Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra neatsiejama mokyklos ugdymo turinio dalis. Jis turi derėti su keliamais ugdymo tikslais ir būti grindžiamas teisės aktais bei mokyklos susitarimais. Mokykla, vadovaudamasi šiomis nuostatomis, parengia savo mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Bendrosios programos yra pagrindinis visų vertinimo dalių orientyras, padedantis planuoti, mokyti, fiksuoti ir aptarti vertinimo informaciją, taip pat tikslinti ugdymą.
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskiriami 4 pasiekimų lygiai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Mokiniai mokosi skirtingu tempu, todėl skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami jų pasiekimų įrodymai, kurie apibendrinami parašant pažymį pasibaigus suplanuotam mokymosi etapui.
Formuojamasis vertinimas
Formuojamasis vertinimas skirtas pagerinti mokinio pasiekimus, padėti jam mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą ir laiku suteikti reikiamą pagalbą. Tam mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir naudoja turimus duomenis, pavyzdžiui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatus.
Individualios mokinio pažangos vertinimo tikslas - stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis yra optimalus, ar jis atitinka jam keliamus tikslus, jo individualias galias, siekius bei patirtį. Svarbu pastebėti, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų ir tvirtesnių vertybinių nuostatų. Kartu ieškoma būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos/mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą. Šiame procese dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai.
Apibendrinamasis vertinimas
Apibendrinamasis vertinimas formaliai apibendrina ir įvertina mokinių pasiekimus ugdymo laikotarpio pabaigoje. Tai atliekama 10 balų sistemos pažymiais arba įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.
Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, trimestro, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus/rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas. Vertinimo kriterijai turi būti susieti su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais.
Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP)
Nuo 2014 m. veikia nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) sistema, kurios metu visiems Lietuvos mokiniams taikomi vienodi standartizuoti testai ir vertinimo kriterijai. Ši informacija padeda priimti sprendimus dėl mokymo ir mokymosi tobulinimo įvairiais lygmenimis: mokinio, mokytojo, klasės, mokyklos, savivaldybės ir nacionaliniu. Sprendimą dėl mokyklos dalyvavimo NMPP priima įstaiga, turinti steigėjo statusą, arba, perleidus teisę, mokyklos vadovybė. Jei mokykla nusprendžia dalyvauti NMPP, jos mokiniai privalo dalyvauti.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės ir mokyklos, siekdamos plačiau įsivertinti ugdymo kokybę, gali naudoti ne tik NMPP testus, bet ir mokinių klausimynus. Remiantis gautais duomenimis, mokyklai (savivaldybei) apskaičiuojami tokie rodikliai kaip mokyklos klimatas, patyčių situacija, mokinio savijauta, gebėjimas mokytis, mokyklos kuriama pridėtinė vertė ir kt. Tai leidžia visapusiškiau įsivertinti mokyklos veiklą, atkreipiant dėmesį ne tik į akademinius rezultatus, bet ir į mokinių savijautą, emocinį klimatą, bei mokyklos indėlį į mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į kontekstą.
Mokyklos privalo informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie tokį išplėstinį tyrimą ir gauti jų sutikimą, kad vaikas pildytų klausimyną. Svarbu suprasti, kad NMPP testų rezultatai yra informacija mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojui, bet ne išvada apie įgytą išsilavinimą. Nacionalinė švietimo agentūra rekomenduoja nerašyti testų pažymių, tačiau galutinį sprendimą priima pati mokykla. Jei pažymys rašomas, jo reikšmė yra tokia pati, kaip eilinio kontrolinio darbo.
Mokytojų vaidmuo vertinant mokinių pažangą
Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus, apibendrina ir įvertina juos. Jie fiksuoja vertinimo informaciją mokykloje nustatyta tvarka ir informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus bei mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Mokytojai analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi.
Mokyklos atsakomybė už vertinimo sistemą
Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių ir atskirų dalykų. Taip pat koordinuojamos kontrolinių užduočių apimtys ir dažnis, teikiama pagalba mokymosi problemų turintiems mokiniams.
Mokyklos steigėjo administracijos švietimo padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi priimdamas sprendimus, atsižvelgdamas į sociokultūrinį kontekstą vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą. Jis užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais.
Vertinimo reglamentavimas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Ji nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant pagrindinio ugdymo programas.
5-9 (gimnazijos - I) klasės mokinys, turintis visų dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę. Jei mokinys turi nepatenkinamų metinių įvertinimų kai kuriuose ugdymo plano dalykuose, neatliko socialinės pilietinės veiklos arba iš papildomo darbo gavo neigiamą įvertinimą, mokinį ugdę mokytojai ir kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys svarsto, ar mokinį kelti į aukštesnę klasę. Tokiu atveju mokiniui gali būti skirtas papildomas darbas, jis gali būti perkeltas į aukštesnę klasę arba paliktas kartoti ugdymo programos.
Pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys (10 ar II gimnazijos klasės), turintis patenkinamus visų privalomų dalykų metinius įvertinimus ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą. Įgijusiu pagrindinį išsilavinimą ir teisę mokytis aukštesnėje klasėje laikomas mokinys, ne tik turintis visų dalykų patenkinamus įvertinimus, bet ir išlaikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.
Jei mokinys, turintis patenkinamus įvertinimus ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, be pateisinamos priežasties nedalyvauja pasiekimų patikrinime, jis nepaliekamas kartoti paskutinių mokslo metų programos. Toks mokinys laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, bet neįgijusiu pagrindinio išsilavinimo. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį įvertinimą (po papildomo darbo, jei buvo skirtas), paliekamas kartoti ugdymo programos.
Mokiniams, nebaigusiems pagrindinio ugdymo programos, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. pažymėjimo paskutinėje lentelėje nurodomas skaitmeninis kodas ir QR kodas. Mokykla gali suteikti šį kodą mokiniui, jei jis neturi galimybės jungtis per Elektroninius valdžios vartus ir atsisiųsti (arba peržiūrėti) savo pažymėjimo ir/ar brandos atestato.
Netikėtas nėštumo poveikis
2019-2020 m. m. II trimestro analizė
2019-2020 m. m. 1-4, 5-7 klasių II trimestro pažangumo, žinių kokybės ir lankomumo monitoringas bei pedagoginio kolektyvo darbo produktyvumo lygio nustatymas buvo pagrindiniai pranešimo tikslai. Informacijos šaltiniu tapo 1-4, 5-7 klasių II trimestro mokinių mokymosi ir pamokų lankomumo e-dienyno ataskaitų duomenys bei klasių vadovų pateikti duomenys.
Pagrindinis mokyklos tikslas - mokinių žinių kokybės gerinimas. Analizuojant ugdymo proceso efektyvumo kokybę, buvo taikomi šie rodikliai: pamokų lankomumas, pažangumas ir žinių kokybė.
Mokinių lankomumas ir pažangumas
Mokinių skaičius II trimestro pradžioje buvo 246, o pabaigoje - 245 (atvyko 1, išvyko 2). Iš viso per II trimestrą buvo užfiksuotos 7783 pamokos, iš kurių 7594 buvo pateisintos ir 189 nepateisintos.
1-4, 5-7 klasių grupėje 21 mokinys nepraleido nė vienos pamokos. Dėl sveikatos problemų 1-4 klasių 4 mokiniai mokėsi namie.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Mokinių skaičius (trimestro pradžia) | 246 |
| Mokinių skaičius (trimestro pabaiga) | 245 |
| Iš viso pamokų | 7783 |
| Pateisintos pamokos | 7594 |
| Nepateisintos pamokos | 189 |
| Mokiniai nepraleidę nė vienos pamokos | 21 |
| Mokiniai, besimokantys namie (1-4 kl.) | 4 |
