Šiandien norime prisiminti ypatingą žmogų, palikusį neišdildomą pėdsaką mūsų gyvenimuose. Gimimo dienos proga norime pagerbti Vaclovą Intą, akmenų muziejaus įkūrėją, kuris mūsų širdyse gyvens amžinai. Jis dalinosi ne tik nuostabia akmenų pasaulio kolekcija, bet ir savo aistra, energija ir meile gamtai.
Vaclovo Into Gimimas ir Gyvenimo Pradžia
Gydytojas, Akmenų muziejaus įkūrėjas V. Intas gimė 1925 m. lapkričio 14 d. Kivyliuose, Skuodo valsčiuje, mirė 2007 m. lapkričio 19 d. 1925 metais lapkričio 14 dieną Skuodo rajone, Kivylių kaime gimė savo darbais garsėjantis gydytojas Vaclovas Intas, išaukštinęs, į saulę pakylėjęs paprastą lauko akmenį.
1946 m. įstojo į Klaipėdos žemės ūkio technikumą, bet sovietų saugumiečiai baigti nebeleido. 1949 m. besislapstydamas baigė Klaipėdos suaugusiųjų gimnaziją. 1949-1955 m. 1949 metų rudenį Vaclovas įstojo mokytis į Kauno valstybinį Vytauto didžiojo universitetą, vėliau perorganizuotą į medicinos institutą. 1955 m. paskirtas dirbti Skuodo ligoninės vidaus ligų skyriaus vėdėju. Kartu su kitais šios ligioninės medikais daug dėmesio skyrė Bartuvos upės pakrantės prie ligoninės sutvarkymui. 1956 m. pradžioje atvyko dirbti į Mosėdį. 1957 m. rugsėjo mėn. 1957 metais Vaclovas Intas pradėjo dirbti gydytoju Mosėdyje. Gebėjo derinti medicinos ir gamtosauginę veiklas.
Šimtųjų gimimo metinių minėjimas - tai ne tik duoklė jo nuveiktiems darbams, bet ir priminimas apie tai, kokią didelę įtaką gali turėti vienas žmogus, kuris vadovaujasi širdimi ir klauso savo vidinio balso. „Vaclovo Into gyvenimas ir darbai - neįkainojama dovana mūsų rajonui, Lietuvai, visuomenei. Jo kaip gydytojo, geologo ir gamtininko veikla praturtino žiniomis mokslo sritį ir atskleidė, koks nepaprastas ir įkvepiantis gali būti žmogaus atsidavimas gamtai, mus supančiai aplinkai bei kitiems žmonėms“, - apie V. Into asmenybės ir darbų reikšmę kalba Savivaldybės meras Stasys Gutautas.
Mosėdis ir Akmenų Muziejaus Įkūrimas
Mosėdis - garsus visose pasaulio šalyse savo tvarkingumu, unikalumu, kurį jam suteikia atkaklaus žemaičio, gydytojo, akmenų muziejaus įkūrėjo sukurtas grožis.
1957 m. gydytojas Mosėdyje pradėjo rinkti ir numeruoti laukuose aptiktus įdomesnius akmenis. Tardamasis su kitų sričių specialistais, pasiekė, kad Mosėdyje būtų pradėtas kurti akmenų parkas. Į akmenų saugojimo veiklą įjungė Mosėdžio ūkio žmones. Kasmet pradėjo ruošti po keletą, vėliau po keliolika alpinariumų, kuriuose buvo derinami augalo, akmens, žemės ir vandens natūralusis grožis. Pirmiausia alpinariumais pasidengė ligoninės teritorija (1,5 ha), Kapų (dabar Akmenų) gatvė, o po 1962 m. 1971 m. pradėti vežti stambūs akmenys į Akmenų muziejų. 1978 m. vien iš Klaipėdos parvežti 27 sunkvežimiai akmenų ir grandinių nuo laivų. Mosėdyje kuriamas akmenų parkas kėlė vis didesnį visuomenės susidomėjimą.
1962 metų birželį vienu atsikvėpimu gaisras nušlavė visas 42 miestelio centrą bei seno vandens malūno tvenkinio pakrantes aptūpusias trobeles. 1971 metais pradėta užtvankos statyba ant Bartuvos upės. Darbai tęsėsi du metus, kartu buvo atnaujintas ir senasis malūno tvenkinys, sustumtos kelios salos vandens paukščių perėjimui. Virš 50 ha išsiliejęs tvenkinys pavadintas „Gulbių ežeru”, jo krikštatėviais išrinkti V. Intas ir darbų vykdytojas Ž. Kišonas. Per du metus buvo pasodinta keletas tūkstančių medelių ir krūmų iš V. Into asmeninio medelyno. Prieš patvenkiant tvenkinius, iškilesnėse dugno vietose, prie salų pasodinta apie 700 vandens lelijų, lūgnių, kurias išaugino iš sėklų gydytojas. Po kiek laiko didysis Mosėdžio tvenkinys V.
1972 metais Bartuvos upės vagos apsuptoje lankoje prasidėjo darbai, kuriems vadovavo gydytojas V. Intas. Statė akmenis lauko ekspozicijoje lygiai taip, kaip kalnuose nuo šlaitų juos išbarstė gamtos jėgos. Akmenys vis keliavo į Mosėdį. Jų buvo pargabenta apie 20 000. Visą kuriamą parką apsupo apie 400 m. ilgio, 0,7 m.
1984 m. pietiniame Bartuvos šlaite, 6,5 hektarų plote pradėtas sodinti parkas. Jame pasodinta virš 5000 medelių ir krūmų.
1978 metais Vaclovo Into pastangomis naujam gyvenimui prikeltas vietos vandens malūnas, kuriame kitais metais, atsižvelgiant į šalia esančio parko ir savitai kuriamo miestelio populiarumą, įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus.
1979 m. vasario 26 d. tuometinis LKP CK bei LSSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą Mosėdyje įsteigti Valstybinio gamtos apsaugos komiteto Respublikinį unikalių akmenų muziejų. 1979 m. V. Intas paskirtas muziejaus direktoriumi, šias pareigas ėjo iki 2000 m. Beveik visus darbus V. Intas atliko savo lėšomis.
1979 m. vasario 26 d. atsižvelgiant į parko populiarumą, jo mokslinę, kultūrinę bei estetinę-turistinę vertę buvo įsteigtas Valstybinio Gamtos apsaugos komiteto Respublikinis unikalių akmenų muziejus. Pirmuoju muziejaus direktoriumi paskirtas Mosėdžio ambulatorijos vyr.
Dešiniajame Bartuvos kranto slėnyje darbai prasidėjo 1972 m. Dar iki įkuriant muziejų, be didžiulės surinktos ledynmečio laikų riedulių kolekcijos, Mosėdyje jau augo apie 1000 rūšių ir formų augalų. 1975 m. prasidėjo ir senojo malūno, kuriam jau virš 200 metų, restauravimo darbai.
Muziejus-parko projektą parengė kraštovaizdžio specialistai Rūta ir Alfonsas Kiškiai, dendrologinę dalį - Genovaitė Prakapaitė. Projekto moksliniu vadovu buvo paskirtas profesorius, geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras Algirdas Gaigalas.
1984 metais buvo pradėtas sodinti akmenų muziejaus parkas.
2000-aisiais metais muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu.
2009 metais Vaclovo Into akmenų muziejus ir Vaclovo Into sodyba įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Akmenų muziejus - tai inovatyvus ir visuomenei atviras gamtos ir kultūros muziejus, saugantis, tyrinėjantis ir pristatantis unikalią geologinę, dendrologinę ir kultūrinę Lietuvos įvairovę.
Šiandien muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių kolekcija - Lietuvoje paplitę Baltijos regiono uolienų rieduliai. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias - vos kelis gramus.
Restauruotame vandens malūne rasite kamerinę ekspoziciją. Joje pateikta geologiniai žemėlapiai, uolienų nuotrupų klasifikacija, suakmenėję gyvūnai ir augalai, iš įvairių šalių atvežti ir muziejui padovanoti akmenys.
Muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau kaip 200 didelių riedulių, kurie eksponuojami po atviru dangumi - Bartuvos slėnio terasoje, 8 ha plote. Rieduliai išdėstyti nuosekliai pagal kilmę, atskiromis grupelėmis, truputį įkasti į žemę, kad sudarytų natūralaus riedulyno vaizdą.
Girnos, akmeniniai laiptai, takai, atraminės sienelės , grindiniai, tilteliai, tvoros supažindina lankytojus, kaip akmuo gali būti panaudojamas.
Vaclovo Into Įvertinimas ir Atminimas
1965 m. Už nenuilstamą triūsą puošiant Mosėdį, skiepijant gyventojams meilę tvarkai, grožiui, už aktyvų gamtos apsaugos idėjų populiarinimą ir nenuilstamą Mosėdžio puoselėjimą, Vaclovas Intas gavo apdovanojimą.
1977 metais Vaclovui Intui suteiktas Lietuvos gamtos apsaugos draugijos žymūno vardas, 1987 metais į savo draugiją jį priėmė Indijos gamtos apsaugos organizacija. 1988 metais Vaclovui Intui suteiktas Lietuvos nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo vardas.
1994 m. jam suteikta Valdo Adamkaus vardo premija.
1997 m. suteiktas Skuodo raj. Garbės piliečio vardas.
1998 metais Vaclovas Intas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.
Nuo 2005 metų, atsižvelgiant į muziejaus įkūrėjo nuopelnus aplinkosaugai, įstaigai suteiktas Vaclovo Into vardas.
2007 m. lapkričio 19 d. mirė.
Apie jo darbus ne kartą rašė respublikos ir užsienio spauda, apie muziejų ir jo įkūrėją žiūrovams pasakojo įvairių šalių televizija.
Vaclovo Into darbai ir asmenybė nepaliko abejingų - jis buvo ne tik savo srities profesionalas, bet ir žmogus, įkvėpęs aplinkinius savo atsidavimu ir kūrybiškumu.
Šį penktadienį, sausio 10 d., Mosėdyje įvyks renginių ciklo, kuris tęsis visus metus, Vaclovui Intui pagerbti atidarymas. Renginio pradžia - 16 val., Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Mosėdžio filiale bus atidaryta nuotraukų paroda „Vaclovo Into akmenų muziejaus kūrimo kelias“. Ši nuotraukų ekspozicija pasakos apie unikalią Vaclovo Into viziją, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodytų įprasta gamtos dalis - akmuo - gali pritraukti tūkstančius turistų ir tapti bendruomenės pasididžiavimu. Nuotraukos leis lankytojams pamatyti minėto muziejaus kūrimo procesą, kuris prasidėjo nuo ambicingų idėjų ir išaugo iki pasaulinio lygio objekto, garsinančio rajoną, Lietuvą.
„Jei ne Vaclovas Intas, rieduliai būtų sunaikinti, susprogdinti, o vėliau susmulkinti į skaldą, kaip taip nutiko kitiems didingiems Lietuvos rieduliams. Šio žmogaus dėka visame Mosėdyje priskaičiuojama daugiau nei 150 000 tūkst. akmenų kolekcija - nuo kelis gramus sveriančio kvarco su aukso gysla iki 80 t. milžino“, - pastebėjimais dalinasi Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorė Gintarė Sakalauskienė.
Antroji renginio dalis 16.30 val. persikels į Mosėdžio seniūnijos salę, kur vyks vakaras-portretas „Akmuo amžinas, žmogus - laikinas“. Bus dalinamasi asmeniniais, išskirtiniais pasakojimais, prisiminimais tų, kurie gerai pažinojo Vaclovą Intą. Istorijos bus iškalbingos, jautrios, suprasime, kuo ir kaip gyveno rajono, Lietuvos legenda.
Visi, kurie vertina istoriją, gamtos grožį ir kultūros paveldą, kviečiami prisijungti prie šios ypatingos dienos Mosėdyje ir kartu pagerbti Vaclovo Into atminimą. Taip pat renginių, iniciatyvų gausa numatoma visus metus.
Planuojama atidengti paminklinį akmenį, suformuoti V. Into vardui skirtą skverą, įkurti basakojų taką, išleisti fotografijų albumą, skirtą V. Into 100-osioms gimimo metinėms paminėti, Juozo Vyšniausko knygą „Vaclovas Intas“, bus organizuojamos įvairios akcijos, per kurias numatoma konstruoti inkiliukus ir pakabinti Vaclovo Into akmenų muziejaus parke, bus sodinami įvairūs augalai, organizuojami žygiai, numatomos fotografijų parodos, bus sukurtas teatralizuotas interaktyvus žaidimas vaikams. Visus renginius, akcijas kitų metų lapkritį vainikuos Vaclovo Into akmenų muziejaus mokslinė konferencija.
Lietuvos paštas taip pat 2025 m. išleis Vaclovui Intui pagerbti skirtą pašto ženklą. 2025 m. Pašto mokos ženklų leidybos komisija pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai, kad 2025 m. lapkričio 14 d. bus išleistas pašto ženklas.
Vaclovo Into gyvenimas ir darbai - tai neįkainojama dovana mūsų rajonui, Lietuvai ir visai visuomenei. Jo atsidavimas gamtai, meilė gimtajam kraštui ir gebėjimas įžvelgti grožį paprastuose dalykuose įkvepia ir šiandien.
tags: #akmenu #muziejaus #gimimo #diena #vikipedija
