Šiuo metu beveik neįmanoma rasti žmogaus, neturinčio regėjimo problemų. Suaugęs žmogus, nešiojantis akinius, nesukelia jokių emocijų, nes šis reiškinys mums tapo įprastas. Tačiau vaikas su akiniais, o ypač su storais lęšiais, vargu ar paliks ką abejingu. Remiantis šiuolaikine statistika, mūsų šalyje beveik kas trečias mokyklinio amžiaus vaikas jau turi regėjimo problemų. Specialistai stebi precedento neturintį vaikų akių ligų skaičiaus padidėjimą ankstyvosiose vystymosi stadijose, kuriuos sukelia nepalanki aplinka, fizinis neveiklumas, kompiuterių atsiradimas ir kiti šiuolaikinės civilizacijos pranašumai. Šios problemos sprendimo būdas yra ikimokyklinio amžiaus vaikų regos sutrikimų prevencija ir gydymas.
Regėjimą galima pagerinti tokiu pat būdu, kaip ir kitas kūno dalis, tai yra - mankštinantis. Regėjimo gerinimo sistema apima nemažą skaičių metodų, kurie natūraliai sustiprina regos sistemą. Regos treniruotė (t. y. regos gimnastika) siūlo saugesnį ir efektyvesnį regėjimo pagerinimo būdą, palyginti su operacija, akinių ar kontaktinių lęšių nešiojimu. Privalomas regos korekcijos darbo su vaikais, turinčiais regėjimo sutrikimų, komponentas yra fizinė akių mankšta.
Kodėl akių mankšta svarbi vaikams?
Vaikų akys yra ypač jautrios. Jų regėjimo sistema dar tik vystosi, todėl ilgalaikis įtempimas gali turėti neigiamą poveikį. Akių mankšta padeda stiprinti akių raumenis, gerina kraujotaką ir skatina akies lęšiuko elastingumą. Tai ypač svarbu vaikams, kurie daug laiko praleidžia skaitydami, rašydami ar žiūrėdami į ekranus. Reguliari akių mankšta gali padėti:
- Sumažinti akių nuovargį ir sausumą.
- Pagerinti akomodaciją (gebėjimą sufokusuoti vaizdą įvairiais atstumais).
- Stiprinti akių raumenis.
- Pagerinti regėjimo aštrumą.
- Skatinti geresnę kraujotaką akių srityje.
- Išvengti trumparegystės progresavimo (nors tai nėra garantuota, mankšta gali padėti).
Po ilgalaikio krūvio regėjimui, vaikams gali atsirasti šie simptomai: neryškus ar dvigubas objektų vaizdas; galvos skausmas, nuovargio, sausumo, paraudimo, akių skausmo jausmas; sumažėjusi koncentracija ir regėjimo aštrumas. Norint išvengti aukščiau aprašytų regos sutrikimų, būtina laiku atlikti fizinius pratimus. Jų tikslas - suteikti trumpalaikį atsipalaidavimą akims atliekant paprastus ir prieinamus pratimus. Fizinių pratimų efektyvumas paaiškinamas tuo, kad atliekant specialiai parinktus pratimus, žvilgsnis periodiškai perjungiamas iš arti į tolį, pašalinama akių raumenų įtampa, akis lengviau prisitaiko, dėl to regėjimo funkcijos normalizuojasi. Teigiamas fizinių pratimų poveikis regos veikimui ir funkcinei būklei buvo nustatytas vaikams, turintiems regos sutrikimą po 3-5 minučių pratimų atlikimo, ir vaikams, turintiems regos sutrikimą - žvairumą, po 5-7 minučių nepertraukiamo fizinių pratimų akims atlikimo.
Viena pagrindinė prasto regėjimo priežasčių - problemos, susijusios su laikysena, ypač su įtampa viršutinėje kūno dalyje - pečiuose, kakle. Blogėjant kaklo kraujotakai, per ilgą laiką suprastėja akies kraujotaka ir mityba - tai yra viena akies nuovargio ir regos sutrikimų priežasčių. Raumenų atpalaidavimas duoda naudos ne tik gydant raumenų įtampas, tačiau kartu padeda atstatyti psichologinę pusiausvyrą, o juk tai pagrindas geram matymui, atpalaidavus raumenis, palengvėja ir pagerėja regos organų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, mankštinant akių raumenis, kartu veikiamos ir smegenys, todėl šių pratimų svarba didžiulė. Derinant akių mankštą su kaklo bei pečių juostos atpalaidavimo pratimais, galima greičiau ir efektyviau pasiekti teigiamų regėjimo pokyčių.
Atliekant akių mankštas galima užkirsti kelią akių sutrikimų vystymuisi bei padėti gydyti akis kamuojančius simptomus. Pratimai akims stiprina akis judinančius raumenis, dėl to akys gali labiau atsipalaiduoti ir taip sumažinama esanti įtampa. Atliekant pratimus ne tik mažinama esama akių įtampa bei nuovargis, bet ir pagerinamas regėjimas, susikoncentravimas į atliekamą užduotį, sumažinamas akių sausumas bei akių ligų rizika.
Mes patys galime padėti savo akims susidoroti su kasdieniniu stresu specialių pratimų dėka. Per dieną mūsų akys gauna didelį krūvį: tai ilgalaikis darbas prie kompiuterio, skaitymas viešajame transporte, vairavimas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir atidumo.
Kaip paversti akių mankštą žaidimu?
Svarbiausia, kad akių mankšta vaikams būtų smagi ir įdomi. Štai keletas idėjų, kaip paversti pratimus žaidimais:
- "Sek paskui pirštą"
Atsistokite prieš vaiką ir ištieskite ranką su ištiestu rodomuoju pirštu. Lėtai judinkite pirštą į viršų, į apačią, į kairę ir į dešinę, o vaikas tegul seka pirštą akimis, nejudindamas galvos. Šį pratimą galima paįvairinti judinant pirštą ratu arba sudarant įvairias figūras ore. Galima žaisti "Kas pirmas pamato" - paslėpkite pirštą ir leiskite vaikui pirmam jį pastebėti. Tai lavina akių sekimo gebėjimus ir stiprina akių raumenis. - "Žiūrėk į toli, žiūrėk į arti"
Šis pratimas padeda pagerinti akomodaciją. Paprašykite vaiko atsisėsti prie lango. Pirmiausia tegul sutelkia dėmesį į daiktą, esantį arti (pavyzdžiui, gėlę ant palangės), o po to - į daiktą, esantį toli (pavyzdžiui, medį už lango). Pakartokite šį pratimą kelis kartus. Galima paversti žaidimu "Atrask lobį" - duokite vaikui užuominas, kur jis turi žiūrėti arti ir toli, kad rastų paslėptą žaislą. - "Piešimas akimis"
Paprašykite vaiko įsivaizduoti, kad jo akys yra pieštukai. Tegul jis piešia įvairias figūras ore tik akimis, nejudindamas galvos. Tai gali būti raidės, skaičiai, geometrinės figūros arba tiesiog įvairūs piešiniai. Šis pratimas lavina akių judesių koordinaciją ir stiprina akių raumenis. Galima žaisti "Atspėk piešinį" - vaikas piešia akimis, o jūs spėliojate, ką jis piešia. - "Mirksėjimo varžybos"
Mirksėjimas yra natūralus būdas drėkinti akis. Tačiau dažnai, žiūrint į ekraną, mirksime rečiau. Surengite mirksėjimo varžybas - kas greičiau sumirksės 20 kartų? Taip pat galima tiesiog priminti vaikui dažniau mirksėti. Galima paversti žaidimu "Mirksėjimo signalas" - susitarkite dėl mirksėjimo signalo, kurį vaikas duos, kai jam pradės džiūti akys. - "Akių masažas"
Švelniai masažuokite vaiko akių vokus pirštų galiukais sukamaisiais judesiais. Tai padeda atpalaiduoti akių raumenis ir pagerinti kraujotaką. Masažą galima atlikti užsimerkus arba atsimerkus. Galima paversti žaidimu "Akių SPA" - masažuokite akis su aromaterapiniais aliejais (atsargiai, kad nepatektų į akis). - "Nosies prisilietimas"
Ištieskite ranką su rodomuoju pirštu ir lėtai artinkite jį prie nosies. Vaikas turi stengtis išlaikyti pirštą sufokusuotą, kol jis beveik palies nosį. Tada lėtai atitolinkite pirštą. Šis pratimas stiprina akių raumenis ir gerina fokusavimą iš arti. - "Aštuoniukės piešimas"
Įsivaizduokite didelę horizontaliai paguldytą aštuoniukę priešais save. Sekite aštuoniukės kontūrus akimis, nejudindami galvos. Pradėkite lėtai, o tada palaipsniui didinkite greitį. Atlikite kelias minutes, tada pakeiskite aštuoniukės kryptį. Šis pratimas gerina akių lankstumą ir koordinaciją. - "Saulės zuikučiai"
Jei įmanoma, išeikite į lauką (arba prie lango) ir leiskite saulės spinduliams švelniai apšviesti jūsų užmerktas akis. Judinkite galvą į šonus, kad saulės spinduliai pasiektų skirtingas akies dalis. Šis pratimas padeda akims geriau prisitaikyti prie šviesos. *Svarbu: Niekada nežiūrėkite tiesiai į saulę!* - "Akių poilsis"
Užsimerkite ir atsipalaiduokite kelias minutes. Galite įsivaizduoti ramų peizažą arba tiesiog sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą. Šis pratimas padeda sumažinti akių įtampą ir atpalaiduoti visą kūną. Galima paversti žaidimu "Tylos minutė" - kas ilgiausiai išbus užsimerkęs ir tylus?
Kada ir kaip dažnai daryti akių mankštą?
Akių mankštą rekomenduojama daryti reguliariai, ypač jei vaikas daug laiko praleidžia prie ekranų arba skaito. Idealu - kas 30-45 minutes daryti trumpą pertraukėlę ir atlikti kelis pratimus. Taip pat galima daryti akių mankštą ryte ir vakare. Svarbiausia, kad pratimai būtų atliekami reguliariai ir su malonumu.
Patarimai, kaip padaryti akių mankštą veiksmingą
- Būkite kantrūs. Rezultatai neatsiras per vieną dieną. Reguliari mankšta duos geriausių rezultatų.
- Sukurkite įprotį. Stenkitės daryti mankštą tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad ji taptų įpročiu.
- Įtraukite visą šeimą. Darykite mankštą kartu su vaiku - tai bus smagiau ir motyvuos.
- Stebėkite vaiko reakciją. Jei vaikas jaučia diskomfortą, nutraukite pratimą.
- Pasitarkite su gydytoju. Jei turite kokių nors abejonių dėl vaiko akių sveikatos, pasitarkite su oftalmologu.
Tingų akių pratimai / Tingų akių lavinimas / Akių pratimai regėjimui pagerinti
Kitos priemonės, padedančios išsaugoti vaiko akių sveikatą
Be akių mankštos, yra ir kitų priemonių, padedančių išsaugoti vaiko akių sveikatą:
- Ribokite laiką prie ekranų. Stenkitės, kad vaikas prie ekranų praleistų kuo mažiau laiko.
- Užtikrinkite tinkamą apšvietimą. Skaitydami ir rašydami, naudokite tinkamą apšvietimą.
- Darykite pertraukėles. Kas 20 minučių žiūrėkite į tolį 20 sekundžių (20-20-20 taisyklė).
- Valgykite sveiką maistą. Mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, yra svarbi akių sveikatai. Ypač naudingi vitaminai A, C ir E, taip pat liuteinas ir zeaksantinas.
- Reguliariai tikrinkite regėjimą. Bent kartą per metus apsilankykite pas oftalmologą.
- Apsaugokite akis nuo saulės. Dėvėkite akinius nuo saulės, kai esate lauke saulėtą dieną.
Akių mankšta vaikams - tai puikus būdas pasirūpinti jų regėjimo sveikata. Paverskite pratimus žaidimais, įtraukite visą šeimą ir stenkitės daryti mankštą reguliariai. Nepamirškite ir kitų priemonių, padedančių išsaugoti vaiko akių sveikatą.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname technologijų ir vizualinių dirgiklių, vaikų regėjimas patiria didžiulį krūvį. Darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, netinkamas apšvietimas ir kiti veiksniai gali neigiamai paveikti akių sveikatą. Pastebima, kad kasmet daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų, o amžius, kada jie išryškėja, vis jaunėja. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip akių mankšta gali padėti išsaugoti gerą regėjimą ir kokias priemones reikėtų taikyti, kad apsaugotume vaikų akis nuo žalingų aplinkos veiksnių.
Regėjimo svarba ir sutrikimų priežastys
Akys - tai vienas svarbiausių žmogaus organų, padedančių pažinti pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Ne veltui akys vadinamos sielos veidrodžiu. Vaikų akys vystosi iki 9-12 metų, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu rūpintis jų sveikata. Regėjimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos susijusios su netinkama aplinka ir įpročiais.
Viena dažniausių regėjimo problemų - trumparegystė (miopija), kai žmogus blogai mato tolimus daiktus. Tai atsiranda dėl akių refrakcijos ydos, kai vaizdas susidaro prieš tinklainę.
Aplinkos įtaka regėjimui
Kasdien mūsų akis veikia aplinka, kurioje gyvename. Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms labai dažnai regai kenkia įvairūs žalingi veiksniai: darbas su kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, ultravioletiniai saulės spinduliai, blogas apšvietimas, stipri šviesa.
Tinkamas apšvietimas
Skaityti, rašyti, užsiimti rankdarbiais reikia gerai apšviestoje vietoje. Apšvietimas gali būti natūralus, tačiau jei to neužtenka, tuomet ir mišrus, t. y. natūralus apšvietimas yra derinamas su dirbtiniu. Stalas, prie kurio dirbama, turi stovėti prie lango. Jei yra stalinė lempa, ji turėtų stovėti vaikui iš kairės pusės. Derinant natūralų apšvietimą su dirbtiniu, esant stalinei lempai, turi būti įjungtas ir bendras apšvietimas, kuris sudarytų ne mažiau 10 proc.
Televizorius ir kompiuteris
Žiūrint televizorių, atstumas turėtų būti 2,5-3 metrai nuo jo. Sėdima tiesiai prieš televizorių. Televizorius turėtų būti žiūrimas apšviestame kambaryje, o ne tamsoje. Oftalmologai vaikams iki 2-3 metų nerekomenduoja žiūrėti televizoriaus. Vėlesniame amžiuje taip pat privalu riboti laiką, praleidžiamą prie televizoriaus. Padirbus prie kompiuterio, 1-2 val. nežiūrėti televizoriaus.
Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas, atitinkančias vaikų poreikius, reikia eliminuoti pašalinių atspindžių atsiradimo galimybę (pakreipkite monitorių truputį žemyn, kad virš monitoriaus esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane; naudokite žaliuzes ar užuolaidas, kad kontroliuotumėte saulės šviesos ryškumą patalpoje. Dirbti galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais; Jeigu mirga ekranas, įsitikinkite, ar parinkti optimalūs monitoriaus vaizdo nustatymai. Jeigu negalite to padaryti savarankiškai, paprašykite padėti apie tai nusimanančio asmens. Jeigu ekrane esantys simboliai yra per maži ir neįskaitomi, padidinkite juos, kad išvengtumėte regėjimo įtampos. Ant monitorių ekranų kaupiasi dulkės, todėl jas reikia nuolat valyti drėgna šluoste.
Laikysena ir atstumas
Vaikų regėjimas priklauso nuo laikysenos. Vaiko baldai tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, tiek mokykloje turi būti pritaikyti. Tinkamo dydžio baldai atitinka tada, kai stalo aukštis siekia apatinio krūtinkaulio kraštą, o sėdynės aukštis būna lygus blauzdos aukščiui. Atstumas nuo knygos iki akių turėtų būti 35-40 cm.
Sveikas gyvenimo būdas
Tiek vaikams turintiems sveikatos sutrikimų, tiek sveikiems labai svarbu laikytis tinkamo poilsio ir darbo režimo, sveikai maitintis, grūdintis, judėti ir mankštintis. Būtina daryti pertraukėles užsiimant įvairiais darbais, t. y. tarp skaitymo ar darbo kompiuteriu. Pertraukėlių metu reikia mokyti vaikus atlikti specialius akių raumenų pratimus.
Vitaminas A ir mityba
Regėjimui stipri biologinę reikšmę turi vitaminas A. Jo gausu žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, menkių ar jaučių kepenyse. Vitaminas A stiprina akies tinklainę, geriau skiriamos įvairios spalvos, šviesa ir tamsa. Esant vitamino A stokai, pirmasis požymis, kuris atsiranda - šviesos baimė, pablogėjęs regėjimas prieblandoje.
Akių mankšta - svarbi profilaktikos priemonė
Ilgai žiūrint į kompiuterio ekraną, vairuojant, skaitant ar mokantis akys pavargsta, išsausėja, tampa jautrios, todėl specialistai rekomenduoja kas 30-45 min. atsitraukti ir atlikti akių mankštą bei paskatinti tai padaryti vaikus. Gydytojas oftalmologas gali pamokyti arba internete galite rasti įvairių akių mankštų, tačiau jos visos paremtos skirtingų akių judesių kartojimu.
Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su SMLPC specialistais parengė filmuką, skirtą akių mankštai. Filmuke parodyti pratimai tinka ir suaugusiems, ir vaikams. Svarbu juos daryti po 1 val. Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio (bendrojo ir vietinio) apšvietimo parametrus.
Akių mankštos pavyzdžiai
Pavyzdžiui, galite išbandyti šią akių mankštą, kurios mokėmės „Tėvų darželio“ TV laidoje:
- 5 kartus greitai pamirksėkite;
- 5 kartus stipriai užsimerkite ir atsimerkite;
- 5 kartus pažiūrėkite žemyn ir į viršų;
- 5 kartus pažiūrėkite į kairę ir į dešinę;
- 5 kartus pažiūrėkite įstrižai: į viršų kairėje ir į apačią dešinėje. O tada 5 kartus atvirkščiai: į viršų dešinėje ir į apačią kairėje.
- Suraskite 2 objektus, vieną arti, o kitą toli. 5 kartus pažiūrėkite iš pradžių į tą, kuris arti, o tada į tą, kuris toli.
- Akis lėtai pasukite ratu. 5 kartus pagal laikrodžio rodyklę, o tada 5 kartus prieš.
- Užsimerkite ir suskaičiuokite iki 5.
Regos terapija ir individualus požiūris
Yra efektyvių regos terapijos metodų, kurių dėka galima sustabdyti trumparegystę, sumažinti toliaregystę, išvengti žvairumo. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Vaikams praktikų pateikimas skiriasi nuo praktikų suaugusiems, nes su vaikais reikia žaisti, jiems turi būti įdomu. Taip pat rekomenduojama susisiekti su specialistu asmeninei konsultacijai, nes taip jis galės akių mankštų programą pritaikyti konkrečiam jūsų vaiko atvejui.
Statistika ir prevencija
Šiais laikais jau 14 proc. vaikų turi vienokių ar kitokių regėjimo sutrikimų. Kas trečias moksleivis jau trumparegis. Analizė ir praktinė patirtis rodo, kad efektyviai veikia, o kartu ir lengvai yra suprantami, įsisavinami bei taikomi sekantys pagrindiniai akių ir regėjimo mankštos pratimai. Būtina suprasti, o kartu ir pažymėti, kad visi šie pateikiami regėjimą saugančios, palaikančios ir gerinančios mankštos pratimai ir jų taikymas, nėra ir negali būti priimami kokių tai griežtų taisyklių ar įpareigojimų pagrindu. Tai daugiau rekomendacinio pobūdžio patarimai, leidžiantys ir patiems šios regėjimo mankštos vartotojams pasirinkti bei prisitaikyti sau priimtinus ir regėjimui naudą duodančius variantus. Kartu būtina vertinti ir tai, kad visus pristatomus pratimus atlikti ne visi turi tam galimybių ir reikiamų sąlygų. Aišku, reikia siekti regėjimo mankštai skirti kiek galima daugiau laiko. Rekomenduotina akių ir regėjimo mankštą atlikinėti pastoviai, bent du kartus dienoje, joms skiriant bent po 8 - 10 minučių.
Daugelis prevencinių regėjimo palaikymo ir gerinimo specialistų, visų pirma, rekomenduoja akių mankštą pradėti palmingu, nes jis padeda reikiamai nusiteikti ir pasirengti kitų regėjimo mankštos pratimų atlikimui. Palmingas. Jis skirtas bendram atsipalaidavimui ir akių nuovargio nuėmimui, o kartu gerina ir patį regėjimą. Palmingas atliekamas sekančiu būdu. Visu pirma, būtina atlikti atsipalaidavimo ir nusiraminimo veiksmus, 1-2 min. atliekant ritmingą atpalaiduojantį kvėpavimą ir akių užmerkimą - atmerkimą natūraliu ritmu, kartu siekiant galvoti apie malonius ir geras emocijas sukeliančius dalykus. Po to, reikia patrinti delnus vieną į kitą, kol pajaučiama šiluma ir jais, tiesiogiai neliečiant ir nespaudžiant pačių akių, jas uždengti taip, kad neprasiskverbtų šviesa. Uždengiant akis, negalima užspausti nosies, kad nesutrikdytumėte normalaus kvėpavimo atliekant palmingo pratimą. Taip uždengus akis, reikia užsimerkti ir ramiai nusiteikus, galvojant apie malonius dalykus, siekiant atsipalaidavimo, kuris yra būtinas, norint pasiekti reikiamą šio pratimo efektą, sekundžių ritmu suskaičiuoti iki 30 - 40, po to atlikti kelis (9-16) greitus ir kelis ( 7- 12) lėtus užsimerkimus, visą tai pakartojant bent 2 kartus. Po paskutinio lėto užsimerkimo, reikia atmerkti akis po delnais ir, atitraukus delnus, reikia papildomai lėtai sumirksėti bent 7 kartus. Prieš atliekant palmingo pratimą, rekomenduotina nusiplauti rankas ir reikiamai nusiteikti emociškai, galvojant tik pozityviai ir optimistiškai. Palmingas gali būti atliekamas stovint arba sėdint, priklausomai nuo turimų sąlygų šio pratimo atlikimui. Kartu reikia nepamiršti sekti ir savo kvėpavimą.
Tikriausiai daugeliui pažįstamas akių įtampos ir nuovargio jausmas po ilgos darbo dienos. Tačiau pastovus akių nuovargis gali signalizuoti apie kiek rimtesnius sutrikimus. Atliekant akių mankštas galima užkirsti kelią akių sutrikimų vystymuisi bei padėti gydyti akis kamuojančius simptomus. Pratimai akims stiprina akis judinančius raumenis, dėl to akys gali labiau atsipalaiduoti ir taip sumažinama esanti įtampa. Atliekant pratimus ne tik mažinama esama akių įtampa bei nuovargis, bet ir pagerinamas regėjimas, susikoncentravimas į atliekamą užduotį, sumažinamas akių sausumas bei akių ligų rizika. Ne paslaptis, kad pandemijos fone drastiškai išaugo praleistas laikas prie skaitmeninių įrenginių. Tikriausiai daugeliui atpažįstamos ilgesnės praleistos valandos prie kompiuterio, televizoriaus ar telefono ekranų. Ilgesnį praleistą laiką prie ekrano karantino metu patvirtina ir moksliniai tyrimai: nustatyta, kad karantino metu akių įtampa padidėjo net 78% [1]. Taip pat pastebėta, kad skirtingos akies motorinės savybės gali būti žingsnis į trumparegystės išsivystymą ir progresavimą. Šios motorinės savybės yra, pavyzdžiui, sumažėjęs akių raumenų tonusas, akių gebėjimas aiškiai matyti įvairiai nutolusius daiktus. Akių įtampą lemia ne tik ilgesnis laikotarpis praleidžiamas prie skaitmeninių įrenginių, bet ir kiti veiksniai. Priklausomai nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo būdo, laisvalaikio ir darbo specifikos, akimis tenkantis krūvis yra proporcingas. Saugant akis nuo įtampos, pirmiausia reikėtų įsivertinti aplinkos ergonomiką. Sėdimo darbo prie kompiuterio metu atkreipti dėmesį į aplinkos apšvietimą, naudojamų įrenginių ekranų ryškumą bei atstumą nuo akių. Darbo eigoje patartina dažnai mirksėti. Greta aplinkos ergonomikos ir dažno mirksėjimo įpročio lavinimo, itin rekomenduojama atlikti akių mankštą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad pratimai akims mažina akių nuovargio simptomus didinant raumenų aktyvumą.
Nistagmas - nevalingi, pasikartojantys akių judesiai. Nevalingi, pasikartojantys akių judesiai turi neigiamą įtaką regėjimui ir gylio suvokimui [2]. Nistagmas gali būti klasifikuojamas pagal akių judesių trukmę. Kartais judesiai į abi puses būna vienodos trukmės (staigus judesys į vieną pusę ir atgal). Nistagmas gali būti gydomas pritaikant pratimus akims bei panaudojant nervinio grįžtamojo ryšio principus (treniruojant smegenis).
Tiek „tingi akis“, tiek žvairumas yra glaudžiai tarpusavyje susijusios būklės [3]. Abiejų šių būklių metu viena akis yra pasyvi, tačiau „tingios akies“ sutrikimo metu nėra matomo akių žvairumo. Kai tuo tarpu žvairumo būklės metu yra aiškiai matoma, kaip akys persikryžiuoja. Šių regos sutrikimų metu smegenys negauna grįžtamojo ryšio iš akies ir terminas „tingi akis” yra kiek klaidingas pavadinimas. Iš tikrųjų, kadangi smegenys negauna informacijos iš akies, informacija negali būti siunčiama atgal į regos organą. Dėl to smegenys nenaudoja vienos iš akių, kuri vadinama „tingia akimi”. Per pastaruosius 50 metų smegenų regos žievės vystymosi plastiškumo tyrimai leido geriau suprasti pradines priežastis, o paskui ir pagrindinius ląstelinius „tingios akies“ mechanizmus. Nors plačiai manoma, kad „tingi akis“ negali būti sėkmingai gydoma nuo 7 metų amžiaus, naujausi tyrimai su gyvūnais parodė, kad regos žievės plastiškumą galima atkurti ar sustiprinti vėliau, o tai atveria kelią naujoms „tingios akies“ gydymo strategijoms. Be to, atlikti tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad šie sutrikimai nėra tiesiog vienos akies deficitas, todėl neinvaziniai metodai verčia abi akis bendradarbiauti.
Tai būklė, kai žiūrint į vieną objektą yra matomi du vaizdai. Dvejinimasis akyse gali pasireikšti tiek abiem (binokuliarinis), tiek vienai akiai (monokuliarinis). Nustatyti dvejinimosi tipą galima uždengus vieną akį. Binokuliarinio tipo metu, uždengus bet kurią akį, dvejinimasis išnyks. Veiksniai dėl kurių gali dvejintis akyse - daugybė. Šie veiksniai skiriasi nuo diplopijos tipo. Dažniau pasitaikantis tipas yra binokuliarinis. Jis atsiranda, kai akių raumenys neatlieka savo funkcijos ar yra sutrikusi akies raumenų inervacija. Rečiau dvigubą regėjimą gali sukelti su smegenimis susijusios problemos. Priklausomai nuo dvejinimosi akyse tipo, jį pagrindinio sukėlusio veiksnio bei dvigubo regėjimo pasikartojimo, gydymas gali skirtis. Pavyzdžiui, binokuliarinio tipo metu gydymas prasideda nuo diplopijos korekcijos prizmėmis (nešiojami specialūs akiniai). Taip pat vienas paprasčiausių, neinvazinių gydymo metodų yra akių mankšta.
Gylio suvokimas yra gebėjimas matyti 3D vaizdą ir gebėti įvertinti atstumą tarp dviejų objektų. Kai nebegebama įvertinti atstumo, pasireiškia gylio suvokimo sutrikimas. Gali būti sunku įsivaizduoti, kaip gylio suvokimo neturėjimas gali paveikti kasdienį gyvenimą. Gilumo suvokimo stoka gali labai apsunkinti sportą, vairavimą ir kitą kasdienę veiklą. Vienas gylio suvokimo pavyzdžių: įsivaizduokite, kad ruošiatės spirti futbolo kamuolį, bet visiškai nepataikote, nes negalite nujausti, kaip toli esate nuo kamuolio. Įtariant gylio suvokimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Poilsis akims. Tai reiškia, kad reikėtų vengti didelės akių įtampos. Pavyzdžiui, kai nėra būtina, nesinaudoti skaitmeniniais įrenginiais. Stiprinti akių raumenis.
Ši būklė apibūdina procesą, kai akims sunku dirbti išvien, sutelkiant dėmesį į artimą objektą. Nėra tiksliai žinoma, kas konkrečiai sukelia nepakankamą akių konvergenciją, tačiau manoma, kad veiksniai yra kompleksiški. Nepakankama konvergencija dažniausiai atpažįstama, kai yra atliekami veiksmai arti akių, pavyzdžiui, skaitant, rašant, mezgant. Galimi gretutiniai simptomai: galvos skausmas, dvejinimasis akyse, akių nuovargis, sudėtinga susikaupti, o jei skaitoma, padidėjęs poreikis iš naujo perskaityti žodį bei eilutės pametimas. Moksliškai įrodyta pratimų akims nauda nepakankamos konvergencijos metu. Mokslinėje literatūroje akių mankšta prilyginama akių jogai ar kineziterapijai, reikalingą regėjimo sutrikimams sumažinti bei jų prevencijai. Neabejotiną pratimų naudą pagrindžia ir jų fiziologinis poveikis [5]. Atliekant akių dinaminius pratimus didinama akių raumenų ištvermė, aktyvinama sisteminė kraujotaka, laikinai sumažinamas spaudimas akies viduje (akispūdis). Padidėjus akių raumenų ištvermei, akys gali lengviau prisitaikyti matyti įvairiai nutolusius objektus bei akių nuovargis pasireiškia tik po ilgesnio laiko. Tuo tarpu pastebėtas ir teigiamas poveikis akies aprūpinimo krauju atžvilgiu. Pastebėta, kad spaudimas akies viduje sumažėja po dinaminio krūvio ir per valandą grįžta į pradinį lygį. Akispūdžio sumažėjimas tiesiogiai koreliuoja su pratimų intensyvumu, o ne trukme. Nėra tvirtų įrodymų, kad didesnė akių pratimų dozė sumažina akispūdį ramybės būsenoje. Todėl daug svarbiau pratimus atlikti reikiamu intensyvumu. Taip pat, atliekant pratimus akims didžiajai daugumai pacientų taip pat sumažėja centrinės tinklainės venų užsikimšimo rizika bei neovaskulinės, su amžiumi susijusios, geltonosios dėmės degeneracijos rizika. Augant poreikiui stiprinti ne tik didžiuosius kūno raumenis, bet ir specifiškai žvelgti į akių būklės gerinimą, „Kineziterapijos klinikoje“ organizuojami grupiniai akių mankštos užsiėmimai. Siekiant suteikti maksimalų akių pratimų efektyvumą, kiekvienas užsiėmimų dalyvis vertinamas individualiai. Užsiėmodus veda kineziterapeutas, todėl akių mankštų metu pratimai ne tik parenkami pagal kiekvieno pacineto problemą, bet atliekami ir papildomi kaklo bei pečių juostos specifiniai pratimai, siekiant sumažinti gretutinius akių problemų sukeliamus simptomus. Reikia atkreipti dėmesį, kad pratimai akims, kaip ir bet kokie kiti pratimai treniruoja raumenis, todėl atliekant akių pratimus, akių raumenys pavargsta. Pradedant lankyti užsiėmimus labai svarbu pernelyg nenuvarginti akių tam, kad pasireiškiantys simptomai nebūtų paaštrinami ar neatsirastų naujų neigiamų pojūčių. Todėl pradedantiesiems rekomenduojami reguliarūs akių mankštos užsiėmimai 2 kartus per savaitę.
