Žolininkė Adelė Karaliūnaitė, turinti 27 metų patirtį, dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kaip svarbu neapsunkinti savęs mintimis apie tobulumą ir standartus, o tiesiog džiaugtis gyvenimu ir gamtos teikiamais vaisiais. Ji pabrėžia, kad geriausias vaistas yra maistas, ir kviečia atsigręžti į gamtą bei jos teikiamas gėrybes, ypač artėjant pavasariui.
Pasiruošimas pavasariui: gamtos ritmas ir savęs pažinimas
„Mus išvargina ne žiema”, - nukerta žolininkė Adelė Karaliūnaitė. Jos teigimu, mes patys apsunkiname save mintimis apie tai, kaip gyventi, užuot - gyvenę. Vaikydamiesi primetamų standartų, siekdami tobulumo prarandame gyvenimo džiaugsmą ir prigimtinį laisvės pojūtį. Susitikimas su kone garsiausia Lietuvos žolininke neapsiriboja sveikatos receptais ar laimingo gyvenimo instrukcijomis. Jos įžvalgos kviečia šiame beprotiškai skubančiame pasaulyje stabtelėti ir nors trumpam atsigręžti į save. Žolininkė pabrėžia, kad pavasaris užklups mus netikėtai, taip kaip žiemą sniegas užklumpa kelininkus. Labai daug galvodami apie įvairius pasiruošimus, mes tarsi įkaliname save kažkieno sugalvotų stereotipų labirinte. Atitoldami nuo gamtos, pradedame savo kūną vertinti kaip namų apyvokos mechanizmą. Iš prigimties mums duota sveikata. Vieniems stipresnė, kitiems tenka patirti įvairių negalavimų nuo pat gimimo. Todėl kiekvienam žmogui reikalingas skirtingas gyvenimo būdas. Vaikams stengiamės duoti vitaminų, juos skiepijame, tačiau susirgimų nemažėja. Yra žmonių, nevalgančių gyvulinės kilmės maisto, žiemą besimaudančių eketėje, bet ir jie serga. Nebūtina per prievartą siekti kažkieno sugalvotų tobulų kūno formų. Daug smagiau būti sveikai ir linksmai.
Artėjant pavasariui, moterys dažnai susirūpina savo kūno linijomis. Tarsi sprogstantys gėlių svogūnėliai pavasarį lukštensimės iš kailinių, šiltų megztinių ir nori nenori pasimatys visas per žiemą „sukauptas turtas“. Taip, tai iš tiesų didelis rūpestis, nes sveika, laiminga moteris turi gerą apetitą. Kol esame jaunos, nesunku išlaikyti liekną figūrą, tereikia kiek mažiau valgyti ir daugiau judėti. Tačiau amžius yra figūros priešas. Pasikeitus hormonų būklei, kūnas mus išduoda be jokio gailesčio. Jei laikomės itin griežtos dietos, gali nukentėti sąnariai, išretėti kaulai, susilpnėti žarnyno fascijos, dėl to vyresnės moterys atsiduria tarsi uždarame rate: norėdamos sulieknėti turi daugiau judėti, bet dėl skaudančių sąnarių ir stuburo to nebegali daryti. Sulėtėjusi žarnyno veikla ir divertikuliozė apsunkina tuštinimąsi ir sukelia toksikozę, dėl kurios kenčia limfos apytaka ir kraujagyslės.
Vaistinių augalų ir gamtinio maisto galia
Žolininkė pabrėžia vaistinių augalų arbatų svarbą. Nuo seno vertinamos liepžiedžių, šalpusnių, vingiorykštės arbatos. Šių augalų arbatų reikia gerti ne mažiau kaip litrą per dieną. Galima pagardinti aviečių, mėlynių uogienėmis, erškėtuogių, svarainių sirupais, medumi. Žiemą turime rengtis gamtinių pluoštų audinių drabužius, avėti odinius batus. Geriausios medžiagų aktyvintojos yra įvairios uogos. Triukšmas dėl cukraus tarsi pristabdė uogienių populiarumą. Sunku patikėti, kad keletas šaukštelių uogienės suardys sveikatą. Juodųjų serbentų, agrastų, slyvų, vyšnių, kriaušių vaisiuose gausu medžiagų, reikalingų laimės hormono serotonino gamybai. Vaisiuose esanti ląsteliena pagerina žarnyno peristaltiką. Uogienes patogu naudoti ne tik ruošiant gėrimus, bet ir pagardinant naminius pyragus, ledus, vaistažolių arbatas.
A. Karaliūnaitė pataria, kad jei dar neauginate ant palangės alavijo, būtinai jį įsigykite. Vienas centimetras alavijo lapo minkštimo rytais pagerins kepenų veiklą ir jausitės žvalesni. Jos gaminamos tyrės „Visuma“ sudėtyje yra medėjančio alavijo lapų minkštimo ir sedulos uogų. Rytais patariama valgomąjį šaukštą tyrės išmaišyti stiklinėje vandens ir išgerti prieš valgį, o jei peršalote, gydotės antibiotikais, šios tyrės gerti po šaukštą 3 kartus per dieną.
Namų vaistinėlė ir gamtos dovanos
Žolininkė siūlo nepamiršti nuo seno vertinamų vaistinių augalų arbatų: liepžiedžių, šalpusnių, vingiorykštės. Šių augalų arbatų reikia gerti ne mažiau kaip litrą per dieną. Galima pagardinti aviečių, mėlynių uogienėmis, erškėtuogių, svarainių sirupais, medumi. Tam, kad susirinktumėte vaistažolių namų vaistinėlėn, tereikia atsisėsti ir ramiai pagalvoti. Jeigu nieko neišmanote apie vaistažoles, nereikia slėpti informacijos. Jeigu turėsite tikslą, dėl ko jūs einate, tikrai pamatysite žolę. Žolininkė dalijasi patirtimi, kad jai dažnai sutinsta dantenos, ji serga parodontoze, sinusitu ir skauda akis. Tada ji nueina pasižiūrėti, kokie augalai rekomenduojami sveikatai stiprinti. Pasiskaito, pasižiūri, susirašo raštelį - 6-7 svarbiausius augalus. Tada reikia susirinkti tinkamą kiekį. Visada reikia atsiminti, kad kai augalas sudžius, jo bus tik 30 proc. O jei stiebus reikės išmesti, liks dar mažiau, tik 5 proc. Reikės nubraukti lapukus nuo stiebelių, nes stiebelis nėra vaistinė žaliava. Tada geriausia sudėti nedidelėm puokštelėm, suvynioti į švarų popierių, nestipriai surišti ir kur nors pakabinti. Vaikščios oras, bus apsaugota nuo dulkių, saulės šviesos. Jei namuose turite džiovyklėlę, galima joje pasidžiovinti, bet reikia atsiminti, kad, pavyzdžiui, nuo kaulų retėjimo jų reikės visiems metams: 365 dienos - 365 porcijos kokio nors mišinio ar vieno augalo. Padauginkite po 5 gramus ir gausite 3-4 kg žalios žaliavos vienam žmogui. Kai ją sutvarkysite, jums liks 5-6 gramai augalo dienai.
Lietuvių sveikatos problemos ir gamtos sprendimai
Viena didžiausių lietuvių problemų yra aukštas kraujospūdis. Žolininkė pataria naudoti gudobelę. Ji sako: „Miela gudobele, gerai, kad tave radau, ačiū Dievui, kad čia augi“, ir skina tai, kas yra ant gudobelės. Ar tai būtų žalios uogos, žali lapai, ar pavasarį, gegužės mėnesį žiedai, ar rudenį raudonos uogos, ar žiemą plikos, nuogos šakelės. Ji skina 10-12 cm nuo viršūnės gudobelės šakeles - tai yra jos vaistas. Jai jų reikia 12 kg žalių - bus du pilni kibirai metams. Susidžiovina, pasmulkina rankele, pakarpo su žirklėmis, užsiplikęs ir geria. 2-3 šaukštus užsipila su puse litro stipresnio ugninio vandenėlio ir turi lašiukų. Jei važiuos į kelionę ir negalės arbatų plikytis, turi savo mikstūrėlę, lašiukų - jų įsipila į buteliuką ir geria po arbatinį šaukštelį.
Taip pat lietuviams aktualus dalykas - stresas, nerimas. Stresas ir nerimas yra šiuolaikinių žmonių rykštė, jau vaikai yra isterikai, stresuojantys. Iš augalų, kuriuos būtų lengviausia rasti ir lengvai atpažinti, yra apyniai. Jų spurgai neskanūs, nemalonūs, bet galima įsidėti į pagalvėlę. Šiaip apynių visas augalas tinka, tik reikia tinkamu laiku surinkti, kol iš spurgų neišbyrėjusios žiedadulkės. Seni spurgai jau netiks. Reikia žiūrėti, kai jie žali, gražūs, ne visai prasiskleidę, ir jų prisirinkti du kibirus. Po to galima plikyti arbatą. Labai dažnai mūsų stresai yra susiję su kepenimis. Senoji medicina nervus visą laiką vadindavo kepenų liga. Sakydavo, geltonas, pageltęs, pažaliavęs nuo pykčio. Kadangi apyniai turi daug karčiųjų medžiagų, jie pagerina ir virškinimą, atpalaiduoja tulžies latakus ir išsivalo kepenys, geriau veikia virškinimas. Prisivalgo nakčiai lašinukų ir miega ramiai.
Mūsų amžiaus maru vadinama liga - vėžys. Žolininkė yra išgarsėjusi su savo ugniažolių raugu, kuris yra imuniteto reguliatorius. Tą raugą per tiek metų ji tikrai ištobulino. Kai žmonės suserga vėžiu, jie mano, kad viskas, man vėžys, kitomis ligomis jau nesirgs ir apleidžia kitas ligas. O serga ir žvyneline, ir kitomis autoimuninėmis ligomis, ypač sąnarių uždegimais, netgi vilklige. Yra įvairios lydimosios ligos, net išsėtinė sklerozė, kurios yra būtent dėl to, kad žmogaus imunitetas yra pakertamas. Arba jis yra nuslopintas, arba nesusitvarko ir pats pradeda naikinti organizmą. Ugniažolės yra stebuklingi augalai, kurie turi tris labai svarbias sudedamąsias medžiagas - chelidonino, kuris yra citostatikas, neleidžia keistis ląstelėje mitochondrijų informacijai. Antra, yra opiatų - jie šiek tiek ramina. Jos buvo labai ištirtos Pirmojo pasaulinio karo metu kaip nuskausminamoji priemonė. Bet kadangi šiuose augaluose nepakako opiatų, buvo pasilikta prie aguonų ir atsisakyta juos toliau tyrinėti. Bet tyrimų rezultatai išliko. Kitas dalykas: jos turi laisvos geležies, be deguonies. Ta geležis yra labai gerai pasisavinama, todėl kraujas visą laiką papildomas geležimi. Dėl to jų negalima plakti, kad geležis neprisijungtų deguonies, nes patamsės. Ugniažolių negalima per daug džiovinti, su jomis turi mokėti elgtis. Mes šaldome, o norint išlaikyti geležį ant viršaus reikia užpilti aliejaus, kad nesijungtų su oru.
Gamtos vaistinėlė: 10+ žolelių, kurių norėsite anksčiau 🌿✨
Mityba ir gamtos teikiami vaisiai
Žolininkė pabrėžia, kad geriausias vaistas yra maistas. Dabar, kai mes visi valgome taip sočiai, labai nutolome nuo pirmapradžio maisto, kuris pats užauga gamtoje. Žmogus labai linkęs viską perdirbti, jam reikia labai daug gaminti. Šiuolaikiniam žmogui netgi sunku suvokti, kad paprasčiausiai priėjai, nusiskynei uogą, ir tai jau yra maistas. Viskas iš gamtos. Maždaug 10 tūkst. metų žmonės užsiima žemdirbyste. Aišku, kad galėtume valgyti vien iš laukinės gamtos, būtų labai didelė egzotika, pavyzdžiui, laukines šaknis, bet tikrai jų dar yra.
Ką lietuviui būtinai reikėtų auginti dėl sveikatos? Tai, ką nesunku auginti. Tikrai niekas nebesiims auginti morkų, burokėlių, nes tingės, su geliniais nagais nė viena neis ir neravės petražolių. Verčiau auginti obelis, vyšnias, slyvas. Įdomiausia, kad buvo atliktas tyrimas, regis, Pensilvanijos universitete, ištirta 400 įvairių Šiaurės Amerikoje augančių vaisių. Pačias vertingiausias nustatė slyvas - jos naudingos kraujui, kaupia mineralus, jose yra visų B grupės, išskyrus B12, vitaminų, padeda nuo nervinimosi, streso, gerai detoksikuoja žarnyną, nekietėja viduriai, ir skonį turi - gali pasirinkti bet kokį. Nesunku ir auginti - kiekvienais metais užaugina vaisių.
Žolininkė teigia, kad nebūtina per prievartą siekti kažkieno sugalvotų tobulų kūno formų. Daug smagiau būti sveikai ir linksmai. O jei jau tikrai labai norite aktyvinti medžiagų apykaitą, kas savaitgalį eikite į pirtį. Tenka girdėti įvairių nuomonių, kad negerai, kai primaišo visko, nes susidaro įvairiausi junginiai. Žolininkė tvirtina, kad nereikia jų. Argi kas kada nors plakė kokteilius? Kiek žmogui reikia žalumynų per dieną? Kiek nori, tiek ir reikia. Šiandien noriu, suvalgysiu tris obuolius. Rytoj - 8 slyvas, o poryt prisikirsiu braškių ir gulėsiu ant šono. Mes save labai mėgstame įsprausti į rėmus, mėgstame gaminti ir kad mus mokytų. Dabar atsirado „koučingistai“, kurie išmoksta, kaip žmogaus psichiką valdyti, paims puikiausią dalyką ir pradės apie jį pasakoti tik blogus dalykus.
Kalbėdama apie mėsos vartojimą, žolininkė teigia, kad nėra prieš mėsą. Ką Lietuvoje gali būti prieš mėsą? Yra pas mus judėjimų. Tegu juda, ar kas draudžia judėti? Kiek jų buvo, kiek dar bus... Ateis ir praeis. Ji nėra skeptiškai nusiteikusi. Kuo blogai mėsyte, sūris, uogienė? Tegu jie kalba - įrodymų neturi. Moksliškai nėra pagrįsta įrodymais, kad žmogus vegetaras bus sveikesnis ir ilgiau gyvens. Gyvūnai irgi yra gamtos dalis - ir paukščiai, ir šliužai, ir šernai, kiaulės, taurai, karvės. Nėra ne gamtos žemėje. Nėra ne gamtos žemėje. Jei aš užsiauginau savo slyvų, tai nueinu, nusiskinu jas ir valgau. Aš žinau, kad nusiskyniau savo slyvas, kurių nepurškiau, nuo kurių vabzdį vaikiau su ievos šakele, ir žinau, kad savo vaikams ir anūkams tokių duodu. Tik bėda, kad mes nebepripratiname vaikų valgyti tokio gamtinio maisto. Vaikui jau yra sunku nueiti nusiskinti į daržą, paaukštintoje lysvėje savo žemuogių. Jis nori, kad būtų kas nors iš parduotuvės, pakelyje.
Augalų auginimas namuose ir jų nauda
Žolininkė pataria nepamiršti nuo seno vertinamų vaistinių augalų arbatų: liepžiedžių, šalpusnių, vingiorykštės. Šių augalų arbatų reikia gerti ne mažiau kaip litrą per dieną. Galima pagardinti aviečių, mėlynių uogienėmis, erškėtuogių, svarainių sirupais, medumi. Jei dar neauginate ant palangės alavijo, būtinai jį įsigykite. Vienas centimetras alavijo lapo minkštimo rytais pagerins kepenų veiklą ir jausitės žvalesni. Jos gaminamos tyrės „Visuma“ sudėtyje yra medėjančio alavijo lapų minkštimo ir sedulos uogų. Rytais patariama valgomąjį šaukštą tyrės išmaišyti stiklinėje vandens ir išgerti prieš valgį, o jei peršalote, gydotės antibiotikais, šios tyrės gerti po šaukštą 3 kartus per dieną.
I. Skeletui, sąnariams
- Uodeguotoji paukštpienė (jūros svogūnas) - Ornithogalum caudatum. Naudojami lapai. Mažina sąnarių, galvos skausmus. Tinka odai nuo įvairių nudegimų. Galima paruošti lapų košelę ir naudoti iš karto, dėti kompresiukus. Svogūnėlių košelė nuramina sąnarių uždegimą, geriausia naudoti šviežiai sumaltą. Svogūnėlį nuplaukite, sumalkite smulkintuvu, galite pridėti vištos, o dar geriau anties kiaušinio trynį ir dar pasmulkinti. Gauta košele patepkite aplink sąnarį plonu sluoksneliu, uždėkite šiltesnį tvarstį ir palaikykite porą valandų. Reikia naudoti bent 30 dienų iš eilės, geriau prieš naktį. Einant miegoti, tvarstį nuimkite ir odą nuplaukite šiltu vandeniu.
II. Kraujotakai, širdies veiklai
- Auksinis ūsas - Callisia fragrans. Norėdami turėti pakankamai vaistinės žaliavos, auginkite keletą augalų. Labai gerai vasarą auga šiltnamyje, galima užsiauginti visiems metams. Arbata iš augalo lapų tinka nuo hipertenzijos, insulto pasekmių, esant cukriniam diabetui, limfotakai pagerinti. Arbatą iš auksinio ūso lapų teks gerti bent keletą mėnesių. Du augalo lapus užplikykite stikline verdančio vandens. Paruoštą kiekį gerkite 3 kartus po 1/3 stiklinės prieš valgį. Tepalas tropinėms opoms, sumušimams, esant venų varikozei: 100 gramų augalo lapų ir stiebų sumalkite smulkintuvu, pridėkite pusę stiklinės bulvių krakmolo ir gerai sumaišykite. Gautą košelę sušaldykite į ledukų kubelius. Kubelį sutraiškykite ant sterilaus tvarsčio ir pridėkite prie tropinės opos. Aptvarstykite elastiniu bintu arba tinkleliu keletą valandų. Nuėmę kompresiuką, opą apiplaukite dezinfekuojančiu tirpalu. Galite aptvarstyti naudodami mano gaminamą „Kaštonų tepalą“. Juo patepus tvarstį, jis neprilips prie žaizdos.
III. Kvėpavimui
- Jaronimas - Pelargonia graveolens. Malonus kvapas prisodrina kambario orą prieš virusinių ir antibakterinių savybių turinčiais fitoncidais. Veikia atpalaiduojančiai ypač bronchų spazmus. Sulčių galima įlašinti į skaudančią ausį. Tris kubelius sulčių įdėkite į 3 litrus karšto vandens ir pasidarykite inhaliacijas keletą dienų iš eilės, geriau vakarais po 15-20 minučių.
IV. Virškinimui
- Medėjantis alavijas - Aloe arborescens. Vadinamas šimtamečiu. Suaugusio augalo apatinius lapus nuskinti, nuplauti šaltu vandeniu ir suvynioti į popierių. 7 dienas laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje, tada sumalti mėsmale ir supilti per sietelį į medų santykiu 1:5. Kai medus suskystės, gerti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną po valgio niekuo neužgeriant, patartina vieną kartą gerti nakčiai. Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant užsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais.
V. Inkstams
- Karpažolė - euphorbia. Vaistinė karpažolė buvo pirmoji aprašytoji karpažolė. 1 a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auganti Šiaurės Afrikoje, užima nemažus plotus. Kambaryje auginami mėsingi melsvai žali stiebai taip pat gali tankiai išsišakoti. Gėlės žiedai sunkiai pastebimi. Šią nekeliančią rūpesčių karpažolę auginkite plačiame, negiliame vazone ar inde su molinga žeme, į kurią primaišykite smėlio ir žvyro. Sultyse yra kaučiukinės dervos, kuri skatina inkstų veiklą, pagerina šlapimo išsiskyrimą. 100 ml mėsmale sumaltų karpažolės lapų sulčių sumaišykite su 200 g valgomosios druskos. Laikykite stikliniame inde šaldytuve. 1 arbatinį šaukštelį mišinio išmaišykite stiklinėje geriamojo vandens ir gerkite 3 kartus per dieną po 1/3 stiklinės. Padeda pasišalinti druskoms ir akmenims iš inkstų, pagerina inkstų veiklą, tinka esant ascitui.
VI. Imuniteto stiprinimui
- Storalapis - Crasulla ovatum. Mielas ir gražus augalas vadinamas pinigų medžiu. Jo lapų forma primena monetas. Augalas užauga iki 1,5 metro aukščio, jo vainikas nuo storų lapelių būna sunkus, todėl vazonas turi būti sunkus ir tvirtas. Storalapį lengva prižiūrėti, jis puikiai jaučiasi tiek kambaryje, tiek šiltuoju metų laiku išneštas į balkoną, kiemą ar sodą. Tikrąjį lapelių grožį atskleidžia tik gaudamas pakankamai saulės spindulių. Storalapis žydi nuo rudens iki pavasario. Jis gerai auga tiek durpinėje, tiek ir kaktusams skirtoje žemėje, todėl galima sodinti į bet kokią dirvą. Vainiką galima formuoti nuskabant lapelius ir stiebelius, kurie pasodinti greitai prigyja. Laistyti saikingai. Sausra augalui nebaisi, nes vandenį jis kaupia savo storuose lapeliuose. Storalapis yra augalas-filtras - jis sugeba valyti orą jūsų kambaryje ir užtikrina gerą žmogaus savijautą. Jis sugeria blogas mintis ir nuotaikas, sukurdamas linksmą ir jaukią aplinką. Pastebėta, kad storalapis stipriai reaguoja į jo aplinkoje gyvenančių žmonių savijautą: jeigu kas suserga, augalo būklė blogėja - jis vysta, meta lapus, lyg traukdamas neigiamą energiją į save. O kada žmogus pasveiksta, storalapis atsigauna. Todėl labai tinka auginti darbo vietoje prie kompiuterio. Tačiau neprižiūrėtas, dulkinais lapais storalapis negalės jums padėti. Įsigiję storalapį, dažnai pasigrožėkite juo, nuvalykite nuo lapelių dulkes, kartais išmaudykite augalą po šiltu dušu. Jeigu jūsų storalapis pražys, - ruoškite maišą pinigams. Storalapio lapai naudingi antinksčių ir inkstų negalavimo atvejais. Silpstant imunitetui ar pablogėjus inkstų veiklai, galima gerti storalapio lapų ir stiebų nuoviro, kuris paruošiamas taip: Susmulkinti šviežius lapelius. 1 arbatinį šaukštelį smulkintų lapelių užpilti 200 ml verdančio vandens ir pavirti apie 10 minučių. Leisti nusistovėti ir nukošti. Papildyti nuovirą virintu vandeniu iki 200 ml, kad gautųsi 1 stiklinė. Patariama gerti po 1 šaukštą nuoviro prieš kiekvieną valgymą - 4 kartus per dieną, kol negalavimas praeis. Įkandus vabzdžiui, susimušus, kylant pūlingai vočiai, patariama pridėti lapų košelės prie pažeistos vietos ir apibintuoti.
Skaniai valgykite, saldžiai miegokite, mylėkite ir jūsų imunitetas bus neįveikiamas. Skubančiame pasaulyje vis mažiau vietos lieka gyvenimui be jokių išankstinių pasiruošimų. Liksiu nesuprasta, tačiau pasakysiu: gyvenkite ir džiaukitės kiekviena minute, duota gerojo Dievulio. Neapkraukite savo proto mintimis apie sveiką gyvenseną, imunitetą, veganišką maistą. Tiek daug galite patirti tiesiog gyvendami. Aukite ir auginkite vaikus, sodinkite sodus, statykite namus, kurkite programas kompiuteriams, skaniai valgykite, saldžiai miegokite, mylėkite ir jūsų imunitetas bus neįveikiamas.
tags: #adelrs #arbata #vaisingumui
