Nėštumo nutraukimas, arba abortas, yra sudėtinga procedūra, kuri, nors ir atliekama medicininės priežiūros sąlygomis, visada susijusi su tam tikra rizika. Kiekvienas sprendimas nutraukti nėštumą yra rimtas ir turėtų būti priimtas apgalvotai, atsižvelgiant į visas galimas pasekmes.
Abortas (lot. *abortus*, *aborior* - „sunykstu“, „apmirštu“) - savaiminis ar dirbtinis nėštumo nutraukimas ankstesnėje nėštumo stadijoje, kurio pasekmė yra negimusios gyvybės (gemalo, vaisiaus) žūtis. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės laikomas ankstyvuoju, iki 24 - vėlyvuoju.
Nėštumo nutraukimo procedūra, net ir atlikta profesionaliai, gali sąlygoti neigiamas pasekmes moters sveikatai. Svarbu suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju. Komplikacijų rizika, nors ir nedidelė (maždaug 3% atvejų), egzistuoja, o reikšmingos komplikacijos pasitaiko retai. Chirurginis nėštumo nutraukimas laikomas viena saugiausių operacijų, tačiau, kaip ir visos operacijos, ji susijusi su rizika.
Abortų rūšys ir metodai
Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas įvairiais būdais, priklausomai nuo nėštumo trukmės ir kitų aplinkybių:
- Chirurginis abortas: Dažniausiai atliekamas taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, kartais naudojamas ir vietinis nuskausminimas. Operacija paprastai trunka apie 10 minučių.
- Medikamentinis abortas: Moteriai, nėštumui esant iki 9 savaičių, gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, sukeliant kraujavimą. Tai tinkamas pasirinkimas, jei nenorima atlikti operacijos.
Įvairios procedūros, tokios kaip vakuuminis išsiurbimas ar mikroadsorbcija, naudojamos ankstyvosiose nėštumo stadijose. Vėlesnėse stadijose gali būti taikomi prostaglandinų sukelti gimdymai arba Ru-486 vaistų naudojimas. Yra ir radikalesni metodai, tokie kaip dalinio gimimo procedūra, kurios atliekamos vėlyvose nėštumo stadijose.
Dažniausios komplikacijos
Nepaisant procedūros saugumo, gali kilti komplikacijų. Dažniausios iš jų:
- Nepilnas abortas: Tai dažniausia komplikacija (iki 2-4% atvejų), kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Tai gali sukelti skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą.
- Infekcija: Nors ir nedažna (mažiau nei 1%), infekcija gali kilti po aborto.
- Tęstinis nėštumas: Pasitaiko retai (mažiau nei 1% atvejų).
Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža. Svarbu, kad moterys gautų tinkamą medicininę priežiūrą ir konsultacijas po procedūros.
Nėštumo nutraukimo pasekmės moters sveikatai
Abortas gali turėti ne tik fizinių, bet ir psichologinių pasekmių moters sveikatai:
Fizinės pasekmės
- Infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis (labai retai).
- Nevaisingumas (labai reta, bet galima pasekmė).
- Padidėjusi krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje (kai kurie tyrimai rodo iki 30% padidėjimą).
- Priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu. Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina riziką pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Vienas dirbtinis abortas gali padidinti vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%, o du ar daugiau - 51-62%.
Psichologinės pasekmės
Psichologinė reakcija į abortą yra labai individuali. Nors kai kurios moterys gali jausti palengvėjimą, vėliau gali pasireikšti daugybė neigiamų emocijų:
- Kaltė dėl neišsaugoto vaikelio.
- Pyktis sau bei aplinkiniams.
- Neatleidimas, gėda.
- Santykių griūtis, vienišumo jausmas.
- Savęs nuvertinimas.
- Nemiga, košmarai, nerimas, depresija.
- Valgymo sutrikimai, polinkis į priklausomybes.
- Emocinis nejautrumas arba perdėtas rūpestis kitais vaikais.
- Metinių sindromas (emocinės būklės pablogėjimas kasmet aborto ar vaiko gimimo datą).
- Mintys apie savižudybę (tyrimai rodo, kad abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau yra linkusios į savižudybę).
Abortas gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimų ir psichosomatinių simptomų, tokių kaip kraujospūdžio sutrikimai, galvos skausmai, pilvo skausmai. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik emocinei moters būklei, bet ir santykiams bei tolimesniam gyvenimui.
Teisiniai ir etiniai aspektai
Sprendimas dėl žmogaus gyvybės apsaugos momento yra sudėtingas ir apima moralines, religines, etines nuostatas bei tradicijas. Lietuvos Respublikos Konstitucija neapibrėžia tikslaus žmogaus gyvybės pradžios momento, palikdama tai nacionaliniam įstatymų leidėjui. Europos žmogaus teisių teismas taip pat nėra vienareikšmiškai pasisakęs dėl vaisiaus teisių į gyvybę.
Konservatoriai teigia, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, todėl vaisiaus naikinimas prilygsta suaugusio žmogaus nužudymui. Kiti argumentuoja, kad vaisius yra moters kūno dalis iki gimimo, todėl sprendimą dėl jo likimo turėtų priimti pati moteris.
Motyvai, dėl kurių moterys ryžtasi abortui, dažniausiai yra neplanuotas nėštumas, socialinės ir ekonominės problemos, arba noras atidėti gimdymą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad abortas yra kraštutinė priemonė, ir prieš priimant tokį sprendimą, reikėtų gerai apsvarstyti visas alternatyvas.
Apie nėštumo nutraukimą
Nėštumo nutraukimas yra rimta procedūra, turinti galimų fizinių ir psichologinių pasekmių. Svarbu, kad moterys būtų informuotos apie visas rizikas ir turėtų galimybę gauti reikiamą pagalbą bei paramą.
tags: #aborto #komplikacijos #powerpoint
