Kraujospūdis yra vienas iš gyvybiškai svarbių požymių, kurį sveikatos priežiūros specialistai naudoja vertindami paciento sveikatą. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Vaikų kraujospūdis paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi.
Nors daugelis tėvų kraujo spaudimą sieja tik su suaugusiaisiais ir vyresniu amžiumi, vaikams jis taip pat yra svarbus rodiklis. Normalus kraujo spaudimas vaikystėje padeda įvertinti, ar širdies ir kraujagyslių sistema vystosi tinkamai. Per mažas spaudimas gali signalizuoti apie dehidrataciją, infekciją ar endokrininius pokyčius, o per didelis kraujo spaudimas - apie inkstų, širdies ar hormonų pusiausvyros sutrikimus. Taip. Nors kraujo spaudimo normos pateikia aiškius orientyrus, svarbiausia yra individuali vaiko savijauta, šeimos istorija ir gyvenimo būdas.
Kas yra kraujospūdis ir ką reiškia skaičiai?
Kraujospūdis (arterinis kraujospūdis) - tai jėga, kuria kraujas spaudžia į kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelyje (mmHg) ir nurodo, koks slėgis kraujyje yra arterijose, kai širdis susitraukia (sistolinis spaudimas) ir atsipalaiduoja (diastolinis spaudimas). Sistolinis spaudimas - viršutinis skaičius, rodantis spaudimą širdies susitraukimo metu. Diastolinis spaudimas - apatinis skaičius, rodantis spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Pavyzdžiui, jei kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg, tai reiškia: 120 - sistolinis, 80 - diastolinis. Šie skaičiai vertinami atsižvelgiant į amžių, lytį, sveikatos būklę ir net laiką, kada matuojama.
Normalus kraujospūdis vaikams
Normalus vaikų AKS nustatomas, kai sistolinio ir diastolinio AKS reikšmės yra 95 procentilių. Kūdikių ir mažų vaikų kraujo spaudimo normos skiriasi nuo suaugusiųjų ir paprastai yra žemesnės. Normalus kraujo spaudimas kūdikiams svyruoja nuo 50/30 mmHg iki 100/60 mmHg. Vaikų, kurių amžius yra 6-12 metų, kraujo spaudimo normos gali svyruoti nuo 90/50 mmHg iki 110/70 mmHg. Paauglių kraujo spaudimo normos paprastai svyruoja nuo 110/70 mmHg iki 120/80 mmHg. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo.
Pasaulyje vidutinis kraujospūdis, standartizuotas pagal amžių, išliko maždaug toks pat nuo 1975 m. Tikslus padidėjusio AKS paplitimas tarp vaikų nėra žinomas, tačiau, skirtingais duomenimis, įvairiose šalyse šis skaičius svyruoja tarp 5-15 proc. ir yra linkęs didėti. Vidutiniškai prehipertenzija yra nustatoma nuo 2,2 proc. iki 3,5 proc., o AH - apie 3,5 proc. vaikų. Padidėjęs AKS būdingesnis berniukams (15-19 proc.) nei mergaitėms (7-12 proc.).
Padidėjusio kraujospūdžio (AKS) rizika vaikams
Netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, žalingi pomėgiai ir antsvoris - tai pagrindiniai rizikos veiksniai, sukeliantys padidėjusį AKS. Padidėjęs AKS būdingas nuo 5 proc. iki 15 proc. vaikų. Lietuvoje 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, AH serga 5,5 proc., o sunkia AH - 1,7 proc. vaikų ir paauglių.
Rizikos veiksniai sirgti AH yra skirstomi į neišvengiamus (neišnešioti naujagimiai, įgimtoji hipotrofija, paveldimosios ligos šeimoje, šeiminė įgimtųjų inkstų ligų anamnezė, kt.) ir išvengiamus (mitybos įpročiai, antsvoris ar nutukimas, miego sutrikimai, stresas, žalingi įpročiai). Pagrindiniai rizikos veiksniai - diabetas, dislipidemija, nutukimas, fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas gimimo svoris bei gestacijos amžius, knarkimo ar miego apnėjos epizodai anamnezėje. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išsivystyti antrinei AH - nutukimas. Nuo 1990 iki 2016 metų nutukusių vaikų iki 5 metų skaičius nuo 32 mln. išaugo iki 41 mln. Spėjama, kad 2025 metais šis skaičius pasieks 70 mln. Nutukimas nustatomas tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) yra >95 procentiliai vertinant pagal amžių ir lytį, sunkus nutukimas - >99 procentiliai. Nustatyta, kad nutukę vaikai turi 2 kartus, o esant sunkiam nutukimui - 4 kartus didesnę riziką išsivystyti AH, palyginti su normalaus svorio vaikais. Nuo 27 proc. iki 47 proc. 6-18 metų vaikų, kurie yra nutukę, serga ir AH.
Kitas svarbus veiksnys - miego sutrikimai (knarkimas, obstrukcinės miego apnėjos sindromas). Jei vaikas naktį miega mažiau nei 7 val., tikimybė, kad išsivystys padidėjęs AKS, svyruoja tarp 3,6 proc. ir 14 proc. Stebimas stiprus ryšys tarp AH ir lėtinių inkstų ligų - net apie 50 proc.
Kaip matuojamas kraujospūdis vaikams?
Vaikams AKS gali būti matuojamas tiek naudojant automatinį kraujo spaudimo matuoklį, tiek sfignomanometrą ir stetoskopą. Iš pradžių matuojama automatiniu kraujo spaudimo matavimo aparatu. Jei pamatavus AKS yra ≥90 procentilių, tuomet spaudimas matuojamas 2-3 min. intervalu dar 2 kartus sfignomanometru ir stetoskopu ir apskaičiuojamas 2 paskutinių matavimų vidurkis. Spaudimas matuojamas, kai vaikas yra ramus, 3-5 min. iki matavimo neturėjęs fizinio krūvio. Pacientas turi sėdėti tiesiai, abi kojos turi liesti žemę, negali būti sukryžiuotos. Norint gauti tikslius duomenis, AKS turi būti matuojamas ant dešinės rankos, naudojant 2/3 žasto ilgio apimantį veržiamąjį raištį, vaikas tuo metu turi nejudėti ir nekalbėti.
Nėra sutariama, kada šeimos gydytojui reikėtų pirmą kartą pamatuoti AKS vaikui, tačiau patariama pradėti nuo 3 metų. Jei vaikas neturi rizikos veiksnių, AKS reikėtų matuoti kas metus. Jei rutininio patikrinimo metu AKS matavimų rezultatų vidurkis yra 90-95 procentiliai, yra nustatomas padidėjęs AKS, pacientui rekomenduojamas nemedikamentinis gydymas. AKS matavimas kartojamas kas 6 mėnesius. Po 6 mėnesių, jei išlieka prehipertenzija, AKS matuojamas ant dešinės, ant kairės rankos ir vienos kojos, tęsiamas nemedikamentinis gydymas.
AH klasifikacija ir gydymas
AH yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Amerikoje dominuoja pirminė AH, tačiau, remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, nustatyta, kad pirminė AH vaikams nėra dažna. Pastebėta, kad pirminė AH būdinga vyresniems vaikams (≥6 metų), esant teigiamai šeiminei anamnezei ir antsvoriui ar nutukimui. Nustatyta, kad diastolinis AKS labiau didėja sergant antrine AH, o sistolinis - pirmine. Taigi mažesniems vaikams būdingesnė antrinė, o paaugliams - pirminė AH. Tiksli pirminės AH etiologija nėra žinoma, tačiau manoma, kad įtaką turi genų mutacijos. Šiuo metu nustatytos 25 retos genų mutacijos ir 53 pavienių nukleotidų polimorfizmai, kurie lemia AKS padidėjimą. Labai svarbu vaikams kuo anksčiau nustatyti padidėjusį AKS ir juos stebėti, nes net 10-15 proc. vaikų, sergančių pirmine AH, nustatoma kairio skilvelio hipertrofija.
Dažniausios antrinės AH priežastys - inkstų ligos, aortos koarktacija, endokrininės priežastys, vaistai, didinantys AKS. Pati dažniausia antrinės AH priežastis - lėtinės inkstų ligos ir renovaskulinės anomalijos.
Slaptoji AH nustatoma tuomet, kai gydytojo kabinete pamatuotas AKS yra normalus, tačiau vertinant 24 val. ambulatorinio AKS matavimo rezultatus stebimas jo padidėjimas. Viename tyrimų tarp atsitiktinai tirtų vaikų slaptoji AH nustatyta nuo 5,8 proc. iki 10 proc. vaikų. Ji nustatoma tuomet, kai AKS gydytojo kabinete išmatuojamas ≥95 procentiliai, tačiau matuojant kitomis aplinkybėmis (pvz., namuose) AKS yra normalus. Atskirti baltojo chalato AH nuo pirminės ar antrinės AH padeda 24 val. ambulatorinis AKS matavimas.
Gyvensenos keitimas, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas yra svarbūs gydymo komponentai. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), andrenoblokatoriai, ilgo veikimo kalcio kanalų blokatoriai ir tiazidiniai diuretikai yra pagrindiniai vaistai, skiriami vaikų AH gydyti. Pirmenybė teikiama medikamentams, kurie yra vartojami 1 k./d. Gydymas pradedamas nuo monoterapijos, vaistas skiriamas mažiausiomis rekomenduojamomis dozėmis.
Prevencija ir gyvenimo būdas
Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti padidėjusio kraujospūdžio vaikams. Tyrimu nustatyta, kad nutukusiems vaikams, kurie 3-5 kartus per savaitę po 40 min. užsiiminėjo vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla, sistolinis AKS vidutiniškai sumažėjo 6,6 mm Hg.
Kaip teisingai matuotis kraujo spaudimą?
