Vaikų seksualinis elgesys: kaip atskirti normalumą nuo sutrikimų ir ką svarbu žinoti tėvams

Vaikų seksualinis elgesys yra sudėtinga ir daugialypė tema, apimanti tiek natūralius raidos etapus, tiek galimus sutrikimus. Suprasti, kas yra normalu, o kas turėtų kelti susirūpinimą, yra labai svarbu tėvams ir specialistams, siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

Normalus vaikų seksualinis elgesys

Psichologė Erna Petkutė, skaitydama paskaitą „Apsaugokime vaikus: natūralus ir susirūpinimą keliantis vaikų seksualinis elgesys“, pabrėžė, kad normalus ir sveikas vaikų seksualinis elgesys yra skirtas tyrinėjimui, savęs ir kito pažinimui bei informacijos rinkimui. Labai svarbus laisvanoriškumas ir amžiaus panašumas tarp vaikų, kurie tyrinėja.

Specialistė atkreipia dėmesį į keletą ne visiems galbūt žinomų faktų: tarkime, tai, kad vyriškos lyties vaisius patiria erekciją dar būdamas gimdoje. Kai kurie kūdikiai esą gimsta su erekcija ar patiria dažnai pasikartojančią erekciją. Kūdikiai, pasak E.Petkutės, liečia ir trina savo lyties organus dėl to, kad tai suteikia fizinį malonumą. Visai maži vaikai gali patirti orgazmą, ir tai esą nėra joks nukrypimas. Mažiausi vaikai dažniausiai natūraliai tyrinėja savo kūną ir liečia savo lyties organus. Jie tai daro spontaniškai.

Taip pat svarbu suprasti, kad net ir žaidimai, pavyzdžiui, „šeimos“ žaidimas, kuriame vaikai imituoja suaugusiųjų elgesį, yra normali raidos dalis. Pavyzdžiui, Alina su draugu Pauliuku mėgo žaisti šeimą: kartu su draugu Pauliuku neva važiuodavo į parduotuvę, neva miegodavo tėvų lovoje po antklode. Ji klausdavo mamos, kaip ji pati atsirado. Ši situacija yra normalus ir sveikas vaikų seksualinis elgesys.

Seksualinė raida skirtingais amžiaus tarpsniais

E. Petkutė išskyrė vaikų seksualinę raidą skirtingais amžiaus tarpsniais:

Nuo gimimo iki 2 metų: Vaikai praktiškai neturi žinių apie seksą. Jie tik ima suprasti, kas jie yra - berniukas ar mergaitė. Išmoksta įvardyti kūno dalis vaikams suprantamais terminais.
Nuo 2-ejų metų: Vaiko lyties suvokimas tampa aiškesnis.
Nuo 3-ejų metų: Vaikai save identifikuoja - berniukas ar mergaitė, remdamiesi išoriniais požymiais (plaukai, sijonas, krūtinė). Jie aiškiai suvokia savo lytį, ima naudoti žargoną su lytimis susijusiems reiškiniams. Trejų-penkerių metų vaikai žaidžia „šeimą“, „meilę“, tačiau jų įsimylėjimuose nėra seksualinio turinio. Šiame amžiuje vaikai tyrinėja kitų lytinius organus - atsiranda kelnaičių numaudinėjimas darželyje. Vaikai taip pat natūraliai masturbuojasi savo malonumui (iki 70 proc. mergaičių).
Nuo 5-6 metų: Atsiranda drovumas, susijęs su lytimi.
Nuo 6 iki 12 metų: Vaikai teisingai įvardija genitalijas. Sužino, iš kur atsiranda vaikai, - pradeda suvokti, kad tai dviejų žmonių intymių santykių rezultatas. Jau beveik nepavyksta jų įtikinti, kad tai geros parduotuvės ar gandro klausimas.
Nuo 10 iki 12 metų: Pastebimai bręstama. Psichologiškai vaikai bręsta kiek lėčiau nei fiziologiškai. Prasideda lytinis brendimas (berniukams - „šlapi“ sapnai, mergaitėms - menstruacijos). Vaikai ima domėtis lytiniais santykiais, ypač daug dėmesio skiria nėštumui, gimdymui. Atsiranda nešvankių juokelių.
13-18 metų: Vyksta lytinis brendimas ir spartūs pokyčiai. Genitalijų brendimas. Labai aktyvus domėjimasis, įgaunantis erotinį, traukos atspalvį. Prasideda aktyvus informacijos naršymas, būdingas savęs rodymas, nukreiptas į savęs pateikimą, kad priešingai lyčiai paliktų įspūdį. Atsiranda seksualinių fantazijų su švelnumo aspektu: būdingas smalsumas, noras paliesti kitų kūnus. 17-18 metų paaugliams - įsimylėjimų, bučinių, prisilietimų etapas. Pirmosios draugystės porose. Emocijų audros ir kaita: didelės nelaimingos meilės, kai išgyvenamos dramos, kai net galvojama apie savižudybę. Vidutinis amžius, kai dauguma turi seksualius santykius, - 17 metų, tačiau daugiau įsivaizduojama, jog tie santykiai prasideda žymiai anksčiau.

Kas yra smurtas prieš vaikus?

Smurtu prieš vaikus, pasak E. Petkutės, pažeidžiamos vaiko teisės, savo veiksmais ar žodžiais suaugęs vaikui sukelia fizinį ar dvasinį skausmą. Pasak specialistės, kai vaikas žalojamas, tvirkinamas, visad šalia eina ir emocinė prievarta.

„Taigi emocinis smurtas turi pamatinę reikšmę. Labai visuomenė įsijautrinusi šiuo klausimu: mane pastūmė, tai prieš mane smurtavo. Ne. Tai - ilgalaikiai tėvų ir vaiko santykiai, pastovus vaiko ir suaugusiojo bendravimo būdas, kai vaikas blogai jaučiasi. Tarkime, net nekalbėjimas su vaiku savaitėmis irgi gali būti laikomas emociniu smurtu“, - aiškina E. Petkutė.

Tuo metu fizinį smurtą nustatyti lengviau: tai neatsitiktiniai sąmoningi suaugusiųjų veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie vaikui suteikia skausmą. „Mėlynės, gumbai, nubrozdinimai, žaizdos... Tam tikro tipo sužalojimai būdingi fiziniam smurtui. Ne kiekvieni nubrozdinimai yra fizinis smurtas. Specialistai padeda suprasti, kada tai yra smurtas. Dažnai pasakoma, kad kūdikis iškrito iš rankų ar iš lovos - šie sužalojimai kitokie, nei atsiradę, pavyzdžiui, purtant vaiką“, - paaiškina specialistė.

Toliau ji pereina prie seksualinės prievartos apibrėžimo. Tai, pasak jos, yra suaugusiojo veiksmai, kai jo motyvas - seksualinis pasitenkinimas ar su tuo susijęs tam tikras pelnas. „Tai ir noras išgyventi tam tikrą galią: nesijauti stiprus su savo amžiaus žmonėmis, gerai jautiesi su mažesniais, nes turi galios pranašumą prieš juos“, - teigia ji.

Seksualinė prievarta yra ir tai, kai vaikas seksualiai išnaudojamas, įtraukiamas į seksualinę veiklą, kuriai vaikas nėra pagal išsivystymą pasirengęs ir kurios vaikas visiškai nesuvokia, todėl negali duoti sutikimo. Šiuo atveju labai svarbus galios aspektas. Seksualinis išnaudojimas ar tvirtinimas gali būti be prisilietimo, pavyzdžiui, tuomet, kai suaugusieji prie vaiko santykiauja, demonstruoja vaizdus internete, siekdami vaiko reakcijos. Yra ir seksualinis išnaudojimas liečiantis, kai vaikas verčiamas liesti ir yra liečiamas pats. Na, o kraštutinė forma - santykiavimas su vaiku.

Statistika ir faktai apie seksualinį smurtą prieš vaikus

Viena iš keturių mergaičių yra seksualiai tvirkinta iki pilnametystės, vienas iš šešių berniukų turi tokį patyrimą.
Internete kas penktas vaikas užkabinamas ir seksualiai jaudinamas.
Apie 25 proc. mergaičių ir 15 proc. berniukų bent kartą patyrę didesnę ar mažesnę seksualinę prievartą.
Seksualinė prievarta šeimoje dažniausiai tęsiasi keletą metų.
Prievartautojais būna ne tik vyrai, bet ir moterys, tačiau moterų procentas mažesnis.
Vienkartinius seksualinius užpuolimus dažniausiai įvykdo nepažįstami, o ilgalaikis tvirkinimas susijęs su pažįstamais.
Vaikai dėl gėdos ir kaltės jausmo stengiasi niekam nepasakoti apie patirtą seksualinę prievartą. Tie atvejai kartais iškyla tik po daugelio metų, o kai kurie niekada apie tai nepasakoja, nebent anonimiškai.
Seksualiai vaikus išnaudoja dažniausiai tie, su kuriais vaikas turi asmeninį ryšį ir susieti nelygios galios santykiu.
30-40 proc. nukentėjusių vaikų yra išnaudojami šeimos nario, 50 proc. vaikų išnaudojami žmonių už šeimos ribų, kuriuos šeima pažįsta. Tik 10 proc. vaikų išnaudojami nepažįstamų žmonių.
Vidutiniškai per gyvenimą pedofilas tvirkina nuo vieno iki devynių vaikų.
„Jis grasina vaikui, jį gąsdina, kad nukentės jis ar jo brolis, sesė, tėvai. Kaltina, kad yra negeras ar negera. Tarkim, pateikiamas argumentas: buvai su atitinkama suknele, o dabar vaizduoji, kad nenori“, - sako E. Petkutė.

Seksualinė prievarta. Atpažinkite ženklus

Ženklai, rodantys, kad reikėtų sunerimti

Jei vaikas išnaudojamas seksualiai, gali pasireikšti fiziniai požymiai (niežėjimas, skausmas genitalijų srityje, atsiradę sunkumai šlapinantis, skausmas gerklėje, sunkumas ryjant, genitalijų srities, analinės angos traumos, nėštumas ir lytiniu keliu plintančios ligos), elgesio požymiai (savo intymioms kūno vietoms sukeliamas skausmas; vaikai žaidžia šeimą, kurioje elgiamasi agresyviai; vaikai žaisdami rodo, kaip santykiaujama, kas tradicinių vaikų gyvenime nėra būdinga; vaikai kartais sako, kad nekenčia savęs ar kitos lyties).

Taip pat gali keistis vaiko žinios apie seksualinį elgesį (jos tampa neadekvačiai išsamios pagal vaiko amžių; vaikas atkakliai domisi seksualine veikla, net kai suaugę jau atsakė į jo klausimą; vaikas netikėtai užduoda labai atvirus, susijusius su seksualumu klausimus).

Tam tikras elgesys gali būti nerimą keliantis: atkaklus noras liesti kitų lytinius organus ir noras, kad jį liestų; vaikas viešai, įkyriai masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus ar paauglius; vaikas pakartotinai vis imituoja lytinį aktą su kitais vaikais, gyvūnais ir žaislais.

Psichologė primena vieną atvejį darželyje, kai vienas vaikas turėjo polinkį mergaitei plėšti drabužius - akivaizdu, kad jam kažkas buvo atsitikę. Dar vienas svarbus požymis - emocijos: bijo tam tikrų specifinių vietų, kaip vonia, lova; bijo užmigti, sapnuoja košmarus, bando nusižudyti; vaikas seksualiai tarytum pradeda priekabiauti prie suaugusiojo ar kitų vaikų. Tai sukelia diskomfortą ir kitiems.

Kaip atpažinti seksualiai išnaudojamą vaiką? „Vieno atskiro požymio nepakanka padaryti išvadas apie seksualinį išnaudojimą, bet net ir vienas specifinis požymis turėtų atkreipti dėmesį, kad gal tą vaiką reikia pastebėti“, - paaiškina E. Petkutė.

Pasekmės - visam gyvenimui

Seksualinis priekabiavimas palieka tam tikrų pasekmių, kai kurios iš jų persekioja visą likusį gyvenimą. Pirmiausia - išdavystė (suaugęs sako vaikui, kad myli, o tuo pačiu prašo oralinio sekso, todėl staiga vaikas išgyvena didelį emocinį krūvį; vaikas ima nepasitikėti ir tas nepasitikėjimas lieka visam gyvenimui, tokie vaikai praranda sugebėjimą įvertinti kitų patikimumą), bejėgiškumas (apima jausmas, kad kūnas tau nepriklauso, bejėgiškumas dar stipresnis, kai išnaudojimas su fiziniais aspektais, kai grasinama susidoroti, atsiranda depresijos, nerimo, baimių proporcijos labai padidėja, dalis žmonių ilgą laiką per gyvenimą išgyvena depresiją, užaugęs įveikdamas tą bejėgiškumą patys gali tapti smurtautojais), stigmatizacija (apima jausmas, kad esi nuogas, paženklintas, suaugęs žmogus vaiką kaltina, kad jis pats norėjo, jog suaugęs su juo miegotų, stigmatizacija sustiprėja, jei papasakojus tiesą, vaiku netikima, lieka savigarbos stoka, atsiranda savęs žalojimas), traumatizuojantis elgesys (vaiko galvoje susimaišo, kas yra meilė ir pagarba, o kas yra seksualiniai santykiai - suaugęs, tarkime, dovanoja dovanas, o tada prašo su juo santykiauti).

Toliau specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad moterys, kurios praneša apie išprievartavimą vaikystėje, tris kartus dažniau pastoja iki pilnametystės. Apie 60 proc. paauglių nėštumo atvejų įvyksta po patirto išprievartavimo, mėginimo išprievartauti, priekabiavimo. Vaikystėje patyrus prievartą labiau linkstama pasirinkti netinkamus lytinių santykių partnerius. Daugiau nei 75 proc. paauglių prostitučių vaikystėje buvo seksualiai išnaudojamos.

Kaip elgtis suaugusiems, kilus įtarimams dėl vaiko patiriamos prievartos?

Kai vaikai praneša apie seksualinę prievartą, svarbu būti pasirengus. Lietuvos įstatymas nurodo, kad sutikimą seksualiniams santykiams gali duoti nuo 16 m. Tačiau suaugusiųjų seksualinė prievarta prieš nepilnametį visada nusikaltimas.

„Tokiu atveju vaiką reikia išklausyti, suvokti, kad jis išgyveno sumaištį, kad jis gėdinasi, nereikšti abejonių juo: gal knygoj perskaitei ar filme pamatei? Nesistenkite patys daryti tyrimo ar apklausos, šį darbą turi atlikti profesionalai. Paaiškinkite, kokių veiksmų imsitės, kad vaiko daugiau nebeskriaustų. Reikia kreiptis į atitinkamas institucijas“, - ragina specialistė.

Pasak jos, svarbu, kad vaikai žinotų pagrindines taisykles, padedančias išvengti seksualinio smurto. Svarbu, kad vaikai mokėtų atpažinti ir pavadinti kūno dalis, suvoktų, jog suaugę neturi teisės liesti jų kūno, žinotų, kam gali patikėti savo paslaptis ir suprasti, jog yra nekalti dėl to, kaip su jais pasielgė suaugusieji.