Muzika ir dainavimas užima svarbią vietą mūsų kultūroje ir šeimos gyvenime nuo pat gimimo. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų vaikai pradeda atpažinti muzikos ritmus. Muzika skatina mažylio jutiminį vystymąsi, o skirtingų rūšių muzika, su kuria susipažįsta vaikas, lemia smegenų ląstelių aktyvumą. Muzika gali nuraminti vaiką, pakelti jo nuotaiką, skatina polinkį judėti, lavina smulkiąją ir stambiąją motoriką. Muzika gali padėti mažiems vaikams išplėsti savo žodyną, o dainuojant kartu su kitais vaikais, lavinami socialiniai įgūdžiai.
Lietuvių liaudies muzikos garsų lobynas yra neįkainojamas kultūrinis palikimas, kurį stengiamasi išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Šiandien turime galimybę pasinaudoti įvairiais archyviniais įrašais, kurie liudija apie mūsų protėvių muzikinę kultūrą.
Istoriniai garso įrašai: fonografo amžius
Pirmoji kolekcijos dalis - 117 fonografo volelių, kurie įrašyti 1908-1949 m. Pirmasis lietuvių liaudies muziką ėmėsi fiksuoti Lietuvių mokslo draugijos narys Eduardas Volteris. Jis Edisono fonografu 1908-1909 m. lietuvių liaudies dainas, skudučiais ir dūdmaišiu atliekamas melodijas įrašė rytų ir pietų Lietuvoje bei dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančioje lietuviškoje saloje - Zieteloje. Iki šių dienų išliko 113 jo įrašytų volelių, didžioji jų dalis saugoma Berlyno fonogramų archyve ir tik 14 originalių volelių - Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje.
1909-1912 m. fonografo aparatu liaudies dainas įrašinėjo ir Jonas Basanavičius. Yra išlikę 22 daktaro įrašyti voleliai, kuriuose užfiksuota 40 dainų. Po Basanavičiaus mirties šią misiją tęsė Matas Untulis. Jis įrašė liaudies dainų iš Lydos, Švenčionių, Vilniaus-Trakų apskričių (20 volelių, 118 kūrinių, dažniausiai įrašyti tik pirmieji dainų posmai).
Plokštelių era ir tautosakos rinkimas
Gausiausia kolekcijos dalis - fonografo plokštelės, į kurias lietuvių liaudies melodijos įrašinėtos 1935-1949 m. Iki mūsų dienų išliko 980 plokštelių, kuriose buvo įrėžta virš 6700 kūrinių. Nepriklausomos Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune veikusi Komisija tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti (1934-1935) įsigijo stacionarų fonografo aparatą ir ėmė įrašinėti tautosakos kūrinius į plokšteles. Šią veiklą tęsė Lietuvių tautosakos archyvas (1935-1939), kviesdavęs atvykti į laikinąją sostinę visų Lietuvos regionų liaudies dainininkus ir muzikantus (įrašinėdavo archyvo darbuotojas Z. Slaviūnas). Taip fonografo plokštelėse buvo įamžinta Lietuvos sodžiuose visai beišnykstanti sutartinių giedojimo, ragų pūtimo ir skudučiavimo tradicija, Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus balsas. Įrašyta ir kalendorinių, darbo, jaunimo, meilės, vestuvinių, karinių-istorinių ir kt. žanrų dainų ir muzikos instrumentais: ožragiu, lamzdeliu, birbyne, smuiku, Peterburgo armonika, dambreliu, cimbolais ir kt.
Skaitmeninimas ir išsaugojimas
2001 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pradėta vykdyti archyvinių garso įrašų išsaugojimo ir leidybos programa. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai parėmus buvo suskaitmenintos fonografo plokštelės (skaitmenintojas - LCVA specialistas Vytautas Vizgintas), sukurta suskaitmenintų garso įrašų registracijos duomenų bazė. Geriausiai Suvalkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos ir Dzūkijos regionų muzikinį folklorą reprezentuojantys garso įrašai buvo atrinkti, restauruoti ir publikuoti 2003-2005 m. išleistoje knygelių su kompaktinėmis plokštelėmis serijoje „1935-1941 metų fonografo įrašai“.
Fonografo voleliai buvo prikelti iš užmaršties 2006 m., į Lietuvių literatūros tautosakos institutą pakvietus Vienos fonogramų archyvo inžinierių, senųjų garso įrašų specialistą Franzą Lechleitnerį. Jis savo paties sukonstruotu šiuolaikiniu fonografo aparatu į skaitmenį perkėlė 105 volelius (340 kūrinių).
UNESCO pripažinimas ir tęstinė veikla
2007 m. 2008 m. Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekcija (1908-1949), saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą kaip regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.
Vaikiškos dainelės ir jų svarba
Nuo pat gimimo muzika ir dainavimas užima svarbią vietą mūsų kultūroje ir šeimos gyvenime. Tėvai instinktyviai naudoja muziką, kad nuramintų savo vaikus, išreikštų meilę, džiaugsmą, užsiimtų bei bendrautų. Muzika ir dainelės yra labai naudingos kūdikių raidai, jos daro įtaką jutiminiam vystymuisi, raštingumui, nuotaikai, koordinacijai ir žodynui. Ankstyvajame ugdyme svarbu išnaudoti muziką ir daineles, parenkant tinkamas daineles pagal amžių.
Štai keletas populiariausių lietuviškų dainelių vaikams:
- „Du gaideliai“
- „Katu Katu Katutes“
- „Žemė žemė“
- „Aš einu per pievą“
- „Sukūrė Dievas mus visus nuostabiai“
Taip pat yra daugybė kitų dainelių, kurios apima įvairias temas: gamtos grožį, šeimos ir draugystės svarbą, vaiko pasaulį, religines temas. Kiekvienai dainelei svarbu parinkti tinkamą amžių ir gebėjimus.
Kur ieškoti vaikiškų dainelių natų ir įrašų
Internete, knygynuose, bibliotekose, muzikos mokyklose ir studijose, YouTube bei kitose video platformose galima rasti dainelių natų ir įrašų. Svarbu parinkti daineles, atitinkančias vaiko amžių ir gebėjimus.
Brangioji Mamyte 20 minučių vaikiškų dainelių rinkinys
Dainuojant su vaikais, svarbu būti entuziastingiems, dainuoti kartu, naudoti gestus ir mimiką, sukurti jaukią atmosferą ir leisti vaikui pasirinkti daineles. Dainelės gali būti naudojamos ir kaip terapijos priemonė, padedanti lavinti emocinį intelektą, atmintį, koordinaciją ir kitus svarbius įgūdžius.
