Vaikų auklėjimas - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, meilės ir nuoseklumo. Kiekviena diena dovanoja naujus iššūkius, tačiau kartu ir džiaugsmą matant augantį, besimokantį ir besikeičiantį vaiką. Svarbu suprasti, kad auklėjimas - tai ne tik pareigos, bet ir didžiulė atsakomybė už mylimą žmogų. Atsiradęs šeimoje vaikas atneša ne tik džiaugsmą, bet ir kiekvienos dienos iššūkius.
Šiandien vaikų auklėjimas plačiai aptariamas įvairiose medijose: knygose, straipsniuose, žurnaluose, internetiniuose portaluose, kursuose ir mokymuose, konsultacijų su psichologais ir kitais vaikų specialistais metu ar net bendruomenėse. Vaikų auklėjimas aprašomas ir įvairiuose straipsniuose, žurnaluose ir interneto platybėse. Dažnai tai būna kur kas trumpesnės apimties tekstai su glaudesne, koncentruota informacija. Tai itin tinkamas variantas skubantiems ar norintiems gauti nedaug, tačiau itin svarbios informacijos. Pasaulyje egzistuoja daugybė vaikų raidos ir auginimo ekspertų, mokslininkų, profesionalių lektorių, kurie mielai dalinasi savo sukaupta patirtimi įvairiuose mokymuose. Vaikų auklėjimas yra itin svarbus dalykas. Auklėjant formuojamas požiūris į vienus ar kitus dalykus, formuojamos vertybės. Kartais patiems įveikti šią užduotį gali būti sunku. Dar vienas puikus būdas norintiems pasisemti ne teorinių, o praktinių žinių - įvairios bendruomenės. Tiek internete, tiek įvairiuose miestuose ar miesteliuose egzistuoja įvairūs mamyčių, tėvelių klubai ar sambūriai, kuriuose renkasi vaikus auginantys tėveliai. Tokiose bendruomenėse paprastai galima ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir gauti daugybę įvairių patarimų. Informacijos, patarimų, mokymų vaikų auklėjimo tema tikrai gausu ir įvairiausiais pavidalais.
Nors pasaulyje egzistuoja daugybė vaikų auklėjimo teorijų, svarbu suprasti, kad visi vaikai yra skirtingi, jų poreikiai nėra vienodi, tad ir ne visada vienodos auklėjimo praktikos suveiks visiems vaikams. Visgi, auklėdami vaikus neturėtume pamiršti, kad vien drausminimu ar bausmėmis jų neužauginsime. Tam, kad vaikas užaugtų puikiu piliečiu reikia daug dėmesio skirti ir socialinių įgūdžių lavinimui. Kalbėkite su vaiku, mokykite jį užsiimdami viena iš mylimų jo veiklų ar susiraskite bendrą hobį.
Štai 10 svarbiausių vaikų auklėjimo principų, kurie, kaip įrodyta, suteikia vaikams gerovės ir saugumo jausmą:
1. Atkreipkite dėmesį į kartu praleidžiamo laiko kokybę
Kartu praleistas laikas turi įtakos jūsų vaiko savigarbos ugdymui. Tačiau svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Mes tokie užsiėmę, kad net kalbėdami su vaiku mąstome, kokius darbus reikės atlikti. Dažnai apsimetame, kad klausomės, arba tiesiog ignoruojame vaiko pastangas su mumis pabendrauti. Turėtume sutelkti dėmesį ir įsiklausyti.
Kai vaikas to nesulaukia, jo elgesys pasikeičia į blogąją pusę. Ignoruojamas vaikas bandys patraukti mūsų dėmesį netinkamai elgdamasis. Taip pat svarbu žinoti, kad jausmai nebūna nei geri, nei blogi. Jie tiesiog yra. Tad kai vaikas sako: „Mama, tu niekada nebūni su manimi“ (nors ką tik žaidėte), jis išreiškia savo jausmus. Neprieštaraukite, verčiau pritarkite: „Taip, toks jausmas, kad labai seniai kartu leidome laiką.“
Nustatykite dienotvarkę. Nustačius dienos tvarką savo namuose, išvengti chaoso ir konfliktų bus paprasčiau. Kas dieną skirkite laiko vaikui. Namuose išjunkite telefoną, kompiuterį ir pasakykite savo vaikui: „Ką gi, šias 20 minučių aš priklausau tik tau. Ką nuveiksime?” Ir leiskite jam vadovauti. Žaiskite, nes tai išlaisvina slopinamas baimes ir nerimą, todėl kartu žaiskite, juokitės, būkite nerimti. Muškitės su pagalvėmis. Eikite imtynių. Verskitės kūlio. Leiskite vaikui papasakoti, kas jam svarbu, leiskite rėkti ir verkti. Tiesiog priimkite visus tuos jausmus. Būkite 100 procentų čia ir dabar. Vaikai, kurie žino, kad gali tikėtis kasdieninio specialiai jiems skirto laiko su tėvais, yra laimingi, nes jie pakankamai pasitiki jumis, kad išreikštų visas savo emocijas, be to, jie NORI gražiai elgtis.
2. Auklėkite veiksmais, o ne žodžiais
Statistika rodo, kad per dieną vaikams duodame virš 2000 nurodymų! Nenuostabu, kad vaikai tarsi apkursta. Neburbėkite ir nešaukite, o paklauskite savęs: „Kokių veiksmų turėčiau imtis?“ Pavyzdžiui, jei liepėte vaikui nešvarias kojines sumesti į skalbinių krepšį, o jis to nepadarė, plaukite tik tas, kurios yra krepšyje. Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai.
Vaikai mokosi matydami pavyzdį, o ne girdėdami kalbas. Čia puikiai tinka pavyzdys apie dantų valymąsi. Pradėkite vaiką to mokyti, kai jis dar kūdikis, rodykite, kaip valotės savuosius dantis, tegul tai būna smagus užsiėmimas. Jam augant perduokite daugiau atsakomybės, ir galų gale vaikas valysis juos pats kas vakarą niekieno neprašomas. Tas pats principas tinka mokant mandagumo, palaukti savo eilės, rūpintis savo daiktais, maitinti savo augintinį, daryti namų darbus ir t.t. Rutina vaikui sukuria savotiškus „griaučius“, kad šis išmoktų pagrindinių įgūdžių.
3. Leiskite vaikui pasijusti reikšmingam
Priešingu atveju jis susigalvos netinkamų būdų pademonstruoti savo galią. Kaip tai padaryti? Klauskite patarimų, leiskite pasirinkti, pasiūlykite padėti gaminti vakarienę ar apsipirkti. 2 metų vaikas gali išplauti plastikinius indus, nuplauti daržoves, sudėti į dėžutę išplautus įrankius. Dažnai nusprendžiame viską atlikti patys, nes taip greičiau, tačiau to rezultatas - vaikas jaučiasi nesvarbus.
Smalsūs vaikai kartais patys nori padėti namų ruošoje, tik tėvai, bijodami didesnės netvarkos, juos atstumia ir jie praranda poreikį jums padėti. Todėl jei vaikas nori padėti - paskatinkite tai daryti. Jei norite išmokinti vaiką tvarkytis, taip pat turite ir patys negulėti priešais televizorių ar kompiuterį, namų ruošos imkitės visi kartu.
4. Leiskite patirti padarinius
Paklauskite savęs, kas nutiktų, jei patylėtumėte, kai knieti įsiterpti? Leiskite vaikams patirti, kokie bus jų veiksmų padariniai. Kils mažiau pykčių, bus mažiau bereikalingų priekaištų ir raginimų. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršo pasiimti pietus, nepriminkite. Leiskite rasti sprendimą ir suteikite galimybę išmokti, kaip svarbu yra prisiminti.
Kadangi vaikai iš prigimties smalsūs ir nori pažinti pasaulį, jie mokosi iš savo patirties. Leiskite jiems patirti veiksmų padarinius, kad išmoktų atsakomybės ir suprastų priežasties-pasekmės ryšį.
5. Skirkite logiškas bausmes
Dažnai natūralūs veiksmų padariniai išryškėtų tik tolimoje ateityje. Tokiu atveju skirkite logiškas bausmes. Kad vaikas suprastų padarinius, jie turi būti logiškai susiję su elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršta į nuomos punktą grąžinti filmuką, o jūs jam uždraudžiate savaitę išeiti iš namų, tokia bausmė tik sukels vaiko priešinimąsi. Tačiau jei grąžinsite kasetę už jį, bet išskaičiuosite delspinigius iš jo kišenpinigių ar leisite už juos atidirbti, vaikui tokia bausmė atrodys logiška.
Nustatykite ribas - tačiau darykite tai įsijausdami į situaciją. Žinoma, jūs turite reikalauti iš vaiko laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau į situaciją pažvelkite iš vaiko perspektyvos. Kai vaikai jaučiasi suprasti, jie yra labiau linkę priimti mūsų ribas.
6. Neaštrinkite konflikto
Jei vaikui prasidėjo įniršio priepuolis, jei jis pyksta ar nepagarbiai su jumis kalba, išeikite iš kambario ir pasakykite, kad būsite kitame kambaryje, jei jis norės „pabandyti iš naujo“. Neišeikite apimtas pykčio ar pralaimėjęs.
Valdykite savo emocijas. Būtent taip vaikai išmoks valdyti savąsias. Jūs jiems - pavyzdys. Nedarykite nieko, kai esate nusiminęs ar vaiko poelgis išvedė jus iš kantrybės. Kaip tokioje situacijoje, kai emocijos užgožia jūsų meilę vaikui, pasielgtų tikrai geras tėvas? Taip padarykite ir jūs. Jei nepavyksta, giliai įkvėpkite ir palaukite, kol nusiraminsite. Atsispirkite baudimo impulsui.
7. Skirkite veiksmą nuo veikėjo
Niekada nesakykite vaikui, kad jis blogas. Tai neigiamai veikia jo savigarbą. Leiskite jam suprasti, kad netoleruojate jo elgesio, o ne jo paties. Kad vaikas išsiugdytų sveiką savigarbą, jis turi žinoti, kad mylite jį besąlygiškai, nesvarbu, kaip jis bepasielgtų. Nebauskite vaiko atimdami meilę. Kai abejojate, paklauskite savęs: „Ar mano auklėjimas ugdo vaiko savigarbą?“
Gerbkite vaiko jausmus. Kai vaikas „pratrūksta”, tiesiog būkite su savo vaiku ir leiskite jam išlieti emocijas. Jūsų tikslas - sukurti ramybę ir „palaikančią aplinką” savo vaikui. Jei vaikas gali išreikšti savo emocijas saugiam, dėmesingam, priimančiam suaugusiam, tai padeda jam išgyventi šiuos jausmus ir išmokti nurimti pačiam. Laikui bėgant jis išmoks ir galės reguliuoti savo emocijas. Nebandykite jo įtikinėti emocinės audros metu. Po visko jis jausis kur kas geriau ir bus artimesnis jums. Negalima sakyti „Užsičiaupk” (nes tai skaudina) ar meluoti (nes tai nukerta nematomas gijas, kurios sieja mūsų širdis).
8. Būkite griežtas, bet švelnus
Tarkime, pasakėte savo penkiamečiui, kad jei jis neapsirengs iki tam tikro laiko, jūs turėsite išvažiuoti ir kad tokiu atveju jam teks apsirengti mašinoje arba darželyje. Pasibaigus laikui, daugiau neraginkite, bet tvirtai, tačiau švelniai nusiveskite ir pasodinkite į automobilį. Jei abejojate, paklauskite savęs: „Ar aš drausminu vaiką meile, ar baime?“
Prancūzų vaikų auklėjimas: nuo pat mažumės jie mokomi tėvų autoriteto, griežtų taisyklių, tačiau kartu išlaikomas draugiškas tonas ir besąlygiška meilė. Prancūzai nesustoja siekti karjeros, puoselėti hobius ir bendrauti su draugais bei artimaisiais, vaiko gimimas jų neuždaro namuose.
9. Auklėkite galvodami apie ateitį
Daugelis tėvų nori suvaldyti situaciją kaip galima greičiau. To rezultatas - vaikas jaučiasi per smarkiai kontroliuojamas. Tačiau jei auklėdami prisiminsime, kad nuo mūsų elgesio priklausys, koks vaikas bus suaugęs, protingiau apgalvosime savo veiksmus. Pavyzdžiui, diržu auklėjamam vaikui įstringa, kad gauti tai, ką nori, galima panaudojus agresiją. Taip jis mąstys ir suaugęs.
Skirkite veiksmą nuo veikėjo. Niekada nesakykite vaikui, kad jis blogas. Tai neigiamai veikia jo savigarbą. Leiskite jam suprasti, kad netoleruojate jo elgesio, o ne jo paties. Kad vaikas išsiugdytų sveiką savigarbą, jis turi žinoti, kad mylite jį besąlygiškai, nesvarbu, kaip jis bepasielgtų. Nebauskite vaiko atimdami meilę.
10. Būkite nuoseklūs, laikykitės žodžio
Jei sutarėte, kad nuėję į parduotuvę nepirksite saldainių, nenusileiskite vaiko ašaroms, maldavimams, reikalavimams. Vaikas jus labiau gerbs, jei jūs laikysitės savo žodžio.
Nustatykite ribas, tačiau darykite tai įsijausdami į situaciją. Kai vaikai jaučiasi suprasti, jie yra labiau linkę priimti mūsų ribas. Sakykite TAIP vietoj NE. Vaikai padarys beveik viską, ko mes prašysime, jei mes to prašysime su meile. Raskite būdą, kaip vietoj NE sakyti TAIP, net nustatant ribas.
Atkreipkite dėmesį į vaiko emocijas ir nepraraskite ryšio. Pamirškite, kad dažnai vaikai netinkamai elgiasi tada, kai jie jaučiasi blogi ir neturintys ryšio su mumis. Kai vaikas supyksta, jį užvaldo emocijos, atsitūpkite, kad jūsų ir vaiko akys būtų viename lygyje.
Vaikų auklėjimas yra nuolatinis mokymasis tiek tėvams, tiek vaikams. Svarbiausia - išlikti kantriems, mylintiems ir nuosekliems, siekiant užauginti laimingą, savimi pasitikintį ir atsakingą asmenį.
8 metu vaiko auklejimas, vaiku auklejimas, auklejimo principai, teisingas auklejimas, vaiku ugdymas, vaiku raida, tevu ir vaiku santykiai, vaiku elgesys, vaiku emocijos, vaiku savarankiskumas
tags: #8 #metu #vaiko #auklejimas
