Vaikystė - tai nuostabus metas, kupinas atradimų ir sparčiosios raidos. Vienas svarbiausių vaiko vystymosi aspektų yra kalbos formavimasis. Tačiau kartais tėvai pastebi, kad jų 4 metų vaikas kalba ne taip, kaip bendraamžiai, ir pradeda nerimauti. Svarbu suprasti, kad kalbos raidos sutrikimai yra gana dažni, tačiau juos galima atpažinti ir koreguoti, ypač jei kreipiamasi į specialistus laiku.
Kada reikėtų sunerimti dėl vaiko kalbos?
Nors kiekvienas vaikas yra individualus ir vystosi savo tempu, yra tam tikri kalbos raidos etapai, kuriuos verta žinoti. Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks.
„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis, jei:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai.
Kalbos sutrikimų priežastys
Kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą.
Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.
Be to, I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. „Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą. Netgi logoterapeutams su jais dirbti sudėtingiau - jie nesiklauso, laksto kabinete, griebia visus žaislus iš eilės“, - sako „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė.
Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.
Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc. Taip pat juos gali lemti ir kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.
Dažniausi kalbos sutrikimai
Pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja. Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti. Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
Pasak vaiko raidos centro „Asmens sveikatos klinikoje“ logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.
Dažniausiai pasitaikantys kalbos sutrikimai:
- Dislalija (šveplavimas): garsų tarimo sutrikimas, nustatomas esant normaliai klausai ir nesutrikusiai periferinio kalbos aparato inervacijai.
- Dizartrija: būdingos pastovios balsių ir priebalsių tarimo klaidos, netikslus priebalsių samplaikų tarimas, nuovargis kalbėjimo metu.
- Alalija: visos kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui, dėl kalbos zonų pažeidimo galvos smegenų žievėje.
- Artikuliacinė dispraksija: neurologinis kalbėjimo motorikos sutrikimas.
- Rinolalija: patologinis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas.
- Kalbos neišsivystymas: kalbos sutrikimas, apimantis visos kalbos sistemos grandžių neišlavėjimą.
- Mikčiojimas: kalbos tempo ir ritmo sutrikimas.
- Disfonija: dalinis balso sutrikimas.
- Vaikų afazija: susiformavusios kalbos išnykimas.
- Specifinė kalbos raida: netipinė kalbos raida, nustatoma vaikams, turintiems negalių.
- Disgrafija: specifinis rašymo sutrikimas.
- Disleksija: specifinis skaitymo sutrikimas.
Lyčių skirtumai kalbos raidoje
Čikagos Northwesterno universiteto mokslininkai pirmieji nustatė, kad vaikams atliekant kalbėjimo užduotis, tam tikra mergaičių smegenų sritis yra aktyvesnė nei analogiška berniukų smegenų sritis. Tyrimų rezultatai rodo, kad berniukų kalbos suvokimas labiau sensorinis, o mergaičių - abstraktesnis. Šie duomenys gali turėti didžiulę reikšmę mokant vaikus. Rašymo užduotys buvo padalytos į du modulius - regimąjį ir girdimąjį. Atlikdami regimojo modulio užduotis, vaikai skaitė (matė) tam tikrus žodžius, tačiau jų negirdėjo. Mergaičių atliktų užduočių analizė parodė, kad jų už kalbą atsakingos smegenų sritys veikia kur kas aktyviau nei berniukų. Berniukų smegenys veikia visiškai kitaip. Jei jie žodžius girdi, aktyviausiai veikia smegenų klausos sritys, jei mato - vizualinės sritys. Matyt, dėl šių kalbinių skirtumų mergaičių kalbos raida ankstyvajame amžiuje yra spartesnė nei berniukų, o lyčių skirtumai išnyksta tik sulaukus pilnametystės.
Vaikų kalbos raidos etapai
Vaikui augant, jo kalba keičiasi ir tobulėja. Svarbu žinoti, kokie etapai yra tipiniai:
- 1 mėnuo: Naujagimio garsai (rėkimas, verkšlenimas) yra reakcija į išorinius ir vidinius dirgiklius.
- 2-3 mėnesiai: Kūdikis pradeda čiauškėti. Čiauškėjimas padeda susidaryti ryšiams tarp kalbos padargų.
- 5-6 mėnesiai: Kūdikiai pradeda tarti pirmuosius skiemenis: au, ai, eu. Jie jau turi suprasti dažnai vartojamus žodžius.
- 6-7 mėnesiai: Kūdikis čiauškėdamas vis dažniau pradeda tarti gimtosios kalbos garsus.
- 10-12 mėnesių: Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Vaikutis pradeda tarti pirmuosius prasmingus žodžius.
- 1,5 - 2 metai: Vaikas supranta visus įprastus žodžius, sudaro dviejų žodžių sakinius.
- 3 metai: Vaikas taria apie 1500 žodžių, kalba sakiniais.
- 4 metai: Vaikų kalba gramatiškai gana taisyklinga, tobulėja rišlioji kalba.
- 5 metai: Vaikas supranta apie 9600 žodžių, geba atskirti fantaziją nuo realybės, kurti pasakas.
Kada kreiptis į specialistą?
„Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I. Stankuvienė.
Kaip išmokyti vaiką tarti R garsą – logopedo patarimai
Jei pastebite, kad jūsų vaiko kalbos raida atsilieka nuo bendraamžių, svarbu ne delsti ir kreiptis į specialistus - logoterapeutą, vaikų neurologą ar psichologą. Kuo anksčiau bus diagnozuotas ir pradėtas koreguoti kalbos sutrikimas, tuo didesnė tikimybė sėkmingai jį įveikti.
