Aspergerio sindromas yra neurologinis sutrikimas, kuris priklauso autizmo spektrui. Jis turi įtakos žmogaus elgesiui, pasaulio suvokimui ir bendravimui su kitais. Nors sindromas pirmą kartą aprašytas XX a. 5-ajame dešimtmetyje, iki šiol nėra vienos nuoseklios sistemos, padedančios jį nustatyti. Dažniausiai sindromas diagnozuojamas, kai tėvai pastebi neįprastą vaiko elgesį ar raidos sunkumus. Manoma, kad šį sindromą turi vidutiniškai vienas iš 250 žmonių, nors kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad sutrikimas būdingas apie 0,5 proc. gyventojų. Berniukams Aspergerio sindromas diagnozuojamas 3 ar 4 kartus dažniau nei mergaitėms.
Šis sindromas nėra liga, o nervų sistemos raidos ypatybė, dėl kurios vaikui gali būti sunkiau prisitaikyti prie įprastos socialinės aplinkos. Aspergerio sindromą sukelia specifiniai smegenų pokyčiai, tačiau kas juos sukelia, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Pirmuosius Aspergerio sindromo požymius galima pastebėti jau ankstyvoje vaikystėje. Dauguma Aspergerio sindromo atvejų diagnozuojami nuo penkerių iki devynerių metų vaikams, o kai kurie diagnozuojami jau trejų metų amžiaus vaikams. Pirmieji Aspergerio sindromo ženklai dažniausiai išryškėja nuo 2 iki 5 metų amžiaus, kai vaikas pradeda daugiau bendrauti su aplinkiniais. Tačiau kai kuriems vaikams simptomai tampa akivaizdūs tik pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.
Pagrindiniai Aspergerio sindromo požymiai vaikams
Aspergerio sindromą turintys vaikai gali pasirodyti keisti, nepritampa prie kitų žmonių, turi tarpusavio supratingumo, emocinio kontakto problemų. Nors vaikai, turintys šį sutrikimą, gali turėti gerą kalbos įgūdžių vystymąsi, jiems gali būti sunku suvokti socialines normas. Tokie vaikai dažnai vengia akių kontakto, jiems sudėtinga interpretuoti kūno kalbą ar veido išraiškas. Jie taip pat gali atrodyti sunerimę, hyperaktyvūs, atsiskyrėliški bei liūdni. Fizinis nerangumas taip pat gali būti vienas iš požymių.
Kitas ryškus simptomas yra riboti interesai ir pasikartojantis elgesys. Vaikai su Aspergerio sindromu dažnai turi intensyvų susidomėjimą tam tikromis temomis ir gali praleisti daug laiko gilindamiesi į jas. Jie gali daug galvoti ir kalbėti apie tą pačią temą ar pomėgį. Aspergerio sindromui būdingi itin gilūs, kartais net obsesiniai pomėgiai. Pavyzdžiui, vaikas gali būti susižavėjęs traukiniais, kalendoriais, gyvūnais ar planetomis - ir šia tema kalbėti be pertraukos. Jie taip pat gali turėti pasikartojančius judesius ar elgesio modelius, kaip ritmingas siūbavimas ar rankų plojimas.
Socialinių santykių srityje vaikai, turintys Aspergerio sindromą, dažnai susiduria su sunkumais. Nors jie gali norėti bendrauti su bendraamžiais, jiems trūksta įgūdžių, kaip tai padaryti sėkmingai. Jie gali nesuvokti kitų emocijų, sunkiai suprasti, ką reiškia dalintis ar bendradarbiauti. Vaikams su Aspergerio sindromu dažnai sunku rasti draugų. Jie gali norėti bendrauti, bet nežino, kaip tai daryti natūraliai. Kartais kiti vaikai juos laiko „keistais“ dėl netipinio elgesio ar kalbėjimo. Jiems yra daug sunkiau suprasti kitus bei su jais bendrauti, atlikti kasdienines veiklas, dalyvauti šeimos gyvenime, įsilieti į mokyklos veiklas bei socialinį gyvenimą.
Sensorinis jautrumas yra dar vienas svarbus simptomas. Vaikai su Aspergerio sindromu gali būti itin jautrūs garsams, šviesoms ar tekstūroms. Tam tikri garsai, kurie kitiems atrodo įprasti, gali jiems sukelti diskomfortą. Vaikai gali nemėgti tam tikrų drabužių dėl jų tekstūros arba vengti tam tikrų maisto produktų dėl jų struktūros. Daugelis vaikų su Aspergerio sindromu kalba taisyklingai, bet neįprastai - monotoniškai arba su keistu akcentu. Jie gali vartoti sudėtingus žodžius, bet nesuprasti jų emocinės reikšmės. Vaikui, turinčiam Aspergerio sindromą, gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai.
Skirtingai nei kiti autizmo spektro sutrikimai, Aspergerio sindromu sergantys vaikai paprastai neturi kalbos ar intelekto atsilikimo. Jie dažnai anksti pradeda kalbėti, o jų žodynas būna turtingas. Tačiau bendravimo kontekstas jiems lieka sunkiai suprantamas. Nors vaikas gali patirti sunkumų bendraudamas, jis dažnai pasižymi išskirtine atmintimi, dėmesiu detalėms ir loginiu mąstymu. Vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažniausiai geba bendrauti su kitais ir pakankamai gerai atlikti užduotis mokykloje. Juos išskiriantis dalykas iš kitų yra tai, kad jiems gali būti sunku perprasti socialines situacijas ir subtilias bendravimo formas, tokias kaip kūno kalba, humoras ir sarkazmas.
Sindromo diagnozavimo ir gydymo problematika
Nėra vienos nuoseklios sistemos, padedančios nustatyti Aspergerio sindromą. Dažniausiai sindromas diagnozuojamas, kai tėvai pastebi neįprastą vaiko elgesį ar raidos sunkumus. Taip pat yra ir kitų ligų bei sutrikimų, kurių simptomai yra panašūs į Aspergerio sindromo simptomus. Specialių testų, skirtų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Vienas didžiausių sunkumų jiems yra bandant suprasti kitus bei atsakyti į tam tikrus socialinius ženklus. To pasekmė yra socialinė atskirtis bei uždarumas. Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti Aspergerio sindromą, geriausia yra pasikalbėti su gydytoju.
Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius. Tačiau pastaruoju metu visame pasaulyje vyrauja nemedikamentinis gydymas. Vaikams bei suaugusiems susidoroti su sunkumais kylančiais dėl Aspergerio sindromo padeda šioje srityje specializuojantys psichologai.
Kaip atkreipti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, dėmesį ir paskatinti bendrauti?
Kaip padėti vaikams su Aspergerio sindromu?
Supratimas ir kantrybė yra svarbiausi aspektai bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą. Svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Suteikite struktūrą ir rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai. Rutina vaikui suteikia saugumo. Aiškus dienos planas, pastovūs miego ir valgymo laikai padeda jam jaustis ramiau.
Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus. Vaikui naudinga aiškiai parodyti, kaip elgtis tam tikrose situacijose - naudokite pavyzdžius, paveikslėlius ar žaidimus. Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas.
Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas. Vaikai su Aspergerio sindromu gali daug galvoti ir kalbėti apie tą pačią temą ar pomėgį. Su palaikymu ir padrąsinimu vaikai, sergantys Aspergerio sindromu, dažnai gyvena visavertį ir savarankišką gyvenimą. Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdieninėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Vaikams gali prireikti pagalbos ir mokykloje.
Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislai vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Priemonės ir žaislai, skirti specialiųjų poreikių turintiems vaikams, taip pat gali būti naudingi. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius.
| Požymis | Aprašymas | Kaip padėti |
|---|---|---|
| Bendravimo sunkumai | Sunku suprasti socialinius signalus, kūno kalbą, veido išraiškas, toną. | Naudoti aiškią, konkrečią kalbą. Vengti metaforų ir sarkazmo. Skatinti saviraišką. |
| Riboti interesai ir pasikartojantis elgesys | Intensyvus susidomėjimas tam tikromis temomis, pasikartojantys judesiai. | Skatinti domėtis įvairiomis sritimis, tačiau leisti gilintis į mėgstamas temas. Užtikrinti rutiną. |
| Socialinių santykių sunkumai | Trūksta įgūdžių užmegzti ir palaikyti draugystę, nesupranta kitų emocijų. | Mokyti socialinių įgūdžių per žaidimus ir pavyzdžius. Skatinti draugiškumą ir kantrybę. |
| Sensorinis jautrumas | Padidėjęs jautrumas garsams, šviesoms, tekstūroms, kvapams. | Sukurti ramią ir nuspėjamą aplinką. Naudoti specialius sensorinius žaislus. |
| Intelektiniai gebėjimai | Dažnai normalus ar aukštesnis nei vidutinis intelekto lygis, puikios žinios tam tikrose srityse. | Skatinti mokymąsi ir talentų ugdymą. Pritaikyti mokymo metodus individualiems poreikiams. |
Mama Živilė sako: „Yra ir vienas esminis skirtumas tarp vaikystės autizmo ir Aspergerio sindromo - autistui nėra poreikio bendrauti su žmonėmis, jis užsidaręs savyje ir domisi daiktais, o Aspergerio sindromą turintys vaikai domisi žmonėmis ir nori su jais bendrauti, tačiau nemoka. Jie neturi intuicijos, gebėjimo spontaniškai reaguoti į situaciją. Augdami jie išmoksta bendrauti, nes, nors neturi intuicijos, gali pasitelkti intelektą.“
Daugybė garsių rašytojų, filosofų, informatikos specialistų, genialių matematikų turėjo Aspergerio sindromo bruožų. Kad ir Albertas Einšteinas. Teigiama, kad net 97 proc. Aspergerio sindromą turinčių žmonių Lietuvoje taip ir nesužino savo diagnozės - tiesiog jie laikomi keistesniais, ir tiek. Jei jus sudomino tema apie Aspergerio sindromą, apsilankykite interneto puslapyje www.aspergeris.lt, ten rasite daug straipsnių, testų ir pamąstymų.
tags: #del #aspergerio #sindromo #vaikams #kylancios #problemos
