Kūdikio primaitinimas - tai svarbus ir atsakingas etapas, reikalaujantis daug kantrybės ir dėmesio. Teisingai parinktas maistas ir tinkama jo įvedimo tvarka užtikrina ne tik tinkamą vaiko vystymąsi, bet ir padeda suformuoti sveikus mitybos įpročius visam gyvenimui. Štai 5 pagrindiniai patarimai, kaip sėkmingai pradėti kūdikio primaitinimą.
1. Tinkamas metas ir nuoseklumas
Papildomą maitinimą kūdikiui rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip 4 mėnesių ir ne vėliau kaip 6 mėnesių. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi, pradėsite ir jo papildomą maitinimą. Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Išlikite kantrūs, jeigu kūdikis išspjaus pirmus košės šaukštelius. Supraskite, kad jam dar reikia mokytis nuryti naują tirštą maistą iš šaukštelio. Keturių-šešių mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio. Be to, pradėjus valgyti tirštą maistą, „į darbą įsijungia“ kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę. Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mišiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu. Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių.
Naujus produktus pradėkite duoti, kai kūdikis yra visiškai sveikas. Kūdikis turi išmokti valgyti tirštą maistą. Todėl būkite kantrūs, kol mažylis išmoks valgyti kokybiškai ir greitai. Naujo maisto kiekį didinkite palaipsniui. Pradėkite nuo 10-15 g, kasdien tą kiekį didinkite po vieną šaukštą iki 125-150 g. Nuo 6 mėn. tiršto maisto porciją jau padidinkite iki 200 g. Po 5 - 7 dienų galite pradėti duoti kitą produktą. Prie papildomo maitinimo pratinkite kūdikį pirmoje dienos pusėje. Kūdikis, pratinamas prie naujo patiekalo, dar nesuvalgo viso jam reikiamo maisto kiekio. Todėl, kad mažylis pasijustų sotus, dar turi būti pamaitintas motinos pienu arba pieno mišiniu.
2. Pirmenybė daržovėms
Papildomą kūdikių maitinimą Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, patariama pradėti nuo daržovių tyrės. Pradėkite nuo vienos rūšies HiPP daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikutis nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikite ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną. Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę, pavyzdžiui, HiPP Bio Morkos su bulvėmis ir ėriuko mėsa.
Kai dviejų komponentų tyrė (mėsa ir kokia nors daržovė, pvz., morka arba bulvė) mažyliui tampa įprasta, kaip antra daržovė pridedama kiek karstelėjusi daržovė, t.y. Tuomet puiki daržovių košės sudedamoji dalis bus pomidoras, cukinija, moliūgas, pastarnokas, o septintą gyvenimo mėnesį - ir burokėliai, žalieji žirneliai. Įvesti po vieną naują mėsos ir daržovių tyrės dalį reikia todėl, kad būtina išsiaiškinti, gal kokiam nors produktui mažasis valgytojas yra alergiškas. Naujo patiekalo, t.y. daržovių tyrės, į kurią įdėta kokia nors nauja daržovė, mažylis gali tiesiog nemėgti dėl kvapo, skonio, tad nemėgstamos daržovės negalima grūsti per prievartą.
3. Svarbi maisto temperatūra ir konsistencija
Kūdikiui geriausias yra beveik kūno temperatūros 34-36 °C. Tokios temperatūros maistas yra geriausiai įsisavinamas. Vaikai iki vienų metų labai jautrūs maisto temperatūros pokyčiams, nes šaltas ar per karštas maistas jiems sukelia nemalonius jutimus, kurių jie ilgai neužmiršta. Pirmoji košė turi būti tyrelės konsistencijos, vėliau - mažiau pertrinta su minkštais daržovių ar vaisių gabalėliais. Vyresnio amžiaus kūdikis (apie 8 mėn.) turi mokytis kramtyti.
Papildomas tirštas maistas duodamas šaukšteliu. Pradžioje maisto paimama tik ant šaukštelio galo ir siūloma kūdikiui paragauti. Pats kūdikis turi paimti jį lūpomis, liežuviu perkelti ryklės link ir nuryti, t.y. Mažyliui mokantis valgyti šaukšteliu, pradžioje didžioji dalis maisto teka smakru ar išstumiama iš burnos, tačiau tai nereiškia, kad maistas kūdikiui nepatinka. Maitinkite tik šaukšteliu ir jokiu būdu košės nepilkite į buteliuką.
4. Maistingumas ir įvairovė
Kad kūdikis, mažas vaikas iš papildomo maisto gautų pakankamai energijos ir maisto medžiagų, jo energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 100 kcal/100 g. Tai reiškia, kad kruopų košės turi būti pieniškos, su kaloringais, pvz., 3-5 ml šalto spaudimo (nerafinuoto) aliejaus arba 0,5-1 lygmalu arbatiniu šaukšteliu nesūdyto aukštos kokybės sviesto (riebalų mišiniai, margarinas netinka). Kūdikiams, turintiems antsvorio duodamos kruopų košės be pieno ir tik su puse arbatinio šaukštelio aliejaus ar sviesto.
Kūdikiui papildomas ir šeimos maistas nesūdomas ir nesaldinamas. Kūdikių patiekalų nereikia papildomai sūdyti. Vaisių tyrelės yra skanios ir kūdikis, pirmiau paragavęs tokio desertinio patiekalo, vėliau gali nebenorėti valgyti nei daržovių, nei kruopų košės. Vaisių tyrelės kūdikiui duodamos kaip desertas tarp pagrindinių maitinimų. Vaisiai, skirti kūdikių mitybai, turi būti natūraliai sunokę, t.y. sunokę ant medžių, saldžiarūgščių rūšių, neapdoroti chemikalais. Sultys ir tyrelės dozuojamos po 10 ml kiekvienam kūdikio amžiaus mėnesiui. Pvz: 7 mėn. kūdikiui sulčių ir tyrelių reikia 70 ml (10ml x 7mėn). Kūdikis pirmiausia turėtų priprasti prie vaisių sulčių. Atsigerti sultis skieskite su kūdikių mitybai skirtu vandeniu (1:1) arba rinkitės sulčių gėrimus (jų skiesti nereikia). Sulčių galite neskiesti, jei jas duodate kaip desertą tarp pagrindinių maitinimų.
HiPP vaisių tyrelės su grūdais yra ne tik tinkamas ir sveikas mažylių desertas, bet ir papildomas energijos šaltinis. Jų sudėtyje yra tik neskaldyti grūdai, kurie gerina žarnyno veiklą, be to, šie produktai natūraliai saldūs. Vaisių tyrelės su grūdais yra švelnaus skonio, todėl mėgiamos ne tik kūdikių, bet ir vyresnių vaikų.
5. Alergenų ir individualių reakcijų stebėjimas
Pradedant maitinti naujais produktais kūdikio organizmas yra lengvai pažeidžiamas. Todėl prie kiekvieno naujo patiekalo pratinama pamažu: pradžioje jo duodama nedaug, pavyzdžiui, daržovių, kruopų košės, vaisių - apie 15 g (vienas valgomasis šaukštas), 5 g mėsos (arbatinis šaukštelis liesos raudonos mėsos tyrės), 10 lašų šalto spaudimo aliejaus (į košę), ketvirtadalis kietai virto kiaušinio (su daržovių koše). Po dviejų ar trijų dienų naujo maisto kiekis padidinamas dvigubai, t.y.
Papildomą maitinimą būtinai pradėkite vadovaudamiesi trijų žingsnių taisykle - taip Jums bus lengviau išsiaiškinti individualią kūdikio alerginę reakciją vienai ar kitai produkto sudėtinei daliai. Jei kūdikis alergiškas karvės pienui, jam gali netikti veršiena ir jautiena. Tada rinkitės triušieną, ėriuko mėsą, kalakutieną. HiPP produktų etiketėse raide A („Hipoalerginis maitinimas“) pažymėti produktai kūdikiams, linkusiems į alergiją. Šiais produktais reikėtų pradėti maitinti alergišką kūdikį ir stengtis išsiaiškinti, ar nėra individualios alerginės reakcijos vienai ar kitai sudėtinei daliai. Vėliau, jei nebuvo alerginės reakcijos, Jūsų kūdikis gali valgyti ir kitus produktus. A - Hipoalerginis maitinimas reiškia: šiuose produktuose nėra pagrindinių maisto alergenų (karvės pieno, sojos, kviečių,kiaušinių, riešutų, šokolado, citrusinių vaisių); sudėtyje yra mažai komponentų (1-2); produktai yra termiškai apdoroti, todėl turi mažesnį alergizuojantį poveikį; nėra kristalinio cukraus, medaus; pagaminta iš griežtai atrinktų žaliavų.
Kūdikiams, kurie yra tik žindomi, naujas maistas duodamas kartotinai pakankamu dažniu. Kūdikis pripranta prie naujo patiekalo, kai jis pasiūlomas ne mažiau kaip 8-10 kartų, o akivaizdžiai naujas maistas tampa priimtinas tik pasiūlius jį 15-20 kartų. Atsisakymas valgyti kurį nors patiekalą vos tik jį pasiūlius yra normalus reiškinys ir nevertinamas kaip maisto netoleravimas. Žindomi kūdikiai greičiau nei maitinami pieno mišiniais geba pripažinti įvairių skonių tirštą maistą, kadangi jie įpratę prie platesnės įvairovės skonių ir kvapų, kuriuos perteikia motinos pienas. Maitinimas pramoniniu būdu pagamintu papildomu maistu gali pristabdyti norą valgyti šeimos maistą, nes toks maistas nepasižymi skonių įvairove.
Maisto alergijos kūdikiams: 8 svarbiausi faktai, kuriuos tėvai turi žinoti
