Gimimo eiliškumas šeimoje - tai tema, kuri jau daugelį metų domina psichologus, sociologus ir tėvus. Nuo seno pastebima, kad pirmagimiai, viduriniai vaikai, jauniausieji ir vienturčiai pasižymi skirtingomis charakterio savybėmis, elgesio modeliais ir gyvenimo pasirinkimais. Tačiau ar gimimo eiliškumas iš tiesų lemia mūsų likimą, ar tai tik vienas iš daugelio veiksnių, formuojančių asmenybę?

Gimimo Eiliškumo Teorijos Pagrindai

Pirmasis šia tema XX a. pradžioje pasisakė psichiatras Alfredas Adleris, individualiosios psichologijos pradininkas. Anot jo, pirmagimius neretai traumuoja antrojo vaiko atsiradimas šeimoje. Nuo tada mokslininkai iš viso pasaulio vykdė įvairius tyrimus, siekdami paneigti ar patvirtinti šias prielaidas. A. Adleris teigė: „Nesvarbu, kelintas vaikas šeimoje gimei. Svarbu tai, kad kiekviena gimimo pozicija pateikia visai skirtingą aplinką vystymuisi“. Tai tiesiog tendencijos ir bendri bruožai. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra griežtos taisyklės, o tik tam tikros tendencijos, kurios gali pasireikšti priklausomai nuo daugelio kitų veiksnių.

Individualioji psichologija - viena iš psichodinaminės psichologijos krypčių, kurios pradininkas yra Alfred Adler. Vienas iš trijų pagrindinių teorinių individualiosios psichologijos principų yra požiūris, kad žmogus iš esmės yra siekiantis tikslo. Adleris teigė, kad asmuo yra vientisas, visuminis, neskaidomas į dalis. Gyvenimo stilius yra visuminis asmens reiškimasis, atspindintis būdus, kuriais individas siekia savo gyvenimo tikslo. Pasak Adlerio, gimimo eiliškumas turi didelės reikšmės žmogaus gyvenimo stiliaus susiformavimui. Šeimoje vaikus augina tie patys tėvai, tačiau jų socialinė aplinka nėra ta pati. Atsirandant vis kitam vaikui šeimoje, keičiasi tėvų požiūris į juos ir tai vaikams sukuria vis skirtingas socialines sąlygas.

Mokslininkai pastebi, jog vaiko raidoje egzistuoja eilė įvairių situacinių veiksnių, susijusių su vienokių ar kitokių asmenybės savybių formavimusi, pavyzdžiui: vaikų skaičius šeimoje, amžiaus skirtumai tarp vaikų, lytis, fiziniai ir protiniai vystymosi ypatumai, santykis su tėvais, konfliktai, identifikacija su vienu ar kitu tėvu, netektys šeimoje ir kt. Dėka šių atradimų galima teigti, jog chronologinis gimimo eiliškumas nėra individo charakteryje uždedamas štampas, sąlygojantis tam tikrą tipą. Tad į biologinę gimimo eiliškumo poziciją derėtų žiūrėti ne kaip į duotybę, o kaip į tikimybę vaikui įgyti vienokį ar kitokį specifinį patyrimą. Vienas žymiausių individualiosios psichologijos terapeutų, Shulman, praplėtė Adlerio prielaidas, teigdamas, jog psichologinė vaiko gimimo eiliškumo pozicija nusako paties vaiko suvokiamą vietą, kurią jis užima socialinėje struktūroje, t. y. šeimoje. Tam tikras vaidmuo (ar užimama vieta) vaiko raidoje sudaro prielaidas tam tikrų asmenybės savybių formavimuisi. Ar tos asmenybės savybės susiformuos, ar ne, priklauso nuo subjektyvios vaiko patirties, t. y. kaip jis įprasmina (Adlerio žodžiais - interpretuoja) savo patyrimą.

Pirmagimiai: Lyderiai ir Perfekcionistai

Pirmagimiai dažniausiai yra daug pasiekiantys, atsakingi ir organizuoti perfekcionistai (siekiantys viską daryti tobulai). Dažnai pirmagimiui būdingas ir įsitikinimas, kad aplinkiniai tave rimtai priima. Jie ryžtingi, laikosi taisyklių, sprendžia problemas, kritiški, nerimastingi, ambicingi, sąžiningi, patikimi, trokštantys įtikti bei paklūsta autoritetams. Pirmagimis yra vienintelis turintis galimybę pabūti ir vyriausiu, ir vieninteliu vaiku. Iš pradžių vaikas daugiausia bendrauja su suaugusiaisiais, nes šeimoje daugiau vaikų nėra. Kartais pirmagimis tarsi virsta vadinamuoju „mažuoju suaugusiuoju“. Su pirmagimiu tėvai sieja daugiausia vilčių. Kitiems pirmagimis rodomas kaip pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti. Vaikas dažnai jaučiasi atsakingas net už nuo jo nepriklausančius dalykus. Pirmagimiai linkę perimti visas šeimynines tradicijas bei papročius ir jų intensyviai laikytis.

Dažniausiai atsiradus pirmagimiui, tėvai yra labai laimingi, skiria visą savo dėmesį bei laiką. Nedalomas ir visiškas tėvų dėmesys suteikia vaikui privilegijas, vaikas yra laimingas ir saugus. Tačiau atsiradus antram vaikui šeimoje, pirmasis patiria šoką. Vaikas netenka absoliutaus nedalomo dėmesio, jis nebėra visos šeimos dėmesio centras, taigi jis „nukarūnuojamas“. Nukarūnuoti pirmagimiai bando atgauti savo ankstesnę poziciją, kovoja ir jų elgesys kartais gali tapti problemišku - daiktų bei taisyklių laužymas, užsispyrimas, atsisakymas valgyti ar miegoti, ir pan. Teorijoje teigiama, kad vaiko reakcija priklausys nuo to, kaip jis buvo auklėjamas (labiau lepinti vaikai prisitaikys sunkiau), taip pat nuo amžiaus, pažymima, kad dvimetis reaguos stipriau nei aštuonerių metų vaikas. Pirmagimiams dažnai būdingas įsitikinimas, kad aplinkiniai juos rimtai priima. Pastebima, kad pirmagimiai dažnai siekia lyderio pozicijų ar aukštų postų.

Tačiau gimus antrajam vaikui šeimoje, pirmasis patiria didžiulį stresą. Iš jo tarsi atimamas sostas. Pirmagimio pasaulis griūna - jis nustoja buvęs tėvų dėmesio centru. Dabar jam tenka dalintis tiek tėvų dėmesiu, tiek pasauliu su kitu vaiku. Tokią akimirką pirmagimis stengsis padaryti viską, kad tik išliktų dėmesio centre ir atgautų savo karūną. Patyręs nustūmimą nuo sosto ir bandydamas susigrąžinti buvusį dėmesį, pirmagimis gali ne tik pradėti konkuruoti su jaunesniu broliu ar seserimi, bet imtis jį ar ją prižiūrėti.

Pirmagimiai skaudžiai išgyvena nuvertimą nuo sosto - situaciją, kai į pasaulį ateina broliukas ar sesutė. Pirmagimiui tai reiškia tėvų dėmesio ir meilės praradimą. Dėl to jie ir užaugę būna nerimastingesni, dažniau jaučia įtampą, pavydą.

Vidurinieji Vaikai: Diplomatai ir Kompromisų Meistrai

Viduriniams vaikams būdingas lankstumas, diplomatiškumas ir dosnumas. Jie taikdariai, siekiantys kompromisų, draugiški ir visuomeniški, bet linkę į manipuliaciją ir konkurenciją. Jie lengvai susiranda draugų, nes yra diplomatiški, lankstūs, nekonfliktiški, empatiški, turi gerus bendravimo įgūdžius, kuriuos įgyja ieškodami savo vietos šeimoje.

Jeigu pirmagimis daugiausia buvo įtakojamas tėvų, vidurinį vaiką jau įtakoja ir pirmagimis. Viduriniai vaikai turi kovoti dėl tėvų dėmesio, todėl itin konkuruoja ir rungtyniauja bet kokioje srityje. Šiems vaikams itin naudinga kova dėl vietos po saule, kadangi jie taip pasiruošia ateičiai. Tačiau viduriniai vaikai dažnai jaučiasi neturintys nieko: nei vyriausiojo privilegijų, nei mažyliui skirto lepinimo - taigi, jiems tenka nelengva užduotis - atrasti būdų, kaip išsikovoti tėvų dėmesį. Būdami „viduryje“ jie turi mokytis rasti kalbą ir su vyresniais, ir su jaunesniais broliais ar seserimis - vėliau ateityje tai gali praversti kaip derybų įgūdžiai.

Antrasis vaikas niekada nepatiria tokio besąlygiško dėmesio, kurį patyrė pirmasis, nes jis jau dalinasi tėvų meile su pirmuoju. Todėl net pasirodžius trečiajam, antrasis vaikas nepatiria tokio aštraus praradimo jausmo. Be to, keičiasi ir tėvų elgesys - antrasis vaikas jau nebėra tokia nauja patirtis, tėvai auklėdami jį gali labiau atsipalaiduoti ir todėl daug ramiau žiūrėti į antrąjį vaiką. Kita vertus, antrasis vaikas visą laiką auga pirmojo šešėlyje ir jaučia poreikį rungtyniauti su broliu ar seserimi. Šios varžybos skatina antrojo vaiko vystymąsi ir dažnai jis vystosi daug greičiau, nes jis turi pralenkti pirmąjį. Antrasis vaikas yra linkęs varžytis ir ambicingas, tačiau jo vystymasis gali ir nukentėti.

Antras vaikas taip pat siekia galios. Tai, kad kažkas jau anksčiau yra sulaukęs pripažinimo (vyresnėlis) - didžiulė paskata. Įgijęs pakankamai jėgų varžytis su pirmagimiu, jis pakiliai veržiasi į priekį: tikslas pasiekiamas ir pirmagimis pranokstamas arba kova baigiasi atsitraukimu. Antras vaikas gali sau kelti per aukštus tikslus ir dėl to jausti disharmoniją, nepastebėdamas gyvenimo džiaugsmų dėl idėjos, fikcijos, regimybės. Antras, trečias ir visi kiti, gimę tarp vyriausio ir jauniausio, gyvenimo žaidimą šiek tiek pralaimi. Jie nėra nei protingiausi, gabiausi vyresnėliai, nei pažeidžiami ir visų ant rankų nešiojami jaunėliai.

Jauniausieji Vaikai: Išlepinti ir Kūrybingi?

Jaunėliai mėgsta rizikuoti. Tai draugiškos, kūrybingos, nepaklūstančios autoritetams asmenybės, turinčios gerą humoro jausmą. Malonūs, gyvybingi, gero būdo, pritariantys, manipuliuojantys, neatsakingi ir maištingi. Jam tenka daugiausia dėmesio, tėvai būna atlaidūs, daro daugybę išimčių. Kadangi jis yra šeimos mažylis, tėvai stengiasi viską už jį padaryti, padėti jam visur ir visada, įpareigodami vyresniuosius vaikus elgtis su „mažyliu“ taip pat. Todėl jaunėlis nieko neturi daryti pats, jam pakanka paprašyti pagalbos, kuri jam bus suteikta akimirksniu. Jaunėlis visada žino, kaip gauti tėvų dėmesį. Jam pakanka būti žaviam ir mielam, ir jis tuojau pat bus pastebėtas, todėl savo žavumu naudojasi visuomet, kai tik jam ko prireikia.

Jauniausias vaikas niekada nesusiduria su „nukarūnavimu“ ir dažnai tampa mylimu visos šeimos pagranduku, ypatingai jei vyresnieji vaikai yra vyresni daugiau nei keliais metais. Jį taip pat spaudžia poreikis pralenkti vyresniuosius brolius ir seseris, todėl jis gali vystytis ypač greitai. Užaugę jaunėliai gali daug pasiekti bet kokiame darbe. Jauniausieji vaikai šeimoje yra draugiški, šiek tiek išsiblaškę, žavingi manipuliatoriai. Jie dažnai tampa kompanijos sielomis, populiarumą užsitarnaujantys savo linksmu kvailiojimu. Tačiau teorija tvirtina, kad yra ir kita jaunėliams būdingų bruožų grupė - jie gali būti išlepinti, nekantrūs ir audringi.

Jaunėlis auga kitomis aplinkybėmis nei likę vaikai. Tėvams jis ypatingas: jauniausi vaikai paprastai lepinami, saugomi, jiems rodoma daugiau švelnumo ir tenka mažiau atsakomybės. Tai gerai, tačiau lazda turi du galus: nė vienam vaikui nėra malonu, kad jis pats mažiausias, jam nieko nepatikima, juo nepasitikima. Šitai taip erzina, kad atsiranda noras parodyti, kiek sugebi! Iš čia kyla jaunėlio maištingumas ir siekis pranokti visus. Tačiau jei brolių ir seserų pranokti neįmanoma, jaunėlis gali tapti bailus, visada ieškoti galimybių, kaip išvengti pareigų ir atsakomybės. Kiekvienas darbas jam - per sunkus, jis nuolat velkasi užpakalyje, išsisukinėja, nedrįsta nieko imtis.

Tačiau dažnai nutinka taip, kad staiga jaunėlis imamas lyginti su jo vyresniaisiais, daug pasiekusiais broliais ar seserimis, ir tai jį labai sutrikdo, nes „mažylis“ tam nepasiruošęs.

Vienturčiai: Savarankiški ir Brandūs?

Vienturčiai itin mėgsta tobulumą. Jie dar labiau organizuoti nei pirmagimiai. Tai išlepinti egoistai, turintys elgesio problemų bei perdėtą pranašumo jausmą. Tačiau jie populiarūs, nepriklausomi, visuomeniškai subrendę bei emocionalūs. Vienturčiui niekada neteks tėvų dėmesiu dalintis su kitais broliais ar seserimis. Šiam vaikui skiriama itin daug dėmesio, jis visad pastebimas, tėvai pildo visus jo norus ir troškimus.

Kaip ir pirmagimiai, šie vaikai išgyvena situaciją, kuomet bendravimas yra tik tarp tėvų ir vaiko. Vienturtis iš šio bendravimo perima suaugusiųjų elgesio būdą, kalbėjimo manierą, žodyną. Vienturtis taip pat yra panašus ir į jaunėlį, kadangi visada išlieka „šeimos mažylis“.

Vienintelis vaikas niekada nepatiria nukarūnavimo, bent jau vaikystėje. Jis visą laiką yra šeimos dėmesio centre. Praleisdamas daugiau laiko su suaugusiais, toks vaikas dažnai subręsta gana anksti. Tačiau jis patiria šoką, kai supranta, kad išoriniame pasaulyje, pvz., mokykloje, jis nėra dėmesio centras. Toks vaikas nėra pasiruošęs nei dalintis, nei kovoti dėl dėmesio.

Vienturčiai niekada tėvų dėmesio nesidalija su broliukais ar sesutėmis, į juos nukreiptas visas tėvų entuziazmas. Kartais vienturtis vaikas būna nesavarankiškas, laukia ko nors, kas parodytų jam kelią ar suteiktų atramą. Neretai yra lepinamas, todėl įpranta nesusidurti su sunkumais - šie tiesiog pašalinami jam iš kelio. Nuolat būdamas aplinkinių dėmesio centre, vienturtis pasijunta ypatingas. Tėvų rūpinimasis jo gerove galiausiai virsta vaiko būgštavimais, kad pasaulis yra pavojingas ir priešiškas - kam gi reikėtų jį taip saugoti?.. Vienturčiai jaučiasi taip, it gyventų šalia gyvenimo ir neturėtų teisės patirti visų jo spalvų ir skonių.

Gimimo Eiliškumas ir Karjeros Pasirinkimai

Gimimo eiliškumas gali turėti įtakos ir karjeros pasirinkimams. Pirmagimiai renkasi tas profesijas, kur galima daug pasiekti, kurios reikalauja aukšto akademinio išsilavinimo, kur vertinamas atsakingas darbas, reikia tikslumo bei itin stipraus gebėjimo susikaupti. Dėl savo atsakomybės, aukštos motyvacijos, pareigingumo, rimtumo, pirmagimiai dažnai tampa gydytojais arba teisininkais.

Vidurinieji vaikai mokslinėje srityje nepasiekia tiek daug kiek vyresnieji. Netgi atvirkščiai, susidūrę su tobulu, gerai besimokančiu broliu ar seserimi, jie ima suvokti, kad savo vyresniojo brolio ar sesers pralenkti nesugebės. Todėl vidurinieji vaikai pradeda ieškoti kitų sričių, kuriose vyresnieji nėra savęs išreiškę. Kadangi šie vaikai itin stengiasi išsiskirti, o ypač - būti nepanašūs į vyresniuosius brolius ar seseris, jie pasistengia rasti visai priešingą saviraiškos sritį, todėl dažniausiai pasirenka ne mokslą, bet sportą (ypač tas sporto šakas, kuriose reikalingas komandinis darbas).

Jauniausieji vaikai pernelyg nesirūpina savo laimėjimais. Jaunėliai renkasi tas profesijas, kurios atitinka jų norą būti pastebėtiems ir visada būti dėmesio centre. Kadangi dėl unikalaus pasaulio suvokimo „šeimos mažyliai“ puikiai save išreiškia per meną ar literatūrą, jie neretai renkasi šias sritis.

Vienturčiai vaikai panašūs į pirmagimius. Jų motyvacija ne ką menkesnė už pastarųjų, kadangi šie irgi nori pateisinti tėvų viltis, pasirodyti kuo geriau.

Nors gimimo eiliškumas nėra lemiamas faktorius renkantis karjerą, kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros tendencijos gali būti pastebimos. Pavyzdžiui, pirmagimiai dažniau renkasi profesijas, susijusias su lyderyste, valdymu ir atsakomybe (medicina, teisė, finansai). Vidurinieji vaikai dažnai pasižymi puikiais bendravimo įgūdžiais, todėl jiems gali sektis srityse, kur svarbus bendradarbiavimas, tarpininkavimas ir derybos.

Gimimo Eiliškumas ir Santuoka

Buvo vykdyta nemažai tyrimų, tvirtinančių, kad partnerių gimimo eiliškumas yra svarbus santuokai. Pasirodo, esą geriausiai į poras pirmagimiui, vienturčiui ir viduriniam vaikui tinka jaunėlis.

Anot tyrėjų, mūsų pasirinkimui įtakos turi daugybė asmenybę suformavusių faktorių. Todėl viskas yra kur kas sudėtingiau.

Patarimai Tėvams: Kaip Sumažinti Gimimo Eiliškumo Įtaką

Kaip užtikrinti, kad vaikui jo gimimo eiliškumas neturėtų didelės įtakos? Visiems žinoma, kad žmogaus charakteris priklauso nuo daugybės veiksnių: jo prigimties, paveldėjimo, auklėjimo, Zodiako ženklų ir taip toliau. Tačiau tikriausiai ne visi žinote, kad didelės įtakos turi ir tai, kelintas vaikas esate šeimoje. Taip pat ne mažiau svarbu, ar esate vyriausias, vidurinis, ar jaunėlis vaikas šeimoje. Be to, psichologai nustatė, kad sėkminga ar nesėkminga santuoka priklauso nuo to, kuris vaikas esate jūs ir jūsų antroji pusė šeimoje.

Anot specialistės, vaikų tarpusavio santykiams ateityje įtakos turi jų temperamentas, charakterio bruožai, amžiaus skirtumas, lytis bei daugelis kitų dalykų. Gimimo eiliškumas - tema, apie kurią tiek daug prikalbėta, prirašyta ir liaudyje pripasakota, jog gali pasirodyti, kad nieko naujo čia nepasakysi. Tačiau, nepaisant to, šis klausimas vis dar domina daugelį tėvų, auginančių ne vieną vaiką, ir kelia klausimus apie tai, kokią įtaką gimimo eiliškumo principai turi šeimos gyvenimui. Ar tikrai pirmagimiai, vidurinieji ir jauniausieji vaikai pasižymi tam tikrais būdo bruožais, kurie nulemia jų elgesį ir gyvenimo stilių?

Nors gimimo eiliškumas gali turėti įtakos vaiko asmenybės formavimuisi, svarbu prisiminti, kad tai nėra lemiamas faktorius. Tėvų vaidmuo kuriant harmoningus santykius šeimoje yra nepaprastai svarbus. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:

• Skatinkite saugumo jausmą: Užtikrinkite, kad kiekvienas vaikas jaustųsi mylimas ir vertinamas. Skirkite individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, atsižvelkite į jo poreikius ir interesus.
• Ruoškite vyresnius vaikus pokyčiams: Artėjant antro vaiko gimimui, tinkamai ruoškite pirmagimį šiam svarbiam įvykiui ir būsimiems pokyčiams. Įtraukite jį į pasiruošimo procesą, leiskite jam padėti prižiūrėti mažylį.
• Mokykitės spręsti konfliktus: Išmokykite vaikus konstruktyviai spręsti konfliktus, ieškoti kompromisų ir gerbti vienas kito nuomonę.
• Venkite lyginimų: Nelyginkite vaikų tarpusavyje, nes tai gali sukelti pavydą ir konkurenciją. Pabrėžkite kiekvieno vaiko individualumą ir stipriąsias puses.
• Būkite teisingi: Stenkitės elgtis su visais vaikais vienodai, netaikykite dvigubų standartų.
• Puoselėkite bendrumo jausmą: Skatinkite vaikus bendradarbiauti, padėti vienas kitam ir kartu leisti laiką. Organizuokite šeimos vakarus, žaidimus ir kitas veiklas, kurios stiprintų šeimos ryšius.
• Rūpinkitės savo santykiais: Geresni tėvų santykiai (retesni konfliktai, konstruktyvūs jų sprendimo būdai, pagarba ir palankumas vienas kitam) sąlygoja palankesnius ir šiltesnius vaikų tarpusavio santykius.

tags: #adleris #vaiku #gimimo #eiliskumas #amziaus #skirtumas

• Vilniaus Akropolis: pramogos mažiesiems
• Nustatymo medicininiai pėdsakai
• Socialinės globos įstaigos vadovo kvalifikacija
• Nėštumo pilvo skausmai
• Stilius ir patogumas vaikams