Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas siekia aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą, tačiau teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Kol paslauga išlieka mokama, o aiškios atsakomybės mechanizmai nėra įtvirtinti, kyla klausimų dėl praktinio įstatymo įgyvendinimo. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą, o abortų, atliekamų ne dėl medicininių priežasčių, skaičius kasmet mažėja. Nepaisant to, savanorišką nėštumo nutraukimą patyrusios moterys dalijasi sudėtingomis patirtimis, susijusiomis su paslaugos prieinamumu.
Nėštumo nutraukimo rūšys ir jų skirtumai
Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Tačiau ir tuomet, kai šių yra, o nėštumas pageidaujamas, bet negali vystytis, kyla grėsmė pacientės sveikatai, ši procedūra lygiai taip pat yra abortas. Nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters sprendimu“. Vis dėlto šie du nėštumo nutraukimo atvejai Lietuvoje skirtųsi iš esmės - kitokios būtų ne tik asmeninės patirtys, bet ir nueitas kelias, bandant gauti šią procedūrą. Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dėl grėsmės sveikatai atliekamas abortas taip pat nesudaro sąlygų gydytojams pasinaudoti teise atsisakyti dėl asmeninių pažiūrų, na, o kitu atveju - jie turi teisę pasakyti „ne“. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Donato Gvildžio vizualizacija/Abortas
Iššūkiai, susiję su nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumu
Bendra.lt, sudarydamas ne dėl medicininių indikacijų atliekamo aborto procedūros prieinamumo žemėlapį, atrado, kad situacija yra netolygi ir specifiškai ši medicinos paslauga turi visą puokštę unikalių, tik šiai procedūrai būdingų iššūkių. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Nors šios įstaigos privalo atlikti nėštumo nutraukimą dėl medicininių indikacijų, abortų paciento pageidavimu jos teikti neprivalo, nes mokamų paslaugų sąrašą ir tvarką nustato pačios įstaigos. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos. Šiuo metu nėra nei nacionalinio registro, kuris sujungtų duomenis apie tokius atvejus, nei institucijos, kuri sistemingai stebėtų šių procedūrų prieinamumą ir pasiskirstymą šalyje. Griežta nukreipimų sistema, kai, nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreipimų tvarkos.
Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Kai yra ženklus skaičius medikų, atsisakančių atlikti procedūrą, nėra vykdoma stebėsena, kiek gydytojų suteikia šias procedūras visuomenei. Nėra sistemingos paciento patirties stebėsenos, o esama pacientų skundų sistema nesuteikia galimybės anonimiškai pateikti atsiliepimų apie procedūros kokybę. Šie skirtumai - tarp viešai finansuojamų ir privačiai apmokamų nėštumo nutraukimo paslaugų - daro reikšmingą įtaką paciento patirčiai ir galimybei pasinaudoti savo teise į nėštumo nutraukimo procedūrą.
Julius Kalinsko / 15min nuotr./Vilniuje vyko solidarumo su Lenkijos moterimis akcija „Juodasis pirmadienis“
Prieinamumo dinamikos stebėjimas ribotas
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Šalies mastu bendra.lt identifikavo 19 viešųjų gydymo įstaigų, kurios pagal licenciją ir turimą infrastruktūrą galėtų atlikti nėštumo nutraukimo procedūras paciento pageidavimu, tačiau šių paslaugų neteikia. Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu. Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis. Tai riboja duomenų analizės tikslumą ir galimybes stebėti paslaugų prieinamumo dinamiką.
Statistinių duomenų trūkumas ir institucijų vaidmuo
Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu. SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė bendra.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Statistinius duomenis, anot jos, renka Higienos institutas. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. Bendra.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“. A.Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Ir jeigu tokio kodo nėra, tai tikrai nei Lietuva, nei SAM kažkokio kodo sugalvoti negali“. Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Taip pat pridūrė, kad „pagal medicinos normą gydytojas gali atsisakyti teikti paslaugą, jeigu tai prieštarauja jo profesinei etikai“. Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas. Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“. Pasak jos, tai yra yra savivaldybių atsakomybė. Ji taip pat pažymėjo, kad įstaigų vadovai turi teisę nustatyti paslaugų teikimo tvarką, tačiau atsakymo, ar tai leidžia jiems nuspręsti neteikti procedūros, ministerijos atstovė nepateikė: „Neturiu kompetencijos atsakyti į šitą klausimą“.
Vida Press nuotr./Ligoninėje
Savivaldybių požiūris į nėštumo nutraukimo paslaugų teikimą
Vykdydami tyrimą išsiuntėme apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvi, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo. Nemaža dalis mažesnių savivaldybių neturi nė vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri turėtų įgaliojimą teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, nes konsultacija dėl medikamentinio aborto pagal Lietuvos įstatus negali vykti per nuotolį ir ją teikia tos pačios įstaigos, kurios galėtų teikti chirurginį nutraukimą. Tyrimo metu šios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu: Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų. Paklausta, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A. Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio. Jeigu toks poreikis atsirastų, galbūt būtų kažkoks pavedimas tą analizę padaryti.“
Gydytojų teisė atsisakyti ir jos pasekmės
Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta. A. Dumšienė teigė iškart negalinti pakomentuoti, kaip šiuo atveju būtų elgiamasi, nes reikia informaciją pasitikslinti. Vėliau A. Dumšienė bendra.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Vis dėlto, perklausus, ar tai galioja mokamoms paslaugoms, patikslinimas buvo gautas jau iš Komunikacijos skyriuje dirbančio patarėjo Julijano Gališanskio: „Siuntimas mokamoms paslaugoms nereikalingas, tad šis ministro įsakymas mokamų paslaugų atveju neaktualus“. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos. Tokia sistema neapsaugo pacienčių teisių, ypač regionuose, kur gydymo įstaigų pasirinkimas yra ribotas.
„Privilegija mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas“
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Albertas Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Ši įtampa tarp teisinio leidimo ir praktinio pasiekiamumo ryškiai matoma ir Lietuvoje. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje bendra.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą. Anot L.Vaigės, tokia situacija kelia teisinio „chaoso“ įspūdį ir sukuria rizikas patiems gydytojams, kurie kasdieniame darbe susiduria su neapibrėžtais veikimo rėmais. Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A.Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas. Tai socialinės sutarties dalis.“ Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A.Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė. Kai ligoninė sako: „mes kaip institucija atsisakome“, tai filosofiškai sunkiai pagrindžiama.“
Medikamentinio nėštumo nutraukimo ypatumai ir prieinamumas
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kai kurios įstaigos tokį pasirinkimą aiškina gydytojų nuomone, kad chirurginis būdas yra saugesnis, nors tai nesutampa su tarptautine praktika, kurioje medikamentinis abortas yra laikomas saugiu ir patikimu. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) medikamentinį nėštumo nutraukimą skelbia efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva. Medikamentinio nėštumo nutraukimo atlikimui gydytojas skiria du medikamentus, kurie yra geriami skirtingu metu pagal poreikį prižiūrint gydytojui. Abu medikamentai yra įtraukti į PSO būtiniausių vaistų sąrašą. Viena iš medikamentinio nėštumo nutraukimo medžiagų, buvo sukurta 1980 m. ir pirmiausiai įdiegta 1988 m. Prancūzijoje. Šiandien ta medžiaga kaip medikamentas yra įteisinta 45 iš 194 pasaulio valstybių. Šalių, įteisinusių medikamentinį nėštumo nutraukimą patirtis rodo, kad metodas tampa vis labiau priimtinesnis moterims. Suomijoje medikamentinis nėštumo nutraukimas sudaro beveik 95 proc. visų ankstyvų nėštumų nutraukimų, Švedijoje - 93 proc., Anglijoje ir Velse - 73 proc., JAV - 39 proc.
Medikamentinio nėštumo nutraukimo privatumas yra didesnis. Daugumoje šalių, kuriose medikamentinis nėštumo nutraukimas yra legalus, moterys pirmąjį medikamentą išgeria klinikoje, o antrąjį vartoja arba klinikoje, arba namuose. Gydytojas, remdamasis PSO rekomendacijomis, iš pradžių skiria pacientei geriamą pirmąjį medikamentą, o po 36-48 val. kitą medikamentą. Pirmasis medikamentas blokuoja nėštumo hormoną, todėl vaisiaus raida gimdoje nutrūksta. Antrasis medikamentas gali būti vartojamas ir per burną, ir į makštį. Jis sukelia gimdos raumenų susitraukimą ir gimdos kaklelio išsiplėtimą, ir tai padeda pašalinti gimdos turinį. Tyrimų duomenimis, per 4-6 val. po antrojo medikamento vartojimo 90 proc. moterų gimdos turinys pasišalina. Gydytojas paprastai informuoja pasirinkusią medikamentinį abortą pacientę apie laukiamą kraujavimą iš gimdos ir skausmingus gimdos susitraukimus. Praėjus 3-5 dienoms po pirmojo medikamento išgėrimo, moterys gali pasikonsultuoti su mediku telefonu. Konsultacijos metu įvertinamas skausmų stiprumas, galimos komplikacijos. Medicinos leidinio „Best Practice & Research: Clinical Obstetrics & Gynaecology“ duomenimis, ankstyvo medikamentinio aborto komplikacijos yra itin retos ir nekelia grėsmės moters sveikatai ar gyvybei. Kraujo perpylimas dėl ekstensyvaus kraujavimo buvo reikalingas 0,1-0,2 proc. visų atvejų. Tyrimai rodo, kad profilaktiškai skyrus antibiotikus dėl Chlamidia infekcijos, infekcijos rodiklis sumažėjo 93 proc. Nedidelės chirurginės intervencijos dėl nesibaigusio nėštumo nutrūkimo prireikė 2,2 proc. moterų. Medikamentinio nėštumo nutraukimo efektyvumas siekia 98 proc., kai yra ne didesnis nei 8 savaičių nėštumas.
Prancūzijoje medikamentinis nėštumo nutraukimas yra valstybės kompensuojama paslauga visiems gyventojams. Draudimo neturintiems asmenims, medikamentinis ankstyvo nėštumo nutraukimas klinikose kainuoja 283 eurų, o privačiuose kabinetuose, akušerijos klinikose ir šeimos planavimo centruose kaina siekia apie 186 eurų. Airijoje ir Nyderlandų Karalystėje medikamentinis nėštumo nutraukimas taip pat kompensuojamas valstybės. Mirtingumas nuo medikamentinio aborto sukeltų komplikacijų yra labai mažas. Remiantis JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, 2000-2018 m. laikotarpyje JAV buvo atlikta 3,7 mln. medikamentinių abortų ir užfiksuota 13 moterų mirčių, t.y. 0,35 mirties atvejų 100 tūkst. JAV tyrimų duomenimis, mirtingumo rodiklis vartojant fosfodiesterazės tipo-5 inhibitorius, skiriamus erekcijos disfunkcijai gydyti, įskaitant Viagrą - 4 mirtys 100 tūkst. vartotojų. JAV nacionalinis nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas - 18 mirusių 100 tūkst. gyvų gimusių. Tyrimo išvadoje rašoma, kad medikamentinis abortas yra labai saugus ir efektyvus, jis yra saugesnis nei nėštumo nešiojimas iki gimdymo ar įprastų medikamentų vartojimas.
Prasidėjus pandemijai Prancūzija, Anglija, Velsas, Škotija ir Airija pakeitė nėštumo nutraukimo tvarką ir padidino medikamentinio nėštumo nutraukimo prieinamumą: įgalino konsultacijas dėl nėštumo nutraukimo telefonu ir laikinai įteisino medikamentinį nėštumo nutraukimą namuose. Prancūzijoje prieš pandemiją medikamentais namuose buvo leidžiama nutraukti nėštumą iki 7 nėštumo savaičių, ligoninėje - iki 9 nėštumo savaičių. Anglijoje ir Škotijoje pandemijos metu po nuotolinės konsultacijos su gydytoju moterims leista namų aplinkoje nutraukti nėštumą iki 10 nėštumo savaičių. Velse - iki 9 nėštumo savaičių. Prieš pandemiją, Anglijoje, Škotijoje ir Velse pirmąjį medikamentą buvo privaloma išgerti ligoninėje, o antrąjį buvo leidžiama vartoti namuose. Airijoje pandemijos metu moterys gali ankstyvą nėštumą medikamentais nutraukti namų aplinkoje, po konsultacijos telefonu. Medikamentinis nėštumo nutraukimas yra mokslo pažangos rezultatas, metodas prisideda prie moterų reprodukcinės sveikatos, teikia joms pasirinkimo laisvę.
Savaiminis persileidimas: priežastys, simptomai ir gydymas
Savaiminis abortas, arba persileidimas, yra procesas, kai nėštumas nutraukiamas natūraliai, dažniausiai iki 20 nėštumo savaičių. Ši liga tiesiogiai susijusi su reprodukcine sistema, ypač su moters gimda, kiaušidėmis ir hormonų sistema. Gimda turi būti tinkamai paruošta priimti ir išlaikyti embrioną, o kiaušidės gamina reikiamus hormonus, tokius kaip estrogenai ir progesteronas, kurie palaiko nėštumą. Savaiminis abortas yra dažniausia nėštumo komplikacija, pasitaikanti maždaug 10-20% visų žinomų nėštumų. Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius sutrikimus, hormonų disbalansą ar anatominius defektus. Savaiminis abortas yra svarbus, nes jis gali turėti didelį emocinį ir fizinį poveikį moteriai ir jos šeimai.
Pagrindinės savaiminio aborto priežastys
Pagrindinės savaiminio aborto priežastys gali būti susijusios su genetiniais sutrikimais, kai embrionas turi per daug arba per mažai chromosomų. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, progesterono trūkumas, gali trukdyti nėštumui. Taip pat anatomijos problemos, tokios kaip gimdos defektai ar polipai, gali sukelti persileidimą. 20-30% persileidimų įvyksta dėl moters kiaušialąstę apvaisinusio spermatozoido patologinių pokyčių - sumažėjusio jo DNR kiekio ir kt. Jei moteris persileido keletą kartų, nustatyta, kad būna pakitusi jos kraujo ir audinių komplemento sistema, o kraujyje aptinkama antisperminių ir antibranduolinių antikūnų. Jei moteris serga autoimunine liga (pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige), jos kraujyje randama antikoaguliacinių ir antikardiolipidinių antikūnų, - dėl jų nėštumas dažniausiai nutrūksta per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, vaisius žūsta gimdoje arba atsilieka jo fizinis išsivystymas, jis būna hipotrofiškas (40% atvejų).
Simptomai ir ligos eiga
Pagrindiniai savaiminio aborto simptomai apima kraujavimą iš makšties, pilvo skausmus ir spazmus. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir audinių išsiskyrimas. Pagal klinikinę eigą skiriamas gresiantis, prasidėjęs, progresuojantis, dalinai įvykęs, visiškai įvykęs ir neįvykęs persileidimas. Esant gresiančiam persileidimui, gimdos ertmėje atsiskiria tik nedidelio ploto choriono gaureliai, gemalas yra gyvas; tinkamai gydant, persileidimą galima sustabdyti, o nėštumą išsaugoti. Tuomet nėščiajai nesmarkiai maudžia apatinę pilvo dalį, strėnas, kraujingų išskyrų nebūna arba būna labai nedaug. Gimda jautri čiuopiant, greitai sukietėja, dydžiu atitinka nėštumo laiką. Prasidedantis persileidimas pasireiškia smarkesniais sąrėminio pobūdžio skausmais, gausesnėmis kraujingomis išskyromis iš gimdos. Gimda kietėja, jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Jeigu atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo, nėštumas nutrūksta. Progresuojančiam abortui būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai stiprėja, kraujuoja gausiai, gimda būna standi, kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai. Dalinis arba nevisiškas abortas yra toks, kai dalis vaisiaus audinių savaime pasišalina, o dalis choriono ar placentos lieka gimdoje. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais. Tiriant per makštį, nustatoma, kad gimdos kaklelis praviras, gimda mažesnė negu turėtų būti pagal nėštumo laiką, minkštoka. Jei iš gimdos pasišalina visi vaisiaus audiniai, toks abortas laikomas visišku. Šis abortas dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ir dar vadinamas vienmomenčiu. Gimda būna kieta, sumažėjusi, gerai susitraukusi, gimdos kaklelis uždaras ar atviras, moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų. Kartais žuvęs vaisius lieka gimdoje. Toks persileidimas vadinamas neįvykusiu, o nėštumas - nesivystančiu. Gimda nedidėja, net mažėja, kaklelis būna užsidaręs ir kietas, atsiranda nedaug tamsių kraujingų išskyrų. Išnyksta anksčiau buvę subjektyvūs nėštumo požymiai - pykinimas, vėmimas, skonio ir uoslės pokyčiai, per 1-2 savaites tampa neigiamos biologinės ir imuninės reakcijos, sumažėja chorioninio gonadotropino koncentracija kraujyje ir šlapime, tiriant ultragarsu nustatoma, kad gemalinė pūslytė gimdos ertmėje neaiškių kontūrų, embrionas negyvas, ekrane nematyti jo judesių ir širdies plakimo.
Diagnostika ir gydymo metodai
Diagnostika dažniausiai prasideda nuo paciento anamnezės ir klinikinių simptomų vertinimo. Gydytojas gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad patvirtintų nėštumo buvimą ir nustatytų, ar embrionas vystosi tinkamai. Savaiminio aborto gydymas priklauso nuo situacijos. Jei persileidimas jau įvyko, gali prireikti medicininės intervencijos, kad būtų pašalinti likę audiniai iš gimdos. Tai gali būti atliekama chirurginiu būdu arba naudojant medikamentus. Jei persileidimas dar neįvyko, bet yra didelė rizika, gydytojai gali skirti vaistus hormonų lygiui stabilizuoti. Psichologinė pagalba ir emocinė parama taip pat yra svarbios gydymo dalys, kadangi persileidimas gali sukelti didelį stresą ir liūdesį.
Nestabdomas gresiantis ar prasidedantis persileidimas dažniausiai progresuoja iki dalinio ar visiško. Taikant gydymą ir esant palankioms sąlygoms, gresiantį ir prasidedantį persileidimą pavyksta sustabdyti ir išsaugoti nėštumą. Progresuojančio, dalinio, visiško ar neįvykusio aborto atveju nėštumo išsaugoti neįmanoma.
Komplikacijos ir prevencija
Dažniausios savaiminio persileidimo komplikacijos yra infekcija ir gausus kraujavimas iš gimdos. Pro pravirą gimdos kaklelį iš makšties į gimdą patenka mikrobai, čia jie randa gerą mitybinę terpę - placentos prisitvirtinimo vietą, vaisiaus audinius, kraują. Prasideda gimdos uždegimas, kuris gali išplisti ir apimti kitus mažojo dubens organus - kiaušides, kiaušintakius, puriuosius priegimdžio audinius, mažojo dubens pilvaplėvę, gali patekti į kraują ir sukelti sepsį. Tuomet atsiranda intoksikacijos simptomų: pakyla aukšta kūno temperatūra iki 38-39oC, krečia šaltis, skauda pilvo apačią, strėnas, iš lytinių organų ima skirtis pūlingų išskyrų, sutrinka kraujo krešėjimas, pritemsta sąmonė, progresuoja ūminis inkstų nepakankamumas (sumažėja išskiriamo šlapimo kiekis), pabrinksta plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, širdies veiklos nepakankamumas, gali ištikti bakterieminis šokas. Po aborto, dėl uždegiminio proceso, gali susidaryti sąaugų ir užakti kiaušintakiai (pagrindinė nevaisingumo priežastis), sutrikti mėnesinių ciklas (dingti mėnesinės), kiti nėštumai dažniau komplikuojasi savaiminiu persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, kraujavimais, dažniau pasitaiko negimdinis nėštumas. Galimi ir psichosomatiniai pakitimai, net sunki depresija. Gramdant gimdos ertmę kiurete, pasitaiko vietinių lokalių sužeidimų - makšties skliauto, gimdos kaklelio, gimdos sienelės pradūrimas, kraujavimas, pilvaplėvės uždegimas (peritonitas). Kartais dėl komplikacijų tenka daryti didelę operaciją ir pašalinti gimdą.
Svarbu planuoti nėštumą, vengti žalingų įpročių, kenksmingų darbo sąlygų. Iki nėštumo sureguliuojama hormonų pusiausvyra, gydomas lytinių organų uždegimas, stiprinamas organizmas. Nėščioji turi laikytis apsauginio režimo, asmens higienos ir sveikos mitybos principų, vengti stresų, psichinės įtampos. Ji turi pažinti pagrindinius gresiančio persileidimo požymius, kad galėtų laiku kreiptis pas gydytoją. Nėščiosios, kurioms praeityje yra buvę persileidimų, ir yra didelė tikimybė neišnešioti vaisiaus ir vėl persileisti, privalo būti itin budrios, ypač per menamas kalendorines mėnesines.
Jei jums yra buvę keli savaiminiai persileidimai ar nesivystantys nėštumai, būtinai pasikonsultuokite su genetiku Žmogaus Genetikos Centre. Iki kito planuojamo nėštumo rekomenduojama 3 mėn. profilaktiškai kasdien vartoti vitaminus (vit. E 100 mg/d ir folinę rūgštį 5 mg/d). Nėštumo metu venkite stresų, nes tai viena svarbiausių savaiminio persileidimo priežasčių. Nepatartina maudytis karštoje vonioje (gali atsidaryti gimdos kaklelis ir prasidėti savaiminis persileidimas). Niekada nekaltinkite savęs dėl to, kas įvyko. Dauguma ankstyvų savaiminių persileidimų įvyksta dėl chromosominių ir genetinių embriono anomalijų („gamtos klaida”), todėl jis, kaip negyvybingas ar dėl daugybinių sklaidos trūkumų, yra natūraliai organizmo atmetamas. Šiuolaikinės medicinos pasiekimų dėka net kelis persileidimus turėjusios moterys ateityje sėkmingai susilaukia vaikų.
Diskusija „Nėštumo nutraukimas ir aplinkos daroma įtaka moters savijautai“
tags: #abortas #persileidimas #pagal #pso
