Akimirka, kai tik ką užgimęs vaikutis pirmą kartą surinka, tėvams - gražiausia gyvenime.

Naujagimis per pirmą savo gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio.

Kodėl reikia gerai išmanyti viso šio periodo ypatumus? Jeigu nežinotume, neteisingai suprastume tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėtume… gydyti normą.

Kūdikiui gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas.

Pirmoji apžiūra ir vertinimas

Gimus naujagimiui pirmoji jo apžiūra atliekama dar gimdykloje.

Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (pagal Apgar skalę) du kartus - pirmą ir penktą minutę.

8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę.

Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas.

O pirmąją išsamią apžiūrą atlieka naujagimių gydytojas (ar kitas specialistas) per pirmas 24-48 val. po gimimo.

Svarbu, kad būtų laiku pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos.

Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti jau po 6 val. Dažniausiai išleidžiami antrą-trečią parą.

Naujagimio išvaizdos ypatumai

Spalva

Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva.

Antrą parą 70-90 proc. naujagimių kūnelyje pasirodo fiziologinė gelta.

Gelta pasirodo veiduke, akių junginėje, visame kūnelyje.

Per 2-3 savaites gelta išnyksta.

Oda

Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškės mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo.

Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, išmirkę padai ir delnai, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs.

Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas.

Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius:

• Milia - baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
• Miliarinį bėrimą - dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
• Toksinę eritemą - netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
• Mongolines dėmes - netolygų pigmento pasiskirstymą. Tai būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
• „Gandro žnybį“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimą kaktoje. Išnyksta per 6 mėn.

Galva

Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm.

Gali užčiuopti 0,3-2 cm didįjį momenėlį.

Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje jaučiamos susikeitusių kauliukų keteros.

Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija.

Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.

Akytės

Akių plyšiai simetriški.

Akių vokai dėl gimdymo gali kelias dienas būti paburkę.

Kartais akių junginėje stebimos kraujosruvos, kurios „išsivaikšto“ per 2 savaites.

Burnytė

Sveiko naujagimio burna simetriška, gomurys vientisas.

Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai.

Liežuvis telpa burnoje.

Ausys

Per pirmąją apžiūrą apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma.

Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, ausies kraštas visiškai užsilenkia.

Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.

Krūtinės ląsta

Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas.

Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos.

Kvėpavimo dažnis - 40-60 k/min.

Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 k/min.

Pirmas dvi savaites tiek berniukams, tiek mergaitėms gali paburkti krūtelės.

Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų.

Pilvukas

Pilvas minkštas, nepapūstas.

Galima užčiuopti apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindusį kepenų kraštelį.

Klausant girdima žarnų veikla.

Naujagimio fiziologiniai procesai

Virkštelė

Užspausta specialiu spaustuku virkštelė kasdien turėtų būti apvaloma 70° spiritu.

Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 sav.

Po to bambutė valoma dar 2-3 dienas.

Virkštelė užspaudžiama spaustuku, jos galas sudžiūsta ir nukrenta, kai visiškai užanka vaisių maitinusios vena ir dvi arterijos.

Tai įvyksta per 2-3 savaites.

Tuštinimasis

Tuštinasi naujagimis mekonijumi (tamsiai žaliomis, rudomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išmatomis).

Turi pasituštinti nors kartą per 48 val. po gimimo.

Pereinamosios išmatos pasirodo 4-5 parą.

Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros.

Žarnyno kataras - dažnos, vandeningos išmatos, kurios dirgina odą - prasideda nuo 10-14 paros ir trunka 4-6 savaites.

Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.

Žindomas kūdikis ir savaitę gali nesitustinti, svarbu 5-6 normalius sysiukus suskaičiuoti, vadinasi visko jai užtenka.

Žindomam kūdikiui viduriukai nekietėja.

Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose.

Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.

Šlapinimas

Pirmas paras naujagimiai šlapinasi retai, paprastai rausvu dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimu.

Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi irgi per pirmas 48 val.

Šlapinimasis padažnės, kai pradės augti svoris.

Vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.

Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą.

Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes.

Žindančios mamos dažnai jaučia didesnį nerimą nei mamos, maitinančios naujagimius iš buteliuko pieno mišiniu ar nusitrauktu pienu.

Kai duodate buteliuką, lengviau žinoti, ar naujagimis gauna pakankamai pieno.

Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas.

Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien.

Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes.

3-5 dienos: trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes.

6 ir vėlesnės dienos: naujagimiui per 24 val.

Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas.

Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius.

Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą.

Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų).

Tarpvietė

Apžiūrimas, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidusios į kapšelius.

Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), ji praeina per dvi savaites.

Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės).

Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.

Galūnės

Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai.

Išnešioto naujagimio rankų pirštų nagai siekia ar net peraugę piršto viršūnę.

Kojų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius.

Paduose pilna raukšlių.

Klubai

Klubų atvedimas laisvas, bet sąnario rotacinis judesys stabilus, nėra traškėjimo garso.

Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės.

Jos turi būti simetriškos.

Naujagimio svoris ir augimas

Pirmomis paromis naujagimiui nukrenta apie 10 proc. gimimo svorio.

Tai fiziologinis svorio kritimas.

Priaugti nukritusį svorį naujagimiui reikėtų per 2 savaites.

Svoris atsistatyti turėtų per dvi savaites.

Minimalus svorio prieauglis per pirmą mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieauglį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g.

Nepatartina naujagimių sverti kasdien, nes tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti iš krūties ir lemti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu.

Naujagimis sveriamas pirmą parą po gimimo, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio.

Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos yra gelsvos spalvos, ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vertinama, kad maisto naujagimiui pakanka.

Naujagimio refleksai ir tyrimai

Refleksai

Tiriami naujagimio refleksai - tai nevalingi spontaniniai (naujagimio aktyvumas) judesiai ir atsakas į dirgiklį.

• Čiulpimo refleksas - palietus gomurį naujagimis čiulpia (krūtį, savo pirštukus).
• Moro refleksas - stresinis refleksas pastebimas, kai naujagimis išsigąsta garso ar staigaus judesio. Skiriamos dvi reflekso fazės. Pirmoji, kai naujagimis išskečia rankutes į šonus, o antroji - apglėbia save.
• Toninis kaklo refleksas - kai galva pasukta į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta „fechtuotojo“ poza.
• Griebimo refleksas - palietus delną, pirštukai susigniaužia į kumštį.
• Babinskio refleksas - pabraukus paduką išsiskleidžia pirštukai.

Kiti tyrimai

Jei naujagimis sveikas, laboratoriniai (kraujo, šlapimo) tyrimai jam neatliekami.

Kartais gali prireikti tam tikrų profilaktinių įsikišimų.

Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams atliekama hemoraginės ligos profilaktika.

Po 48-72 val. imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir atliekamas testas dėl įgimtos fenilketonurijos ir hipotireozės.

Tai visuotinė naujagimių patikra dėl šių dviejų ligų.

Moterų konsultacijos nelankiusioms arba sergančioms gonokokine lytinių takų infekcija motinoms po gimdymo atliekama gonokokų sukeliamos oftalmijos profilaktika.

Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams suleidžiamas į raumenis ar sugirdomas vitaminas K.

Motinų, kurių kraujo grupė 0, naujagimiams ištiriama kraujo grupė, o kurių Rh D faktorius neigiamas - tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo.

Per pirmąsias paras, tėveliams sutikus, naujagimiai skiepijami nuo tuberkuliozės (BCG) ir hepatito B (HVB).

Maitinimas ir kontaktas su mama

Pirmą kartą naujagimis turi pavalgyti per pirmas 2-3 valandas po gimimo, o mamos ir naujagimio kontaktas oda prie odos turi tęstis ne trumpiau kaip 30 min.

Tai laikas, reikalingas efektyviam prolaktino išsiskyrimo stimuliavimui, kad motinai prasidėtų savalaikė pieno gamyba, o naujagimis būtų apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos.

Po pasisveikinimo lauka rimtas darbas - naujagimio apžiūra.

Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių.

Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo veiksnių ir kt.

Priešpienis laisvina vidurius, skatina mekonijaus pasišalinimą ir yra gera naujagimių geltos profilaktika.

Vaikučio apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną.

Apetitą lemia kalorijų, gaunamų su pienu, poreikis, o ne kiekis.

Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori.

Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą liesą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje - riebų.

Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tuomet perkelti prie kitos krūties, jei jis dar alkanas.

Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties.

Motinai neturi skaudėti.

Kadangi krūtinė patinusi, bet pienukas tikrai nesilieja laisvai, pabandžius nusispausti pienuko jis nebėga, bėga tik kai mergaitė šiek tiek pažinda, tada jau paspaudus krūtį bėga balsvas pienelis, bet tikrai ne didžiule srove, o tik lasiukais...

Pienas ne pas visas vos paspaudus bega, tai normalu.

Nusisaminkit ir zindykit toliau, tiek, kiek praso.

Maitinkit ir nematuokit to pieno, mėgindama nusitraukt, nes niekad neištrauksit tiek kiek vaikas, o ir gaminasi pienas nuolat, plius, jeigu jo trūktų, vaikutis užsisakytų papildomai dažnesniu žindymu.

Kelių dienų nekakojimas yra normalu.

Mano abu vaikai buvo laikas, kai kakojo tik kartą į 7-10 d ir net toks retas kakojimas yra normalus, maitinant mp.

Net neprisileiskit minčių apie tai, kad vaikeliui trūksta mp!

Sisioja pakankamai, tad viskas gerai.

tags: #5 #dienu #naujagimis #nesislapina

• Guminiai ratai vaikiškuose elektromobiliuose
• Kaip išsirinkti vaikiškus baldus
• Drabužiai sodui: patogumas ir ilgaamžiškumas
• Skuodo globos namai: viskas, ką reikia žinoti
• Šekspyro tragedija scenoje: „Oginas"