui iliuzijos, kad viską, ko jis užsinorės, auklėtoja išpildys. Paaiškinkite jam, kad grupėje bus daug vaikų ir kartais jam teks palaukti savo eilės. Galite vaikui pasakyti: „Auklėtoja negali padėti apsirengti iš karto visiems vaikams, todėl tau teks šiek tiek palaukti.“ Galima pažaisti darželį su lėlėmis.

Būdami kartu su vaiku pirmąsias dienas grupėje, mama ar tėtis turėtų jaustis laisvi ir atsipalaidavę, daug bendrauti su auklėtojomis. Didžiausia nauda vaikui būna ne tada, kai vaiko artimieji patys išgąstingai tyrinėja aplinką, nepaleidžia vaiko rankos, o tada, kai atsipalaiduoja ir vaikas ima jausti saugią atmosferą. Jis turi pajusti, kad auklėtojos - mamos draugės ir kad čia yra saugu. Reikia pastebėti, kad kartais mamyčių sėdėjimas užtrunka per ilgai ir vaikas dar labiau jautrinamas, tik neišvengiamas atsiskyrimas nukeliamas vėlesniam laikui.

Gerai, kai vaiko dienos režimas namie sutampa su gyvenimo ritmu darželyje. Reikėtų stengtis ir poilsio dienomis nenukrypti nuo įprastos dienotvarkės. Daugeliui vaikų sunkiausia darželyje miegoti, todėl tokiems vaikams patartina pradžioje darželyje likti iki miego. Apskritai vertėtų nedaryti spaudimo dėl miego, jei jam neramu.

Vaikai puikiausiai jaučia, jei tėvai abejoja darželio lankymo tikslingumu. Lengviau ir greičiau prie darželio pripranta tie vaikai, kurių tėveliams vaikų darželis - vienintelė išeitis.

Dėmesio! Niekada negąsdinkite vaiko darželiu! Manome, kad Jums puikiai seksis! Šiame nelengvame Jūsų ir vaiko gyvenimo etape nebūsite vieni. Jums visada pasiruošę padėti profesionalūs pedagogai ir specialistai.

Kada pradėti vesti vaiką į darželį?

Psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė teigia, kad išėjimas į darželį vaikui yra jo amžių atitinkantis iššūkis. Taip formuojasi jo savivertė. Ji pastebi, kad tėvai, kurie apsisprendžia auginti trejų-ketverių metų vaiką namuose vien dėl to, kad siekia auginti jį originalų, daro didelę žalą. Reikėtų savęs paklausti, kas tėveliams svarbiau - norime, kad mūsų vaikai būtų labai kitoniški, originalūs ar… laimingi? Nes laimingas vaikas bus tada, kai turės galimybę ir įgauti įgūdžių, ir darniai jaustis toje aplinkoje, kurioje gyvena. Vaikui įgūdžių ir impulsų reikia daug ir įvairių. Vargu ar, vaikui sulaukus tam tikro amžiaus, šeima ir namų aplinka bus pajėgi patenkinti visus jo poreikius. Net jei tėveliai įdeda daug pastangų, namuose lavindami vaiko kognityvinį (žinių) intelektą, atima iš jo galimybę ugdyti emocinį (jausmų) intelektą, kuris, įrodyta, yra sėkmingo žmogaus garantas. Žmogus gali būti labai protingas, bet negebantis prisitaikyti, savęs realizuoti, kurti tarpusavio santykių.

Vaiko stuburą formuoja mažos kasdienės kovos, pergalės, sėkmės ir nesėkmės, kurias jis išsprendžia pats, kai mama nestovi už nugaros. Daugelis mamų nesupranta, kad tikroji savivertė ir savigarba formuojasi tik vaikui pačiam įveikiant kliūtis. Žinoma, labai svarbu saugoti, kad ankstyva vaikystė būtų kuo švelnesnė, kad vaikas nepakliūtų į ypač traumuojančią aplinką, kuri jam ne pagal jėgas. Tačiau išėjimas į darželį vaikui yra jo amžių atitinkantis iššūkis, užduotis, kurią turi pats įveikti ir yra pajėgus tai padaryti. Kai vaikas tai įveikia, jo savivertė argumentuotai išauga: „Aš šaunus!“ Tėvų užduotis yra suteikti vaikui tas sąlygas, kurios padeda auginti savigarbą, stiprinti stuburą.

Jei vis tik atsiribotume nuo visų kitų aplinkybių (to, kad mamai reikia grįžti į darbą ir pan.), kokie vaiko elgesio pokyčiai byloja (ir kada dažniausiai jie atsiranda), kad jis jau pats pasiruošęs atsiskirti ir eiti į darželį, bendrauti su vaikais ir pan.? Tada, kai pastebime, jog vaikas, žaisdamas su kitais, nebe taip dažnai sekioja akimis mamą, o kur kas dažniau ir ilgiau užsižaidžia su kitais bendraamžiais smėlio dėžėje. Kai vaikui sukanka 3-4 metai, jis pamažu pradeda bendrauti žaisdamas, tad galima galvoti, kad tokio amžiaus vaikas atras įdomios veiklos jau ir darželyje: jis drauge su kitais kurs, konstruos, žais nebe greta, o kartu su kitais vaikais.

Išėjimas į darželį vaikui yra jo amžių atitinkantis iššūkis. Taip formuojasi jo savivertė. Nors sakome, kad visi vaikai moka piešti, bet jei jam nebus parodyta, kaip piešiamas žmogus ar namas, gali būti, kad jis ilgai jų ir nepieš. Piešimo ir kiti įgūdžiai yra kopijuojami, todėl turi būti parodyti. O ką vaikas darys su nusižiūrėtu ir įvaldytu įgūdžiu, kaip juo pasinaudos, tai jau ir yra kūrybiškumo, individualumo reikalas. Jei tėvai lauks, kad namuose auginamas vaikas pats paims pieštuką ir pradės originaliai reikštis, deja, gali ir nesulaukti…

Dauguma mamų nori, kad vaikas kaip galima anksčiau prisitaikytų prie naujos aplinkos, susidraugautų su bendraamžiais ir noriai keliautų į darželį. Deja, ne visada viskas iš pat karto vyksta sklandžiai. Dažniausiai nepavyksta išvengti ašarų ir sunkumų pirmomis darželio lankymo dienomis. Optimalus laikas pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą - 3-4 metai. Kartais, dėl objektyvių priežasčių, mama negali sau leisti tokios prabangos likti su mažyliu iki jam sueis 3-4 metai, tad lankyti darželį jam tenka jau nuo 2-2,5 metukų. Tokio amžiaus vaikas dar labai priklausomas nuo mamos. Jei mažyliui labai nesiseka priprasti prie darželio (esama ir tokių vaikų), geriau paieškoti galimybių palikti jį namuose su močiute ar aukle. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad „naminiai“ vaikai ilgainiui pajaus bendravimo su kitais vaikais trūkumą. Todėl išėję pasivaikščioti jie veržiasi bendrauti, kartais net įkyriai lenda prie kitų vaikų.

Jei vaikas yra toks originalus, kad, pavyzdžiui, daro kažką labai savitai, elgiasi labai savitai ir tai sukelia keblumų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, nežinau, ar prasminga tokį elgesį skatinti, juk ateityje tai taps našta, kančia, atskirs jį nuo kitų. Žmogus juk yra visuomeniška būtybė. Ugdymo įstaiga ir yra ta vieta, kurioje vaikas mokosi būti su kitais vaikais, suaugusiaisiais, mokosi tam tikrų taisyklių, kurios padeda gerai jaustis tarp žmonių.

Dvejų metų vaikas jau nebe taip įtariai žvelgia į svetimus, kaip tai dar daro metų mažylis, dvimečiui jau lengviau suprasti, kad jį palikusi mama pas jį grįš, tačiau dveji metai - vis dar yra ta amžiaus riba, kai dažnam vaikui vis dar labiau norisi ne žaisti su draugais, o būti globojamam vieno žmogaus. Noriu pabrėžti, kad tai - bendros tendencijos. Yra vaikų ir tėvų, kurie džiaugiasi ankstyva lopšelio lankymo patirtimi, kuriai, panašu, turėjo įtakos tam tikros vaiko individualios savybės.

Tėvai, kurie apsisprendžia auginti trejų-ketverių metų vaiką namuose vien dėl to, kad siekia auginti jį originalų, mano galva, daro didelę žalą. Reikėtų savęs paklausti, kas tėveliams svarbiau - norime, kad mūsų vaikai būtų labai kitoniški, originalūs ar… laimingi? Nes laimingas vaikas bus tada, kai turės galimybę ir įgauti įgūdžių, ir darniai jaustis toje aplinkoje, kurioje gyvena. Vaikui įgūdžių ir impulsų reikia daug ir įvairių. Vargu ar, vaikui sulaukus tam tikro amžiaus, šeima ir namų aplinka bus pajėgi patenkinti visus jo poreikius. Net jei tėveliai įdeda daug pastangų, namuose lavindami vaiko kognityvinį (žinių) intelektą, atima iš jo galimybę ugdyti emocinį (jausmų) intelektą, kuris, įrodyta, yra sėkmingo žmogaus garantas. Žmogus gali būti labai protingas, bet negebantis prisitaikyti, savęs realizuoti, kurti tarpusavio santykių.

Psichologas Andrius Atas teigia, kad vaiko elgesys plačiąja prasme yra labai nulemtas tėvų lūkesčių. Svarbiausia, kad, prieš priimdami vienokį ar kitokį sprendimą, tėveliai iškeltų sau klausimą: ar jie žino priežastį, kodėl elgiasi vienaip ar kitaip? Pavyzdžiui, kodėl neveda į darželį, neskiepija ir t. t. Jei priežastis patiems tėvams yra aiški ir, jų nuomone, protinga, tada viskas bus gerai.

Ar vaikui reikia darželio? Vaikui yra gerai tada, kai gerai yra visai šeimai. Didžiausia dovana jam - matyti laimingus tėvus. Jei tėveliai dėl tam tikrų protingų priežasčių neveda vaiko į darželį, tai jokia tragedija. Ką vaikui duoda darželis? Keturmetis patiria didelį malonumą, būdamas tarp bendraamžių, ir maždaug nuo tokio amžiaus pradeda kaupti vertingą socialinę patirtį, kuri gyvenime gali būti labai naudinga, ypač jei vaikas - vienturtėlis.

Vaikai, kurie prieš mokyklą lankė darželį, santykinai lengviau pripranta mokykloje. Į pirmą klasę atėjusieji iš namų patiria daugiau įtampos, todėl tėveliai turi suprasti, kad vaikui reikės pagalbos, t. y. stebėti jį, kalbėtis apie jo jausmus, ko bijo, ant ko pyksta, kas jam nepatinka, ir padėti su tais jausmais susitvarkyti. Tėvams padedant, paprastai pirmoje klasėje panašios bėdos ir įveikiamos. Be abejo, darželis yra tramplinas į visuomeninį gyvenimą. Vaikui, kuris yra lankęs darželį, tas tramplinas žemesnis.

Nors teigiama, kad namuose augę vaikai yra kūrybiškesni, o darželinukai - lankstesni, geriau prisitaikę, daugiau visko moka, tačiau, mano galva, svarbiausias akcentas yra kaip tik priežastis, kodėl tėvai neleidžia vaiko į darželį. Juk jei mama nusprendė pati, augindama vaiką, lavinti jo kūrybiškumą, tikėtina, kad taip ir bus, ji to sieks, todėl šio ar kito įgūdžio jis nepritrūks. Jei į darželį neveda, nes turi baimių, kad nepritaps, bus skriaudžiamas, patirs blogiukų įtaką ir pan., svarbu suvokti, kad tą patirties trūkumą mažylis atsineš ir į pirmą klasę. Vaiko elgesys plačiąja prasme yra labai nulemtas tėvų lūkesčių, todėl, pasikartosiu, tėvai turi gerai apsvarstyti ir žinoti, ką daro ir kodėl. Jei žino, viskas gali būti gerai bet kuriuo atveju - ar vaikas liks namuose, ar eis į darželį.

Darželis slopina vaiko individualumą, kūrybiškumą? Pastebėta, kad, palyginti su darželinio amžiaus vaikais, kūrybiškumą labiausiai slopina mokykla - maždaug iki penkiolikos metų jo beveik nelieka. Man kyla klausimas: kodėl yra svarbu ugdyti, pavyzdžiui, ketverių, penkerių metų vaiko kūrybiškumą?

Darželio priėmimo tvarka Vilniuje

Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 18.1. Ugdymo įstaigų vadovai iki kiekvienų metų vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui turi pateikti naujiems mokslo metams planuojamų priimti vaikų skaičių pagal amžių ir ugdomąsias kalbas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus specialistai atsakingi už centralizuotai į švietimo įstaigas priimamų vaikų duomenų tvarkymą ir prašymų priėmimą.

Vaikų skaičius grupėse nustatomas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 3.

Eilės sudaromos ir grupės formuojamos vadovaujantis Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 18.1.1. vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metai (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo), su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą). 18.1.2. 18.1.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, kai el. 18.1.4. 18.1.5. 18.1.6. 18.2. 18.2.1. vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus. 18.2.2. 18.2.3. vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, kai el. 18.2.4. 18.2.5. 18.3. 18.3.1. vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. 18.3.2. vaikai iš kitų savivaldybių (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. 18.3.3. vaikai iš kitų savivaldybių, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams. 14. 14.1. 14.2. 14.3. 14.4. du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje (ši nuostata taikoma ir Aprašo 18.1.4 papunktyje nurodytu atveju), kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (ši nuostata taikoma pagal Aprašo 18.1. papunktyje nurodytą tvarką).

Prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje registruojami nuolat, išskyrus š. m. kovo 11-31 d., kai tikrinami prioritetai ir pridėti dokumentai bei formuojamos grupės. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo š. m. rugsėjo mėnesio, reikia užsiregistruoti prašymą sistemoje iki grupių formavimo pradžios, t. y. iki kovo 10 d. Prašymai priimti į ugdymo įstaigas registruojami nuolat, išskyrus prioritetų ir pridėtų dokumentų sutikrinimo bei grupių formavimo metu, t. y. š. m. kovo 11-31 d., tėvai (globėjai) neturi galimybės pateikti ir redaguoti prašymų. Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje eilė matoma tik tais kalendoriniais metais, kurie pasirinkti kaip lankymo pradžios data (pvz., jeigu vaikas užregistruotas 2024 lankymo metams, eilė bus rodoma nuo 2024 m.

Prašymai, esantys Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje, galioja iki tol, kol bus suteikta paslauga, vaikui pradėjus mokytis pagal pradinio ugdymo programą arba kol prašymas bus atsiimtas tėvų (globėjų). Negaliojantys prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje panaikinami. Nutraukus ugdymo sutartį, prašymai dėl įstaigos keitimo taip pat naikinami.

Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje vaikai ugdymo įstaigoms priskiriami sistemiškai ir nuosekliai pagal Tvarkos apraše numatytą algoritmą. Tik tuo atveju, jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t.

Vaikui skiriama vieta tik vienoje ugdymo įstaigoje.

Nuo einamųjų metų kovo 1 d. sistemoje tikrinant prašymą pateikiama informacija, kad nėra tinkamos grupės pagal vaiko amžių. Nuo einamųjų metų kovo 1 iki kovo 10 dienos tėvai turi galimybę pasitikrinti, ar pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės. Nesant tokios grupės, tėvai turės teisę iki einamųjų metų kovo 10 d. (imtinai) redaguoti prašymą (vėliau prašymą bus galima redaguoti tik baigus formuoti grupes, t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 10 d.

Paskaita tėvams „Vaikų darželio pradžia: kaip paruošti ir pasiruošti?“

Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą įstaigoje pranešama pasirinktu būdu: elektroniniu laišku, trumpąja žinute (SMS).

Jeigu įstaiga teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, vaikas, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą, tęsia priešmokyklinio ugdymo programą toje pačioje įstaigoje pateikus prašymą tiesiogiai įstaigos vadovui nustatyta tvarka, o ne per Vilniaus miesto darželių informacinę sistemą. Jeigu įstaiga neteikia priešmokyklinio ugdymo paslaugų arba tėvai (globėjai) pageidauja keisti įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą kita ugdomąja kalba, tėvai (globėjai) lankančiam vaikui ugdymo įstaigą teikia naują prašymą ir pasirenka iki 5 pageidaujamų įstaigų.

Duomenys apie vaiko gyvenamąją vietą yra automatiškai atnaujinami sistemoje. Taip pat pergeneruojama ir vaiko vieta eilėje.

Vaikai į atsilaisvinusias vietas jau sudarytose grupėse priimami nuolat, t. y. į laisvą vietą priimamas pirmas vaikas iš laukiančiųjų eilės. Į norimą darželį galėsite patekti tik tada, kai bus laisva vieta ir Jūsų vaikas bus pirmas laukiančiųjų eilėje.

Tėvai (globėjai), negalintys atvykti į įstaigą iki birželio 30 d. dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykę ir kt.), apie tai turi pranešti iki birželio 30 d.

Prašymą galima registruoti tik į grupes, kurios yra suformuotos darželyje, ir kurios atitinka vaiko amžių tai dienai, kurią pageidaujama pradėti lankyti darželį. Nuo einamųjų metų gegužės 1 d. iki gegužės 10 d. tėvai (globėjai) turi galimybę pasitikrinti, ar yra pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės.

Pagrindiniai darželio privalumai:

Savarankiškumo ugdymas: Darželyje vaikai raginami būti kuo savarankiškeni. O vaikas, būdamas tarp kitų vaikų, dažniausiai greičiau išmoksta, pavyzdžiui, valgyti su įrankiais, gerti iš puodelio, apsiauti ar nusiauti batukus.
Socialinių įgūdžių lavinimas: Darželis yra puiki vieta, kur vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir užmegzti draugystes.
Įvairiapusis ugdymas ir pasiruošimas mokyklai: Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų.
Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės: Darželio režimas padeda vaikams priprasti prie dienotvarkės, taisyklių, kas yra svarbu vėliau mokykloje.
Papildomas ugdymas, t.y. būreliai: Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu. Tad vaikų ugdymas tampa dar įvairiapusiškesnis, o tėvams nereikia užsiimti daug laiko atimančiu vaikų vežiojimu po būrelius.
Lengvesnė adaptacija mokykloje: Vaikai, kurie lankė darželį, dažnai lengviau adaptuojasi mokykloje, nes jiems jau yra pažįstama ugdymo įstaigos aplinka, taisyklės ir režimas.
Mažiau ligų mokykloje: Nors darželyje vaikai dažniau serga, tai padeda formuotis jų imunitetui, todėl mokykloje jie gali sirgti rečiau.
Darželių įvairovė: Darželiai taiko įvairias ugdymo metodikas (pavyzdžiui, Valdorfo, Montesori, lauko ir kt. darželiai), tad šeimos gali pasirinkti joms priimtiniausią.

Galimi darželio trūkumai:

Sudėtinga adaptacija: Kartais pedagogai susiduria su itin jautriais vaikais, kurių adaptacija trunka pusmetį ar net ilgiau. Tokie vaikai dažnai verkia, jiems sunku atsiskirti nuo tėvų, jie patiria daug nerimo.
Individualaus dėmesio stoka: Darželių (ypač valstybinių) grupėse dažnai būna labai daug vaikų, todėl individualaus dėmesio gali pritrūkti.
Dažnos ligos: Darželis (o taip pat ir kitos ugdymo įstaigos) yra itin palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas.
Pedagogų ir kitų specialistų kompetencijos stoka: Ne visi pedagogai ir kiti darželyje dirbantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti.
Šeimos ir pedagogų požiūrių nesuderinamumas: Kartais šeimos ir pedagogo požiūris į vaiko ugdymą, bendravimą su vaiku, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimą ir kt. gali kardinaliai skirtis.
Standartizuota ugdymo sistema.
Nepankamai vietų valstybiniuose darželiuose ir didelė privačių darželių kaina.

Ar vesti vaiką į darželį? Visų pirma, palikite vaiką su seneliais ar kitu patikimu asmeniu ir stebėkite, ar vaikas lengvai atsiskiria nuo jūsų, ar lengvai lieka su kitais ir ar nepatiria daug streso. Stebėkite, kaip vaikas elgiasi būdamas su jumis, ar geba žaisti vienas, ar yra nuolat prisirišęs, nešiojamas ant rankų ir nei akimirkos negali pabūti vienas.

Nusprendėme vesti vaiką į darželį. Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti valstybinį darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Jeigu valstybinio darželio negavote arba dėl kitų priežasčių norite leisti vaiką į privatų darželį, turėtumėte kreiptis į tiesiogiai į darželio administraciją. Reikėtų žinoti, kad negavus valstybinio darželio, tėvams yra skiriama savivaldybės kompensacija už privačią ugdymo įstaigą. Ruošiantis susitikimui su darželio administracija vertėtų susirašyti jums rūpimus klausimus. Pavyzdžiui: Kada grupė pradeda ir kada baigia darbą? Kiek grupėje dirba auklėtojų ir jų padėjėjų? Ar galima lankyti pusę dienos?

Nėra oficialių reikalavimų apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas.

Nusprendėme nevesti vaiko į darželį. Pirmiausiai supraskite, kad tai jūsų asmeninis pasirinkimas ir nepasiduokite aplinkos spaudimui. Psichologų teigimu, vaikams iki 3 metų darželis nėra itin reikalingas, nes vaikui pakanka tėvų. Todėl vaikui pakaks užsiėmimų namuose: eikite į lauką, pieškite, klijuokite. Kartais tėvai vietoje darželio vaikus bent kelioms valandoms ar kelis kartus per savaitę palieka seneliams ar auklei. Jei yra galimybė, vaiką galima vesti į pusdienio darželį, kuriame jis gaus ugdymą, bendravimą su kitais vaikais, bet nebus migdomas ir praleis ten tik kelias valandas per dieną.

tags: #ar #vaikui #reikalingas #darzelis

Naujienos

Ar vaikui reikalingas darželis: tėvų ir specialistų požiūriai