Anot Vydūno, pirmutinis auklėjimo veiksnys - šeima. Vaikas joje gauna „fizinį kūną“ ir dvasinio gyvenimo pradžią, čia išugdomi pirmieji žmogiškumo daigai, čia jis supažindinamas su tautos kultūra.
Meilės Tėvynei ugdymas vaiko širdyje nereikalauja ypatingai didelių fizinių pastangų ar laiko sąnaudų. Užtenka nuoširdaus atviro pokalbio vaikams suprantamais žodžiais. Lietuva - tai mūsų namai: mama ir tėtis, brolis ir sesė. Siekėme, kad ir maži vaikai suprastų, kad valstybę kuriame mes, taigi patys turime stengtis, kad čia būtų gera gyventi, dirbti ir mylėti. Tautiškumą ir meilę Lietuvai raginu atsiminti ne tik valstybinių švenčių išvakarėse, o ir visai be progos kalbėkime su vaikais apie tėvynę gynusius ir garsinusius žmones, apie jos papročius ir tradicijas.
Vaikai iš prigimties egocentriški, todėl nenuostabu, kad mėgins pasinaudoti mūsų susidomėjimu ir manipuliuoti, kad patenkintume laikinas jų užgaidas. Stebėti, kaip vaikas reiškia meilę mums. Pvz. Stebėti, kaip vaikas reiškia meilę kitiems. Pvz. Nuolat neša dovanas mokytojai, draugei, močiutei… taip pat labai džiaugiasi gaudamas dovanas - ir mano, kad kiti turi taip gerai jaustis gaudami dovanas. Tai panašu į dovanų gavimo kalbą. Įsiklausyti, ko dažniausiai vaikas prašo. Jeigu nuolat prašo kartu žaisti, važiuoti, neišeiti - tai vadinasi reikalauja viso dėmesio, buvimo kartu. Atkreipti dėmesį į vaiko skundus. Duoti pasirinkti vaikui vieną iš dviejų. Pasiūlyti kartu praleisti laiką arba nupirkti dovaną, atlikti kokią nors paslaugą… ir taip keisti įvairias meilės kalbas, kol suprasite, kokių pasiūlymų daugiausiai priima vaikas.
Kad ir kokia būtų vaiko pagrindinė meilės kalba, svarbu kalbėti visomis penkiomis kalbomis. Lengva suklysti ir vartoti vieną meilės kalbą, apeinant kitas. Ypač tai pasakytina apie dovanas, nes atrodo, kad jos užima mažiausiai mūsų laiko ir jėgų. Bet jei pateksime į šiuos spąstus - duosime per daug dovanų savo vaikams, tai atimsime iš jų sveikos, visavertės meilės suvokimą. Nes tik visų penkių kalbų mokėjimas padės mums rūpintis žmonėmis visą gyvenimą, ne tik savo vaikais, bet ir sutuoktiniais, draugais ir giminaičiais.
Besąlyginės meilės svarba
Kaip žinoma, artumas yra visiems gyvybiškai svarbus dalykas, tačiau ypatingai - mažyliams. O kaip kitaip parodyti vaikui meilę, jeigu ne pilnaverčiu dėmesiu ir prisilietimais? Mamos ar tėčio prisilietimas yra tiesiogiai susijęs su meilės ir saugumo jausmu bei turi teigiamą poveikį mažinant stresą, kurio mažyliai, dėl mokymosi pažinti save ir aplinką, patiria daug. Todėl augančiai asmenybei labai svarbu skirti pakankamai meilės ir dėmesio.
Paminėsiu, kad svarbiausia - besąlyginė tėvų meilė, kai vaiką mylime už tai, kad jis yra, be jokių išlygų. Nuo tokios meilės priklauso vaiko savojo „aš“ įvaizdis, nuomonė apie save. Tokia meilė suteikia vaikui žinojimą, kad pasaulis, į kurį jis atėjo, yra saugus. Jis gali ramiai augti, tyrinėti ir būti laimingas. Vaikystėje jautę besąlyginę tėvų meilę ir dėmesį, užaugę vaikai geba pasitikėti jį supančiais žmonėmis bei savimi ir be sąlygų suteikti meilę kitiems. Tokia meilė ir dėmesys bet kokio amžiaus žmogui suteikia laimės.
Jei vaikas nuo mažens negauna pakankamai tėvų dėmesio, šilumos, koks jis gali būti užaugęs? Dažnai suaugusieji, kurie vaikystėje gavo nepakankamai tėvų dėmesio ir šilumos, nori prie visų pritapti, atsisako savo nuomonės, kad tik įtiktų daugumai. Kasdienybėje jie jaučia didesnį stresą. Būnant santykyje, dėl baimės prarasti, jiems gali kilti noras kontroliuoti savo partnerį. Taip pat dažnas nepasitikėjimas savimi.
Kokie požymiai rodo, kad vaikui trūksta tėvų dėmesio ir meilės? Dažniausiai padidėjęs irzlumas, tėvų prašymų ignoravimas, miego sutrikimai, sunki adaptacija vaikų kolektyve bei agresija.
Tik gimus, kūdikiui prisilietimai yra gyvybiškai svarbūs - juos jausdamas, vaikelis gali žinoti, kad yra saugus, nes jis ne vienas. Augant apkabinimai svarbūs nusiraminimui, streso sumažinimui. Ilgainiui vaikai pradeda rodyti mažiau noro fiziniam ryšiui su tėvais, tačiau tai nereiškia, kad jiems nebereikia ir nesinori apkabinimų.
Mylėti besąlygiškai. Tada vaikai tikrai jaus meilę, pagarbą, rūpestį iš tėvų. Tai svarbiausia. Skirti laiko kokybiškam buvimui kartu, be telefonų ar kitų dalykų, kurie nukreipia dėmesį, susikoncentruojant į veiklą su vaiku. Taip pat svarbu tikėti savo vaiku, palaikyti veiklose, nuomonės išsakyme.
Per didelės ir per daug meilės nebūna, tačiau būna neadekvati meilė, kai tėvai savinasi vaiką tik sau, nori, kad vaikas būtų kuo ilgiau priklausomas nuo jų. Jei tėvai naudoja manipuliacijas ar reikalavimą paklusti, tai trikdo vaiko emocinę raidą. Vaikas turi gebėti mąstyti savarankiškai. Taip pat neteisinga, kai tėvai perkelia savo vaikystės svajones į vaikus ir nebemato tikrųjų savo vaiko norų - tuomet dažnai greta atsiranda ir sąlyginė meilė, kai mylima už pasiekimus ar kažkokią veiklą.
Tyrimai rodo, kad vis labiau silpnėja tėvų ir vaikų ryšys, kodėl taip yra? Daugiausiai įtakos tam turi šiandieninis gyvenimo tempas, kai visi lekiame, skubame. Taip pat technologijos, kurios lemia, jog namuose esame lyg ir visi kartu, bet tuo pačiu kiekvienas sau.
Taigi, tėvų dėmesys ir meilė nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tam, kad būdamas mažas ir bejėgis, vaikas jaustųsi saugus ir reikalingas, o užaugęs taptu savimi ir kitais pasitikinčia bei mylinčia asmenybe. Tik savimi ir kitais pasitikintis žmogus galės drąsiai mokytis, pažinti jį supantį pasaulį, nebijoti kitų žmonių ir gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Manau, jog būtent šito ir nori kiekviena mama ir tėtis.
Meilės kalbos: kaip suprasti vaiką
Užsienio mokslininkai uždavė klausimą „Kas yra meilė?“ grupei 4 - 8 metų vaikų. Jų atsakymai buvo daug nuoširdesni ir gilesni nei kas nors tikėjosi.
- „Kai mano močiutė susirgo artritu, ji daugiau nebegalėjo pasilenkti ir nusilakuoti sau kojų nagų. Todėl mano senelis visą laiką daro tai už ją, nors jam ir skauda rankas. Tai meilė.“ Rebeka (8 metų)
- „Kai kas nors tave myli, jis kitaip taria tavo vardą. „Negalima sakyti „aš tave myliu“, jei taip negalvoji. Bet jei taip galvoji, turėtum sakyti dažnai. (Danielė).
- „Meilė yra tokia graži kaip saulė, dangus, žolė. „Meilė tai labai gražus jausmas! „Meilė tai kaip didžiulė raudona gėlė! Meilė tai saulė danguje! „Mano meilė panaši į šokį. Šiandien man smagu ir aš šoku džiaivą.“ Brigita (8m.
- „Meilė tai gražus dalykas meilė tai grožis ir meilė pati gražiausia ji sukūrys. įsimylėti yra gerai aš ir kai ką įsimylėjau ……………. nesakysiu ką …. Vat.“ Ievita (8 m.
Ar kada esate įteikę savo vaikui kruopščiai suplanuotą ir gerai apgalvotą dovaną, bet ji pernelyg didelio vaiko susidomėjimo nesulaukė? Ar nėra tekę susidurti su situacija, kai lakstote lyg pametę galvą ruošdamiesi dukros gimtadienio šventei, o ji jums sako, kad vakarėlio visai nenori, tik nori pabūti su mamyte? Jei atsakymai į šiuos klausimus teigiami, gali būti, kad jūsų naudojamas būdas meilei reikšti skiriasi nuo to, kaip jūsų vaikas nori būti mylimas. Kaip atpažinti vaikų meilės kalbas?
Suprasti, kuri yra pagrindinė vaiko meilės kalba, galima dviem būdais. Pirmas būdas yra stebėti, kaip vaikai bendrauja su kitais žmonėmis ir jiems išreiškia meilę (nori padėti namų ruošoje, dovanoja daiktus, pagiria, kviečia kartu žaisti ar visada apsikabina kitus). Antras būdas - atkreipti dėmenį, ko vaikai dažniausiai prašo arba ko negavę, labiausiai nuliūsta.
„Kalbant apie meilės išraiškas, kur kiekvienas vaikas ją supranta bei reiškia skirtingai. Vieniems patinka apsikabinimai, kitiems žaidimai kartu, treti gali norėti tiesiog gražių žodžių iš tėvelių ar suaugusiojo. Labai svarbu stebėti, įsiklausyti ir pajausti, ko nori vaikas. Esu domėjusis, jog egzistuoja penkios meilės kalbos: įvertinimas žodžiais, fiziniai prisilietimai, dovanos, paslaugumas ir kokybiškas laikas kartu. Tad, žinant tai lengviau atkreipti dėmesį, ko vaikas nori. Vyresnieji vaikai jau geba patys pasakyti, ko jiems reikia, dažniau meilę išreiškia žodžiais, pasako, kada nori būti apkabinami, o dažnai pagyrimas jiems reiškia tikrai daug ir jie jaučiasi vertinami ir mylimi. Mano grupėje vaikučiai taip pat stipriai mėgsta apsikabinti, būti kartu, kalbėtis bei dalintis įspūdžiais - tokiais būdais išreiškia ne tik meilę, bet ir pasitikėjimą, užtikrintumą jį supančiais pedagogais.” - Sodo padalinio, Kodėlčiukų auklėtoja, Deimantė
Kiekvienai vaikų meilės kalbai galima surasti žaidimus, kurie dar labiau sustiprins ryšį su vaiku.
- Palaikymo žodžiai. Svarbiausia šioje meilės kalboje - įvertinti vaikų pastangas atlikti užduotis. Vaikai, kurių meilės kalba yra būtent ši, dažnai bando būti savarankiški ir viską daryti patys. Šie vaikai mėgsta dėlioti dėliones, statyti kaladėlių bokštus, piešti piešinius artimiesiems. Taip pat jiems patinka įvairūs žinių žaidimai su klausimais arba užduotimis (pavyzdžiui: „Matau, matau...kažką žalią“).
- Laiko leidimas kartu. „Vaikas visą dieną prašo žaisti kartu, o aš visai neturiu tiek laiko“ - ar pažįstama situacija? Didžiausia pastebima klaida, jei žaisdami su vaiku, kurio meilės kalba yra laiko leidimas kartu, suaugusieji dalyvauja pasyviai - spardo su vaiku kamuolį kieme tuo pat metu kalbėdami telefonu. Šiems vaikams reikia viso jūsų dėmesio ir susitelkimo į žaidimą, aktyviai dalyvaujant.
- Dovanos. Didžiausia klaida, jei galvojate, kad ši meilės kalba susijusi tik su materialiais dalykais. Svarbiausias šios meilės kalbos akcentas yra tai, kad jūs galvojate apie vaiką nebūdami su juo. Ar dovaną nupirksite, ar pagaminsite patys - visiškai nesvarbu. Vaikai džiaugsis, žinodami, kad apie juos galvojote. Šie vaikai labai vertina ir mėgsta žaidimus, kuriuos pagamino tėvai (nameliai iš kartono dėžių, aitvarai, naminis plastilinas ar kiti rankomis pagaminti žaidimai ir žaislai).
- Patarnavimo veiksmai (paslaugos). Jei jūsų vaikas nori padėti jums tvarkytis, gaminti valgyti arba, kai kas nors užsigauna, bėga paimti pleistrą - neabejotinai, paslaugos yra jūsų vaiko meilės kalba. Šie vaikai gali valandų valandas žaisti vaidmenų žaidimus: būti gydytojais, virtuvės šefais, meistreliais, prižiūrėti lėles kaip kūdikius ar padėti darže sodinti ar ravėti.
- Fizinis prisilietimas. Ši meilės kalba pasireiškia ne tik apsikabinimais ir bučiniais. Vaikams, kurių meilės kalba fizinis prisilietimas, žaidžiant svarbu bent piršteliu būti prisilietus prie kito žmogaus. Jie mėgsta pačius įvairiausius fizinio kontakto žaidimus: gaudynės, kutenimai, „sūrio spaudimas“, sugedęs telefonas arba knygų vartymas ir skaitymas sėdint ant kelių.
„3 metų vaikai labai gražiai ir nuoširdžiai sugeba ir mokosi reikšti savo jausmus ,užjausti, nuraminti. Ką labiausiai jie moka tai mylėti. Meilė išreiškia įvairiai, tai gali būti daug apsikabinimų, sutelkia dėmesį tik vienam taip išreikšdami savo pasitikėjimą ir meilę. Parodo didelį rūpestingumą. Tai pat iš ko tėvai gali suprasti meilės kalbą - tai iš savo vaikų elgesio, nes dažniausiai vaikai kartoja ir girdi tėvus ,iš to ką jie girdi, mato, jaučia ,pavyzdžiui žodi “Aš tave Myliu” įvairūs apsikabinimai ir paglostymai. Mes vaikams didžiausias pavyzdys, tad to nepamirškime!” - Sodo padalinio, Išminčiukų grupės auklėtoja, Juliana
„Vaikai tai maži stebuklai, nors jie ir maži, bet jie kaip ir mes moka mylėti! Vaikai gali išreikšti savo meilę įvairiais būdais, priklausomai nuo jų amžiaus ir asmenybės. Tai gali būti bučinys arba apkabinimas, žodžiais pasakyti "aš tave myliu", taip pat parodyti dėmesį ir rūpestį kitiems žmonėms. Kartais vaikai išreiškia meilę per žaidimus ar piešinius, nes jiems gali būti sunku rasti tinkamus žodžius savo jausmams išreikšti. Labai tai matosi, kai vaikui yra 7 metai, o jis piešia mamą, tėtį, sesę ir dovanoja tą paveiksliuką, nes tokio amžiaus vaikams kartais būna drovu pasakyti ,,aš tave myliu ". Suprasti vaikų meilės kalbą reikalauja tėvų dėmesio bei supratimo. Svarbu atkreipti dėmesį į subtilius požymius ir būti atviriems įvairiems būdams, kuriuos vaikai pasirenka išreikšti savo jausmus." - Sodo padalinio, Mažylių grupės auklėtoja, Leokadija
Kaip vaiko meilė keičiasi jam augant ir bręstant?
Nuo 3 metų vaikas pradeda save suvokti kaip asmenybę ir tapatintis su tėvais. Amžius iki 5 metų klasikinėje psichoanalizėje yra laikomas Edipo komplekso formavimosi amžiumi, kuomet vaikų „pirmoji meilė“ nukreipta į tėvus. Berniukai įsimyli mamas, o mergaitės tėčius, pradeda paraktiškai nagrinėti „suaugusiųjų“ gyvenimą. Tuomet neretai atsiranda meilė priešingos lyties bendraamžiui, kuri gali būti išgyvenama labai intensyviai. Jeigu mažylio svarbiausias nefiziologinis poreikis yra „būti reikalingam“, tai paaugęs jis pajunta poreikį „būti svarbiam“. Tai reiškia, kad jis siekdamas tapti savarankiškesis sparčiai vystosi kaip asmenybė. Žmonių, kuriems jaučiama meilė, ratas augant vaikui plečiasi.
Paprasti būdai užmegzti ryšį su savo vaiku 💗 Tėvystės patarimai iš licencijuoto terapeuto
4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.1 Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai-ir esame!8 Meilė niekada nesibaigia.5 Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę!4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.8 Meilė niekada nesibaigia.12 Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada-veidas į veidą.4 Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi.6 Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas.7 Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo.14 O virš viso šito apsivilkite meile, kuri yra tobulumo raištis.20 Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus.9 Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau.15 Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas.9 Jis suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina.7 Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo.16 Mes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę.13 Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą.15 Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų.35 Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami.46 Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite?47 Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus?17 Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas.13 Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje.9 Saugokis ir rūpestingai saugok savo sielą, kad neužmirštum to, ką matei savo akimis, ir tepasilieka tai tavo širdyje per visas tavo dienas.18 Nekeršykite ir atleiskite savo artimui. Mylėkite savo artimą kaip patys save. Tai užima laiko. Kūdikystėje turime kalbėti visomis penkiomis meilės kalbomis - tik taip ugdysim vaikus emociškai. vienas vaikas labiau reaguos į balsus, kitas į buvimą šalia. Tačiau svarbu prisiminti, kad vaikai pakankamai ilgai mokysis priimti ir išreikšti meilę, ir tai darys su mūsų, tėvų, pagalba, imdami iš mūsų pavyzdį. Taigi, jie išbandys tuos veiksmus ir reakcijas, kurie juos patenkina. Taip pat jie išgyvens laikotarpius, kai pagrindinė meilės kalba laikinai keisis - ypač paauglystės metais.
