Abortas yra sudėtingas ir prieštaringai vertinamas reiškinys, paliečiantis tiek moterų teises, tiek visuomenės moralines nuostatas.
Straipsnyje nagrinėjamas aborto reiškinys teoriniu aspektu, empiriškai analizuojamos grupės moterų aborto pasirinkimo priežastys, prevencijos poreikis. Statistiniai duomenys rodo, kad aborto problema Lietuvai yra aktuali, todėl svarbu, kad jai būtų skiriamas reikiamas dėmesys. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse įstatymiškai įteisinta kompleksinė pagalba (psichologinė, socialinė, teisinė, materialinė) nėščioms moterims, atsidūrusioms krizinėje padėtyje ir ketinančioms nutraukti nėštumą, gali būti geros praktikos pavyzdžiai mūsų šaliai.
Abortų statistika Lietuvoje: mažėjimo tendencijos ir priežastys
Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atgavimo abortų skaičius sumažėjo 9 kartus. 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų), 2000 m. - 16259, 2016 m - 4502. Toks mažėjimas siejamas su informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu, kylančiu pragyvenimo lygiu, smurto prieš moteris mažinimu.
Abortų draudimo pasekmės: kitų šalių patirtis
Nuo 2005 metų Lietuvoje periodiškai mėginama uždrausti abortus motyvuojant siekiu sumažinti jų skaičių, nors kaip rodo kitų šalių praktika, abortų draudimas turi atvirkštinį efektą. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių [moterų] mirties riziką ir/ar veda prie abortų „turizmo“. Abortų draudimas prieštarautų ir Lietuvos įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminavimo panaikinimo moterims, kadangi, remiantis JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadomis Airijai ir Lenkijai, sukeltų sunkias pasekmes moterų gyvybei, sveikatai ir gerovei.
Seimo narė, Moterų parlamentinės grupės vicepirmininkė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė: „Abortas niekada nėra džiaugsmingas pasirinkimas, tačiau jų draudimas grąžina reprodukcinę prievartą prieš moteris, iš kurios daugelį šimtmečių vadavomės. Jei leisime Lietuvai prisijungti prie vos kelių išlikusių viduramžiškų draudimų salų - turėsime daugiau moterų ir mergaičių mirčių, daugiau nužudytų kūdikių, daugiau savižudybių ir grįšime į paskenduolės laikus.
Efektyvios priemonės mažinti abortų skaičių
Efektyvios priemonės mažinti nėštumų nutraukimų skaičių yra lytinis švietimas, prieinama kontracepcija ir efektyvios paslaugos bei pagalba moterims, kurios priverstos nutraukti nėštumą dėl smurto ir skurdo. Pirma, užtikrinti efektyvų lytinį švietimą, kad mergaitės aiškiai žinotų kas vyksta su jų kūnu, kaip pastojama, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamų lytinių santykių ir prievartos, kur gauti informacijos ir pagalbos. Antra, užtikrinti, kad informacijos apie šeimos planavimą bei kontracepciją sklaida pasiektų visas moteris, ypač gyvenančias atokiuose regionuose, patiriančias skurdo ir/ar smurto riziką. Taip pat užtikrinti realų finansinį kontraceptikų prieinamumą, nes šiandien jie tampa prabangos preke, prieinama vidutines ar aukštesnes pajamas turinčiam visuomenės segmentui. D. Šakalienė siūlo svarstyti galimybę valstybei dengti kontraceptinių priemonių kainos dalį ar kompensuoti mažesnes pajamas turintiems gyventojams jų įsigijimą. Trečia, efektyvios ir prieinamos paslaugos bei pagalba skurdą ir/ar smurtą ar jų riziką patiriančioms moterims. Moterims, kurios bijo susilaukti kūdikio, nes elementariai neturi sąlygų bei galimybių juo pasirūpinti, nors norėtų - būtina suteikti visą reikalingą socialinę, teisinę, materialinę pagalbą.
Krizinis nėštumas: terminas ir realybė
Seime šiuo metu svarstomos prieštaringai vertinamos įstatymo pataisos, numatančios, kad moterys, norinčios nutraukti nėštumą, bus informuojamos apie specialias krizinio nėštumo paslaugas. Įstatymo pataisos jau įveikė dalį kelio priėmimo Seime link - už jas posėdyje balsavo 41 Seimo narys, 21 susilaikė, 8 balsavo prieš, pataisas palaikė ir Liberalų sąjūdžio bei socialdemokratų frakcijos nariai.
G. sakė: „Pacientės teisė nutraukti nėštumą būtų laikoma krize, o ne laisvu bei privačiu pasirinkimu. Atitinkamai keliamas klausimas dėl moters gebėjimo priimti tinkamą sprendimą ir didinama nėštumo nutraukimo stigmatizacija“. M. sakė: „Įstatymas yra aptakus, jis parašytas labai protingai <...>. Tai yra globalus [judėjimas], jis yra prieš moterų teises, bandymas jas apriboti, ypač kas susiję su reprodukcija“. Kas tas „krizinis nėštumas“? Pasidomėjus, kokiame kontekste šis terminas minimas pasaulyje, iš tiesų paaiškėjo, kad tai nėra nei medicininė, nei vertybiškai neutrali sąvoka. Šiandien JAV organizacijų, vadinamų krizinio nėštumo centrais, veikia keli tūkstančiai, o tai, kad jie susiję su krikščioniškomis arba vadinamosiomis pro-life („už gyvybę“) organizacijomis, dažnai neslepia ir patys aktyvistai.
LRT.lt susisiekė ir su pataisų autoriumi Seimo nariu Linu Kukuraičiu, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnu, ir paprašė jo paaiškinti, kaip suprasti terminą „krizinis nėštumas“. Paklaustas, ar „krizinis nėštumas“, jo požiūriu, yra tada, kai moteris nori aborto, L. Kukuraitis atsakė teigiamai. „Tai tik viena situacija, yra ir persileidimų, ir kitų situacijų, - sakė L. Kukuraitis. - Kas išgyvena krizinio nėštumo patirtį, žino, kad tai yra ne tik psichologiniai klausimai, bet ir socialiniai, sveikatos.
LRT.lt pozicijos dėl siūlomo įstatymo pataisų pasiteiravo ir Krizinio nėštumo centro, kuris Seimo narių minimas kaip paslaugų moterims pavyzdys bei galimas tiekėjas, jei pataisos būtų priimtos. VšĮ Krizinio nėštumo centras yra deklaravęs, kad teikia nešališkas konsultacijas nėštumo tema, tačiau jo interneto svetainėje galima rasti beveik vien abortą smerkiančių ar jo besigailinčių moterų atsiliepimus, kai kuriuose ši procedūra vadinama žmogaus žudymu.
D. sakė: „Krizinio nėštumo sąvoka apima daugiau nei tik pačios moters nepageidaujamas nėštumas. Tai ir nėštumas, kurio pati moteris nori, tačiau nenori jos partneris, tai ir labai lauktas nėštumas, tačiau moteris sužino apie tam tikrą savo ligą arba vaisiaus vystymosi sutrikimus, įvairūs neigiami socialiniai, finansiniai pasikeitimai šeimoje, persileidimas, ankstyva kūdikio netektis.
Psichologinis aborto poveikis
Paradoksalu, bet neretai moterys abortui ryžtasi, siekdamos išsaugoti santykius su mylimu žmogumi, tačiau santykiai po aborto ne tik kad nepagerėja, bet dažnai net pablogėja ar visiškai nutrūksta. Abortas ne sutvirtina poros tarpusavio santykius, bet iškelia nelengvą uždavinį - konstruktyviu būdu išgyventi netektį. Ir šis uždavinys yra įveikiamas ne visiems. Pastebima, kad kai kurios moterys, pasidariusios abortą, ilgainiui sunkiau užmezga tvirtus santykius su vyrais, mažiau jais pasitiki, taip pat gali turėti seksualinių sunkumų.
Apsisprendimas abortui neretai rodo, kad santykiai tarp vyro ir moters nebuvo iš tiesų geri. Būna atvejų, kai motiną ištinka hormoninis šokas dėl staiga nutraukto natūralaus fiziologinio proceso (nėštumo), po kurio gali prasidėti nuolatinė depresija. Ji nebeįstengia vyrui būti tokia partnere kaip buvo anksčiau.
Švedijoje buvo atliktas tyrimas apie vyrų reakciją į abortą. Jame buvo apklausiami vyrai, kurių žmonos ar draugės buvo patyrusios abortą. Didesnė dalis vyrų teigė, kad po aborto išgyveno įvairius ir prieštaringus jausmus: kaltę, atsakomybės jausmą, palengvėjimą, sielvartą dėl netekties. Vyro pyktis, kančia ir kaltė, kad nesugebėjo apsaugoti savo vaiko, gali pasireikšti alkoholio, narkotikų ar raminamųjų vaistų vartojimu, savęs izoliavimu, darboholizmu, rizikingu vairavimu. Tai kelia rimtų sunkumų santykiuose ir veda prie konfliktinių situacijų, išsiskyrimo ar neištikimybės.
Neretai manoma, jog abortas emociškai paveikia tik moteris, o kitų šeimos narių nepaliečia. Tačiau aborto išgyvenimas atsiliepia visos šeimos gyvenimui, tiek esamiems, tiek būsimiems jos nariams. Abortas, vienaip ar kitaip, paliečia kiekvieną, kuris prie jo prisidėjo bei moters santykius su jais.
Užsitęsęs gedėjimas ir poabortinio/potrauminio sindromo pasekmės gali sutrikdyti šiltus ir prieraišius motinos bei gimusio kūdikio santykius, o vėliau tai prisideda prie vaiko emocinių bei elgesio problemų atsiradimo.
Pagalba krizinį nėštumą patiriančioms moterims
Krizinio nėštumo situacijoje svarbu ryžtis ieškoti profesionalios pagalbos. Krizinio nėštumo centras siūlo kompetetingų specialistų konsultacijas. VšĮ Krizinio nėštumo centras yra deklaravęs, kad teikia nešališkas konsultacijas nėštumo tema. Dalis Seimo narių vis išreiškia norą Lietuvoje uždrausti abortus, argumentuodami, kad taip siekia padėti moterims. Jeigu vien tik uždrausime abortus, bet jokios pagalbos nėščioms moterims ištikus krizei neteiksime, tai nebus sprendimas. Žinoma, abortų skaičius sumažėtų, tačiau reikia suteikti realią pagalbą nėščioms moterims, kad jos turėtų galimybę gimdyti ir auginti vaiką, o ne desperatiškai ieškotų nelegalių būdų nutraukti nėštumą.
Kad pasiektume tikslą ir padėtume naujai gyvybei išvysti šį pasaulį, turime visokeriopai padėti savo įsčiose jį nešiojančiai moteriai. Reikia rengti psichosocialines konsultacijas ir pasiūlyti psichologinę, socialinę pagalbą ne tik nėštumo metu, bet ir pirmaisiais vaiko auginimo metais. Dar vienas svarbus žingsnis - pailginti moters apsisprendimo laiką prieš abortą, bent iki 72 val. nuo kreipimosi. Įtraukti į konsultacijas vyrą, nuo kurio moteris laukiasi. Svarbu, kad abu prisiimtų atsakomybę už tokį sprendimą. Šiuo metu dažnai susiduriame su situacijomis, kai vyrai spaudžia moteris nutraukti nėštumą, vengdami būti tėvais ir išlaikyti jau gimusius vaikus.
Krizinio nėštumo centro atstovės Zitos Toliminienės, moteris abortui apsisprendžia ne savo valia, o dėl aplinkinių, dažniausiai vyro, spaudimo. Todėl kalbant apie laisvę pasirinkti, reikia apibrėžti, kas yra laisvė. Nėščia moteris nėra psichologiškai laisva, ji labai priklausoma nuo aplinkinių, taip pat patiria spaudimą iš gydytojų - gydytojai nesuteikia moterims išsamios informacijos apie aborto žalą.
Atėjus į mūsų centrą ar pasiskambinus telefonu, mes mėginame prakalbinti moteris, kad pasidalintų, ką galvoja, kaip mato savo situaciją iš visų pusių, kad neskubėtų, apmąstytų, sužinotų apie siūlomą tęstinę mūsų centro pagalbą. Moterys šioje situacijoje linkusios skubėti, nori kuo greičiau priimti sprendimą arba kuo greičiau padaryti abortą, tuomet joms atrodo, kad bus lengviau. Taip dažnai moteris ir apsigauna, nes paskui pasidariusios abortą sako: aš tikrai negalvojau, jog man bus taip blogai, man niekas nesakė. Galvojau, kad tik išspręsiu problemą ir gyvensiu toliau kaip niekur nieko.
Beveik 90 procentų į centrą besikreipusių moterų, svarsčiusių apie abortą, jautė spaudimą, nebuvo palaikomos artimųjų. Niekas nekontroliuoja spaudimo, kurį patiria apie abortą dar tik svarstanti moteris. O jei jis yra daromas, tai turi būti taikoma ir atsakomybė tam žmogui, kuris daro spaudimą. Moteris, sužinojusi, kad neplanuotai laukiasi, jausdama nesaugumą santykiuose su partneriu, negavusi artimųjų palaikymo, patirdama aplinkos spaudimą bei baimę dėl ateities, skubotai pasirenka abortą kaip vienintelę išeitį iš savo situacijos.
„Nors Krizinio nėštumo centrą sukūrėme tik pernai spalio mėnesį, tačiau galime pasidžiaugti, kad per tą laiką jau gimė 11 kūdikių, dalis moterų dar laukiasi, trečdaliui besikreipusių moterų teikiama tęstinė pagalba. Mūsų darbuotojai ir savanoriai suteikė virš 700 konsultacijų gyvai, telefonu ir internetu visoje Lietuvoje. Pagalbos mūsų centre ieškojo virš 50 asmenų: nėščių moterų, išgyvenančių krizę, dalis jų ketinusių darytis abortą, abortą patyrusių moterų ir nėščių moterų artimųjų“, - apie tokios pagalbos poreikį kalba visuomeninės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ vadovė Zita Tomilinienė.
Europoje ir Amerikoje panašūs krizinio nėštumo centrai veikia jau daugelį metų. „Mūsų centras sėkmingai bendradarbiauja ir semiasi patirties iš tokių centrų Vokietijoje, Belgijoje, Izraelyje bei kaimyninėje Latvijoje“, - pažymėjo Z. Tomilinienė. Visuomeninės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ tikslas - padėti moterims, kurios išgyvena neplanuoto nėštumo krizę ir su ja susijusius sunkumus, kad jos pamatytų gimdymo galimybes. Organizacija siekia vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje ir rūpintis moterų psichine sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius, taip pat teikia pagalbą poabortinės traumos atvejais, veda lytinio ugdymo seminarus.
Abortas: laisvė ar socialinė problema?
Teisės mokslininkas ir Europos teisės ir teisingumo centro vadovas Grégor Puppinck teigia: „Dabartinė Prancūzijos vyriausybė išties vykdo spaudimą aborto klausimu. Mano knyga, atvirkščiai, yra realistiška, pragmatiška ir savo teisinius argumentus grindžia faktiniais ir giliais aborto priežasčių ir pasekmių tyrinėjimais. Šios priežastys ir pasekmės veda į tai, kad abortas turėtų būti laikomas ne abstrakčia laisve, tačiau labiau socialine arba visuomenės sveikatos problema, reikalaujančia prevencinės politikos sukūrimo. Beje, tokia prevencinė politika buvo remiama ir Simone Veil, kuri neigė teisę į abortą ir savo argumentacijoje bandė abortą toleruoti kaip mažesnį blogį. Tai vis dar yra tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pozicija.
Strasbūro teismas aiškiai patvirtino, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija neįtvirtina teisės į abortą. Jis nurodė, kad šalys gali leisti abortą, remdamosi tam tikrais motyvais.
G.P.: Visi žino frazę, kuri teigia, kad vieno žmogaus laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Sakyti, kad abortas yra laisvė, implikuotų žmogaus vaisiaus arba embriono vertės paneigimą. Taigi čia mes turime diskusijas dėl embriono statuso. Be to, kančia, kurią jis sukelia daugeliui moterų, kurios padaro klaidą jo griebdamosi, yra pakankama, kad parodytų, koks tai blogis ir kad reikia imtis jo prevencijos.
Aborto poveikis moters sveikatai
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vedėjos Aušrutės Armonavičienės, ministerijos nuomonė išsakyta Vyriausybės išvadoje dėl šio projekto. „Teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių ir susijusi su teise į asmeninį gyvenimą, taigi šios koalicijos kontekste mes konstatuojame, kad tai neišvengiamas blogis. Mes manome, kad jį išgyvendinti gali ne draudimai, bet visuomenės, ypač jaunimo, švietimas.
Kaip rodo kitų šalių patirtis, jeigu jie draudžiami, išauga kriminalinių abortų skaičius ir medicininis turizmas, kadangi moterys, kurios apsprendusios, vis tiek ras būdų jį pasidaryti“, - teigė specialistė.
Gydytojas genetikas Danielius Serapinas tikino, kad praeityje abortą pasidariusios moterys, kurios atvyksta tirtis dėl rizikingo nėštumo, paprastai tai vyresnio amžiaus moterys, prisipažįsta, kad jei galėtų atsukti laiką atgal, nebūtų to dariusios. Jos sapnuoja negimusį vaiką, skaičiuoja, kiek jam metų.
„Teko rasti Danijos studijas, kurių metu buvo apklausta apie 400 tūkst. moterų. Nustatyta, kad nėštumo nutraukimas 1,5 karto padidina priešlaikinio gimdymo galimybę. Taigi abortas turi akivaizdų poveikį moters sveikatai. Panašių tyrimų daryta ir Suomijoje. Tuo tarpu Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė prieštaravo, kad egzistuoja visa eilė ir priešingų tyrimų, bylojančių, kad abortą pasidariusios moterys nepatyrė jokių išgyvenimų ir žalos, todėl negalima šių duomenų absoliutinti.
Lytinis švietimas ir kontracepcija Žmogaus teisių centrą atstovaujanti Indrė Jonaitytė-Gricė pabrėžė, kad tarp abortų draudimo iniciatorių ir likusios vadinamosios liberalios visuomenės dalies - kardinalus nesutarimas. „Prioritetas turėtų būti teikiamas moters teisei į reprodukcinės sveikatos gerinimą, švietimui. Medikai dažnai įsivaizduoja, kad atlieka pareigą įteikę moteriai lankstinuką. Tačiau praktikoje yra labai didelis žinių vakuumas, todėl reikia koncentruotis ties neplanuoto nėštumo problema ir pagalba moterims, kurios svarsto - darytis abortą ar ne. Sutinku, kad turi būti privaloma psichologo konsultacija, kuri padės moteriai apsispręsti, bet nepalaikau draudimo, kuris moterį pastato į labai keblią padėtį. Beje, praktika rodo, kad 12 savaičių - netgi per trumpas laikotarpis pasidaryti abortą. Dėl švietimo stokos, moteris apie nėštumą kartis sužino per vėlai. Užsiregistruoti pas gydytoją taip pat užtrunka“, - svarstė diskusijos dalyvė.
| Metai | Nėštumo nutraukimų skaičius |
|---|---|
| 1991 | 40765 |
| 2000 | 16259 |
| 2016 | 4502 |
tags: #abortas #kaip #socialine #problema #prevencijos #poreikio
