Vidurių užkietėjimas yra dažna problema vaikams ir kūdikiams. Tai gali būti laikina būklė, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti specialisto dėmesio. Tėvams svarbu žinoti, kiek laiko vaikas gali būti užkietėjęs, kol tai tampa nerimą keliančia problema, ir kokių priemonių galima imtis, siekiant padėti vaikui.

Kas yra vidurių užkietėjimas?

Vidurių užkietėjimas apibūdinamas kaip retas, sunkus arba skausmingas tuštinimasis. Normalus vaikų tuštinimosi dažnis gali skirtis priklausomai nuo jų amžiaus, mitybos ir gyvenimo būdo. Kūdikiai, ypač žindomi, gali tuštintis kelis kartus per dieną arba kartą per kelias dienas. Vyresni vaikai paprastai turėtų tuštintis bent kartą per dieną, tačiau kai kurie vaikai gali tai daryti rečiau.

Vaikų tuštinimosi modeliai skiriasi, kaip ir suaugusiųjų. Todėl kartais sunku pasakyti, ar jūsų vaikas tikrai viduriuoja. Vienas vaikas gali dvi ar tris dienas nepatirti tuštinimosi ir vis tiek neturėti vidurių užkietėjimo, o kitas gali tuštintis gana dažnai, bet jam sunku pasituštinti. Kartais vaiko vidurių užkietėjimas gali likti nepastebėtas, jei jis kasdien ištuština tik nedidelį kiekį išmatų, o storojoje žarnoje susikaupia išmatų.

Vidurių užkietėjimas yra dažna įvairaus amžiaus vaikus varginanti problema, net 17-40 proc. atvejų pasireiškianti vaikams iki vienų metų. Šiam sutrikimui būdingas retas ir / ar skausmingas tuštinimasis, išmatų nelaikymas, pilvo skausmas, dėl šių simptomų blogėja vaiko gyvenimo kokybė, todėl vaikas ir jo šeima patiria nuolatinį stresą, didėja sveikatos priežiūros išlaidos. Nors vidurių užkietėjimo etiologija gali būti įvairi, neretai nerandama organinių jo išsivystymo priežasčių. Viena vidurių užkietėjimo priežasčių - funkcinis vidurių užkietėjimas - sudaro apie 9,5 proc. atvejų.

Kiek laiko laukti?

Kūdikiai (iki 1 metų):

Kūdikiai, ypač žindomi, gali tuštintis kas kelias dienas, ir tai gali būti normalu, jei išmatos yra minkštos ir vaikas atrodo laimingas bei sveikas. Tačiau, jei kūdikis neturi išmatų ilgiau nei 5-7 dienas, būtina kreiptis į pediatrą.

Ar normalu, jei krūtimi žindomas kūdikis tuštinasi tik kartą per savaitę? Jeigu kūdikio svoris auga normaliai (o apie tai pasako jo gydytojas), savaitę nesituštinęs kūdikis būna linksmas ir guvus, nepučia pilvuko - nieko daryti nereikia.

Žindomam kūdikiui viduriai gali staiga užkietėti tuomet, kai pradeda trūkti pieno. Mamos pastebi, kad kūdikiams viduriai užkietėja, kai trūkstant motinos pieno jie maitinami mišiniais. Išvada: pasisverkite mažylį ir jei aptiksite, kad trūksta svorio, papildomai duokite pieno mišinių.

Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu. Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės.

Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.

Vaikai (1-3 metai):

Vaikai šioje amžiaus grupėje dažniausiai turėtų tuštintis bent kartą per dieną. Jei vaikas neina į tualetą ilgiau nei 3 dienas arba tuštinimasis yra skausmingas ir sunkus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Vyresni vaikai (4 metai ir daugiau):

Vyresni vaikai turėtų tuštintis kasdien arba kas antrą dieną. Jei vaikas neina į tualetą ilgiau nei 3-4 dienas, tai gali būti ženklas, kad reikia atidžiau stebėti jo mitybą ir įpročius, o jei problema neišnyksta, kreiptis į gydytoją.

Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

Jei jūsų vaikas turi šiuos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją:

• Skausmas ar diskomfortas pilvo srityje
• Kietos ar sausos išmatos
• Kraujas išmatose arba ant tualetinio popieriaus
• Vaikas jaučiasi silpnas, dirglus ar praranda apetitą
• Pūslelių ar įtrūkimų atsiradimas tiesiojoje žarnoje

5 metų vaiko labai užkietėję viduriai, tuštinantis net pasirodo kraujo. Pirmiausia dera atrasti pasikeitusio tuštinimosi priežastį, ją pašalinti ir tik po, jei priežastį pašalinus viduriai liks užkietėję, pradėti gydyti. Staiga atsiradusio (nepriklausomai nuo vaiko amžiaus) vidurių užkietėjimo priežastys: pasikeitusi dieta (vaikas gauna daug smulkaus malimo miltinių produktų ir mažai daržovių, vaisių); sąmoningai nesituština, nes tuštinimosi procedūra kelis kartus jam sukėlė nemalonius jutimus; vaikas gydomas vaistais, kurie lėtiną žarnyno judesius; vaikas gydytas antibiotikais (šiuo atveju tiks „gerosios“ žarnyno bakterijos). Sergantys kai kuriomis nervų ligomis vaikai tuštinasi rečiau. Tai, kad tuštinantis pasirodo kraujo, yra įrodymas, kad įplyšusi išangė ir tai tuštinantis sukelia skausmą. Todėl dera vaiko gydytojo paprašyti siuntimo pas vaikų chirurgą ir su juo pasikonsultuoti.

Kaip suprasti, ar vaiko viduriai užkietėję?

Kiekvienas suaugęs žmogus ir vaikas tuštinasi jam būdingu dažniu. Svarbu, kad tarp tuštinimosi žmogus jaustųsi gerai. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas tuomet, kai konkretaus vaiko tuštinimosi dažnis suretėjo ne mažiau kaip 2 kartus per atitinkamą laikotarpį ir išmatos taip pasikeitė, kad tapo kieto stulpo arba spiriukų pavidalo.

Dažniausiai skundžiasi tėvai, kad vaikas tuštinasi labai retai, t. y. 1-2 kartus per savaitę, didelės apimties išmatomis, atrodo, galinčiomis užkimšti tualetą. Taip pat dažnai išsako, kad vaikas slepiasi, prieš pasituštinimą, kryžiuoja kojas, valingai sulaiko tuštinimąsi, vengia tuštintis. Aišku, kartu gali būti pilvo išsipūtimas, pykinimas, apetito stoka. Galiausiai su retu, skausmingu tuštinimusi susijusios komplikacijos - nevalingas išmatų išsiskyrimas (enkoprezė), dieninis ir naktinis šlapimo nelaikymas, šlapimo takų infekcijos, retais atvejais hemarojus ar tiesiosios žarnos iškritimas.

Ką daryti, kad padėtų vaikui?

Skysčiai:

Užtikrinkite, kad jūsų vaikas pakankamai gertų vandens. Skysčiai padeda sušvelninti išmatas ir palengvina jų išėjimą.

Skaidulos:

Į vaiko mitybą įtraukite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai. Skaidulos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi.

Fizinė veikla:

Reguliarus judėjimas ir fizinė veikla taip pat prisideda prie sveikos virškinimo sistemos veiklos.

Reguliari rutina:

Mokykite vaiką eiti į tualetą reguliariai, geriausia po valgio. Svarbu sudaryti patogias ir nespaudžiančias sąlygas.

Mitybos pokyčiai

Jei jūsų vaikas turi vidurių užkietėjimo problemų, svarbu atkreipti dėmesį į jo mitybą. Dukrai (2 metai) su labai kietais viduriukais rekomenduojama kasdien 2-3 kartus per dieną duoti įvairių šviežių (nevirtų, nekeptų ir kitaip neperdirbtų) daržovių, vaisių, uogų salotų mišrainių, pagardintų įvairiais šalto spaudimo aliejais (arba vitaminu C, arba citrinos rūgštimi, arba smulkintais lazdyno riešutais, saulėgrąžų branduoliais). Vieną kartą salotas gaminkite iš vienų produktų, kitą kartą - iš kitų. Į valias duokite valgyti Lietuvoje užaugintų obuolių, slyvų, šaldytų trintų juodųjų serbentų, aviečių ir kitokių uogų (išskyrus mėlynes), prieš maitinimą pagamintų trintų spanguolių, obuolių, slyvų, morkų tyrelių (suprantama, kiekvieną kartų vis kitokių). Mažiems vaikams patinka spalvingi, skirtingų skonių patiekalai. Visus baltų miltų duonos patiekalus pakeiskite juodų ruginių ar pilkų (avižinių) miltų gaminais su saulėgrąžomis, smulkintais grūdais. Šviežią pieną pakeiskite jogurtu be priedų, kefyru, rūgpieniu. Tinka avižų dribsnių košės ir kiti jų patiekalai, o ryžių, kukurūzų, manų košes pakeiskite grikių koše. Kasdien su daržovių garnyru dukrai duokite minkštai išvirtos smulkintos mėsos arba paukštienos, kartą per savaitę - žuvies. Užkandžiams duokite vaisių, senelio sode užaugusių uogų, o ne sausainių. Neduokite arbatžolių arbatų. Didesnėse maisto parduotuvėse yra sveiko, ekologinio maisto poskyrių, o juose - įvairių produktų, pagamintų su sėlenomis.

Masažas ir skysčiai

Kelis kartus per dieną prieš maitinimą/žindymą kūdikio pilvuką pamasažuokite pagal laikrodžio rodyklę. Duokite vaikui atsigerti tiek, kiek nori. Tinka tirštos, tik ką pagamintos sultys bei vaiko mėgstami skysčiai. Vietoje sulčių, kad ir tirštų, geriau tinka daržovių bei vaisių tyrelės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jūsų vaiko vidurių užkietėjimas tęsiasi ilgiau nei rekomenduotinas laikotarpis, arba jei pasireiškia bet kuris iš aukščiau išvardintų simptomų, kreipkitės į gydytoją.

Vidurių užkietėjimas gali būti funkcinės ir organinės kilmės. Pastebima, kad 90-95 proc. visų vidurių užkietėjimų būna būtent funkcinės kilmės. Jis gali pasireikšti baime tuštintis ne namuose, skausmingu tuštinimusi ir atsiranda dėl neteisingo pratinimo prie puoduko, nepakankamo kiekio augalinių skaidulų maiste ar vaiko psichinio vystymosi eigos ypatumų. Įtariant įgimtą organinį vidurių užkietėjimą, pacientą reikėtų ištirti detaliau, jei jis pasireiškia naujagimiui ar kūdikiui. Tada galima įtarti Hiršprungo ligą. Vyresnius vaikus su vidurių užkietėjimu reikia detaliau tirti, jei ligos istorijoje išaiškinti tuštinimosi sutrikimai buvę naujagimystėje ar kūdikystėje. Taip pat pastebėjus sulėtėjusį fizinį vystymąsi, jei yra artimųjų tarpe sergančių įgimtomis žarnyno ligomis, pacientui diagnozuotas Dauno sindromas arba esant neefektyviam 6 mėnesių gydymui.

Vidurių užkietėjimą gydyti svarbu, nes laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, sutrinka virškinimo organų funkcija. Dėl intoksikacijos žarnų turiniu nukenčia kitų organų veikla, prasideda mažakraujystė, lėtėja vaiko fizinė raida, liga gali komplikuotis į žarnų uždegimą ar ūminį žarnų nepraeinamumą. Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali būti pasikartojančių pilvo skausmų ir išmatų nelaikymo priežastis. Nuolatinis su tuštinimu susijęs diskomfortas sukelia vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų. Šiems vaikams gali ryškėti socialiai nepriimtinas elgesys, agresyvumas.

Jei pastebėjote, kad vaikas sunkiai, retai ar skausmingai tuštinasi, reikia kreiptis į specialistą. Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip jos keičiasi, kaip dažnai tuštinamasi, nes vaistų dozes gali reikėti koreguoti. Be abejo, labai svarbu užtikrinti vaiko mitybą, tualeto režimą.

Kartais vidurių užkietėjimas būna trumpalaikis, epizodinis, susijęs su mitybos, gyvenimo sąlygų, sveikatos būklės pasikeitimu. Tačiau, jei vaiko amžiui būdingo tuštinimosi sutrikimas trunka ilgiau nei du mėnesius ir sukelia vaiko sveikatos būklės pakitimus, tai jau laikoma lėtiniu sunkiu vidurių užkietėjimu, kurį reikia gydyti.

Funkcinis vidurių užkietėjimas

Funkcinis vidurių užkietėjimas yra viena vaikų vidurių užkietėjimo priežasčių, kurią geriausiai apibūdina 2016 metais sudaryti ROMA IV kriterijai. ROMA IV kriterijai pagal vaikų amžių suskirstyti į dvi grupes: vienai grupei priskiriami vaikai iki 4 metų, kitai grupei - 4 metų ir vyresni vaikai. Funkcinis vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai nėra nustatytos organinės vidurių užkietėjimo priežasties, jei atitinka ≥2 kriterijus pagal ROMA IV, simptomai iki 4 metų vaikams trunka ne mažiau kaip 1 mėnesį, o nuo 4 metų kartojasi ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę ir trunka 1 mėnesį ar ilgiau. Taigi funkcinio vidurių užkietėjimo diagnostika remiasi tinkamu anamnezės surinkimu bei organinių priežasčių, tokių kaip celiakijos, hipotirozės, cukrinio diabeto, Hirschsprungo ligos, vitamino D perdozavimo, vaistų ar kitų priežasčių sukelto vidurių užkietėjimo, atmetimu. Pagal ESPGHAN ir NASPGHAN rekomendacijas, funkcinio vidurių užkietėjimo diagnozei patvirtinti nėra rekomenduojamas digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas ar įvairūs radiologiniai žarnyno tyrimai.

ROMA IV kriterijai

Nemedikamentinis ir medikamentinis funkcinio vidurių užkietėjimo gydymas

Funkciniam vidurių užkietėjimui gydyti gali būti pasitelktos tiek farmakologinės, tiek nemedikamentinės priemonės, tokios kaip pakankamas skysčių ir skaidulų vartojimas, mankštos bei reguliaraus tuštinimosi įpročių ugdymas. Pagal ESPGHAN ir NASPGHAN rekomendacijas, nėra įrodytas perteklinio skysčių, skaidulų, probiotikų ir prebiotikų vartojimo (atsitiktinių imčių tyrimuose efektyvumas neįrodytas arba duomenys nepatikimi ir prieštaringi) bei didesnio fizinio aktyvumo (nėra atsitiktinių imčių tyrimų) veiksmingumas gydant funkcinį vidurių užkietėjimą, palyginti su medikamentiniu gydymu. Tuštinimosi įpročių ugdymas gali turėti teigiamą poveikį, tačiau speciali elgesio terapija nėra rekomenduojama ESPGHAN ir NASPGHAN. Jei išbandžius nemedikamentinius vidurių užkietėjimo gydymo metodus efektas nepakankamas, reikalingas papildomas medikamentinis gydymas.

Vaikų vidurių užkietėjimui gydyti rekomenduojami osmosiniai laisvinamieji, kurie padidina skysčių kiekį žarnyne, išmatos suminkštėja ir palengvėja tuštinimasis. Osmosiniams laisvinamiesiems priskiriami makrogoliai (dar vadinami polietilenglikoliais), blogai absorbuojami disacharidai (pvz., laktuliozė) ir blogai absorbuojami jonai (pvz., magnio hidroksidas). Dėl galimo nepageidaujamo poveikio, kai gali pasireikšti gyvybei pavojingas elektrolitų balanso sutrikimas, blogai absorbuojami jonai (pvz., magnio, kalio druskos ar fosfatai) pediatrijoje nėra rekomenduojami.

Makrogolis 4 000 ir makrogolis 3 350 be / su elektrolitais

Pirmojo pasirinkimo osmosiniai laisvinamieji vidurių užkietėjimui gydyti yra makrogoliai. Makrogoliai, arba polietilenglikoliai, yra didelės molekulinės masės ilgi linijiniai polimerai, prie kurių vandens molekulės jungiasi vandenilinėmis jungtimis. Makrogoliai yra nerezorbuojami ir nemetabolizuojami. Pagal molekulės dydį daltonais (Da, atominis masės vienetas) išskiriami 4 000 Da ir 3 500 Da makrogoliai, kurie gali būti skiriami be / su elektrolitais. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad makrogolis 4 000 yra kai kuriais aspektais pranašesnis ar bent ne mažiau efektyvus nei makrogolis 3 500 su elektrolitais. 4 savaites trukusiame tyrime skiriant makrogolį 4 000, stebėtas reikšmingai dažnesnis tuštinimasis (p=0,025), nei vartojant makrogolį 3 500 su elektrolitais, bet kitų reikšmingų skirtumų nenustatyta. Makrogolis 4 000 buvo reikšmingai priimtinesnis (p<0,001) nei makrogolis su elektrolitais dėl vartojimo būdo ir skonio savybių, tačiau skirtumo tarp gydymo režimo laikymosi stebėta nebuvo. Įvairiuose tyrimuose įrodyta, kad skirtingo amžiaus vaikams ir net suaugusiesiems makrogolis 4 000 yra gerai toleruojamas. Palyginti makrogolį 4 000 ir makrogolį 3 350/4 000 su elektrolitais, šių vaistų toleravimas yra panašus, o metaanalizėje įvertinus vaistų saugumą ir toleravimą, reikšmingų skirtumų nerasta.

Makrogolis 4 000 ir laktuliozė

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad gydant lėtinį vidurių užkietėjimą makrogolis 4 000 yra efektyvesnis nei laktuliozė. Nustatyta, kad vartojant makrogolį 4 000 reikšmingai labiau padažnėjo tuštinimasis, pagerėjo išmatų konsistencija (išmatos minkštesnės) bei pagerėjo kiti simptomai, nei vartojant laktuliozę 2-4 savaites trukusiuose tyrimuose. 4 savaičių trukmės atsitiktinių imčių, dvigubai aklame, kontroliuojamajame tyrime tirti 12-36 mėnesių vaikai (N=87), kuriems nustatytas funkcinis vidurių užkietėjimas. 4 savaites jie buvo gydyti laktulioze arba makrogoliu 4 000. Palyginti tuštinimosi dažnį prieš skiriant gydymą ir po 4 savaičių gydymo, geresnis tuštinimosi efektas stebėtas makrogolį 4 000 nei laktuliozę gavusiems vaikams: makrogolį 4 000 gavusiųjų tuštinimosi dažnis padidėjo nuo 0,5 iki 1,1 tuštinimųsi per dieną, o laktuliozę gavusiųjų - nuo 0,7 iki 0,8 tuštinimųsi per dieną. Be to, vertinant gydymo rezultatus kas savaitę, makrogolio 4 000 grupėje tuštinimosi dažnis buvo didesnis jau po pirmosios savaitės gydymo ir išliko didesnis viso stebėjimo metu, palyginti su laktuliozės grupe. Kito 12 savaičių trukmės tyrimo pabaigoje tarp vartojusiųjų makrogolį 4 000 ir laktuliozę tuštinimosi dažnis reikšmingai nesiskyrė, tačiau makrogolį 4 000 vartojusių vaikų išmatų konsistencija buvo geresnė, taip pat registruotas geresnis apetitas, mažesnis išmatų susikaupimas tiesiojoje žarnoje bei mažesnis klizmavimo poreikis. Atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizėje dėl lėtinio vidurių užkietėjimo gydytiems vaikams stebėtas geresnis makrogolio 4 000 efektyvumas, palyginti su laktulioze ar kitais laisvinamaisiais ne makrogoliais. Makrogolį 4 000 vartojusiems tiriamiesiems registruotas dažnesnis tuštinimasis, geresnė išmatų konsistencija, sumažėję pilvo skausmai ir mažesnis papildomų laisvinamųjų vartojimo poreikis. Tiek makrogolio 4 000, tiek laktuliozės toleravimas yra panašus, tačiau 3 mėnesius makrogolį 4 000 gavusiems vaikams naujai pasireiškusio ar pablogėjusio vėmimo epizodų buvo mažiau (p<0,05), taip pat trumpesnė vidutinė dujų kaupimosi žarnyne trukmė (p=0,05).

tags: #7 #dienas #vaikas #nepadaro #kaku

• Lino kelias darželyje
• Apie Darių Užkuraitį
• vaiko teisių apsaugos specialistai
• Kodėl svarbus folio rūgštis laukiantis
• Oskarų apdovanojimų istorija