Spuogai - tai viena iš dažniausių odos problemų, su kuria susiduria tiek paaugliai, tiek suaugusieji. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik estetinė bėda, spuogai dažnai daro įtaką žmogaus emocinei savijautai, pasitikėjimui savimi ir gyvenimo kokybei. Spuogų atsiradimą lemia daugybė veiksnių. Skirtingi spuogai gali atsirasti skirtingose kūno vietose ir dėl įvairių priežasčių. Odos problemos, tokios kaip spuogeliai, niežulys ir raudonė, gali varginti įvairaus amžiaus žmones, įskaitant ir pačius mažiausius. Odos bėrimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant netinkama asmenine higiena ir baigiant hormonų disbalansu. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias veido spuogų priežastis 3 metų vaikams, jų tipus ir gydymo būdus.
Odos Ypatumai ir Bėrimų Priežastys Vaikams
Veido oda yra ypač jautri zona, nuolat veikiama tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių. Vaikų oda yra dar jautresnė, todėl į įvairius dirgiklius reaguoja greičiau nei suaugusiųjų. Bėrimų atsiradimo priežastys gali būti labai įvairios, įskaitant alergijas, infekcijas, hormoninius pokyčius ir kt.
Alergijos
Alerginis bėrimas yra bendrinis terminas, apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (atopinis dermatitas), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc. viso pasaulio gyventojų, dažniausiai užklupdamos pačius pažeidžiamiausius - nė 5-erių metukų nesulaukusius mūsų mažuosius. Dažniausios egzemos paūmėjimo priežastys, ypač vaikams, yra maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D.farinae ir D. pteronyssinus).
Alerginės reakcijos: Alergija maistui, kosmetikai ar aplinkos dirgikliams gali sukelti odos bėrimus, įskaitant spuogus. Alerginis bėrimas paprastai panašus į nespecifinį, aprašytą pradžioje, bet gali sukelti stiprų niežulį, kaip egzema. Išberia didelę kūno dalį, paprastai bėrimai išnyksta po kelių dienų, kai pašalinama juos sukėlusi priežastis. Odos paraudimai ir patinimai aplink akis, triukšmingas kvėpavimas arba švokštimas gali būti rimtesnės alergijos požymiai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo bėrimų gydytojas gali išrašyti antihistamininių vaistų.
Alerginis bėrimas. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda vietose, kurios tiesiogiai kontaktuoja su alergenu, pavyzdžiui, ant veido, rankų ar kojų. Bėrimas gali būti raudonas, niežtintis ir pūslelėmis arba šašais dengtas.
Infekcijos
Virusai yra viena dažniausių staiga atsirandančių bėrimų priežasčių. Bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, sloga ar gerklės skausmu. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Bakteriniai bėrimai pasitaiko rečiau, tačiau dažnai reikalauja gydytojo įvertinimo. Skarlatina - virusinė infekcija. Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla.
Virusinis bėrimas. Virusinis bėrimas dažnai prasideda nuo tam tikrų kūno vietų, pvz., veido ar viršutinės kūno dalies, ir vėliau plinta toliau.
Vėjaraupiai - taip pat priskiriama sunkesnių infekcijų grupei. Ji ypatinga tuo,kad yra labai užkrečiama oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir tuo, kad turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju. Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, pradžioje - dėmelėmis, vėliau jos vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis, kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėt įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.
Vėjaraupiai. Vėjaraupiai prasideda smulkiais raudonais spuogeliais, kurie vėliau virsta pūslelėmis ir galiausiai išdžiūsta. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūsta ir sugyja maždaug per savaitę.
Raudonukė. Paprastai liga persergama lengvai, šiek tiek pakyla temperatūra. Išberia smulkiomis rausvomis dėmelėmis, jos matomiausios ant rankų, kojų, kaklo ir sėdmenų, išlieka apie 3 dienas.
Raudonukės. Raudonukės sukelia smulkų bėrimą, kuris dažniausiai prasideda nuo veido ir išplinta į kūną. Raudonukės bėrimas - rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų.
Skarlatina. Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda.
Skarlatina. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla. Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai (liežuvis panašus į avietę). Po 3-7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda.
Tymai. Iš pradžių atrodo kaip ir įprasta virusinė kvėpavimo takų liga: ramybės neduoda temperatūra, sloga ir kosulys. Tačiau neilgai trukus (po 2 ar 4 dienų) atsiranda bėrimas. Raudononomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes.
Tymai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios pleiskanoja ir susilieja į didesnes dėmes.
Rankų, kojų ir burnos liga. Pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
Hormoniniai Pokyčiai
Hormoniniai pokyčiai gali sukelti veido bėrimus, atsirandančius ant smakro, kaktos ar aplink nosį. Hormonų disbalansas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių nugaros srityje atsiranda spuogai ir kiti bėrimai.
Hormonų pokyčiai: Pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikiai turi sąlyginai dideles riebalų liaukas. Todėl apie 20% naujagimių yra beriami spuogais, kurie dažniausiai atsiranda per pirmas gyvenimo savaites. Šie spuogai - tai rausvos papulės, išsidesčiusios veide ir kakle. Kai jos išnyksta, randų nelieka. Šiais spuogais nustoja berti, sulaukus 1-3 mėn, o jų galima priežastis - motinos androgenai, kurie praėję per placentą stimuliuoja vaisiaus riebalines liaukas. Nors šis poveikis paprastai išnyksta per kelis mėnesius, kartais hormonų svyravimai gali sukelti spuogus ir vėliau.
Kitos Priežastys
Odos sudirginimas: Agresyvūs muilai, losjonai ar drabužių skalbimo priemonės gali sudirginti jautrią vaiko odą ir sukelti spuogus.
Netinkama higiena: Neteisingas ar nepakankamas odos valymas gali sukelti užsikimšusias poras, bakterijų plitimą ir uždegimą, dėl šių priežasčių dažniausiai atsiranda giluminiai spuogai.
Prasta higiena. Spuogai ant kaktos dažniausiai išduoda, kad žmogaus higiena yra prasta ir ją būtina koreguoti. Žinoma, tai nereiškia, kad žmogus yra nevalyvas. Labai dažnai pasirenkamos netinkamos odos priežiūros priemonės, kurios ne tik kad nepadeda sumažinti spuogų, tačiau priešingai - didina jų skaičių. Po sporto labai svarbu tinkamai nuvalyti veidą taip pat.
Stresas. Stresas gali turėti įtakos odos būklei ir sukelti bėrimus.
Prakaitas. Prakaitas gali sukelti bėrimus, ypač šiltuoju metų laiku.
Kontaktinis dermatitas. Šis odos sutrikimas atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su dirginančiomis ar alergiją sukeliančiomis medžiagomis.
Prakaitinis bėrimas. Tai savaime praeinanti, laikina odos būklė, kurią sukelia ekrininių (prakaito) liaukų užsikimšimas.
Spuogų Tipai Vaikams
Spuogai susidaro kai vyksta keli procesai - riebalinių liaukų hipersekrecija (padidėja riebalinių liaukų sekreto išsiskyrimas) ir hiperkeratozė (suragėjusių ląstelių atsiskyrimas). Vykstant šiems procesams riebalų perteklius susijungia su suragėjusiomis ląstelėmis ir taip užkemša plauko maišelio angą, ten susidaro bakterijos ir iškyla spuogas. Spuogai skirtingose vietose gali padėti nustatyti atsiradimo priežastį. Odos bėrimas gali būti susijęs tiek su įvairiomis ligomis ir negalavimais, tiek gali įtaką tam turi ir higienos stoka, gausus prakaitavimas, netinkamos ir nekokybiškos kosmetinės priemonės. Bene svarbiausias dalykas, dėl ko atsiranda spuogai, yra bakterija, esanti ant visų mūsų odos paviršiaus. Riebalinių liaukų veiklai padidėjus, ypač lytinio brendimo metu, riebalų liaukos gali užsikimšti. Spuogai gali kilti dėl įvairiausių priežasčių - kosmetikos priemonių naudojimas, ilgalaikis vaistų vartojimas, net gi kai kurių vitaminų trūkumas gali iššaukti spuogus. Taip pat paprastuosius spuogus gali iššaukti ir hormonų veiklos suaktyvėjimas ir tam tikros ligos. Jaunatviniai paprastieji spuogai gali būti ir paveldėti bei pasireikšti iš kartos į kartą. Kaip ir spuogų atsiradimo priežastys taip ir jų rūšys gali būti įvairios.
Komedonai (inkštirai) - tai vienas dažniausių aknės bėrimų. Komedonai gali būti uždari arba atviri. Atviri komedonai tai mazgeliai, kurių viršūnėlės juodos. Atviras komedonas susidaro kai plauko maišelio anga užsikiša odos riebalais. Ten susikaupia riebalai, suragėjusios ląstelės ir bakterijos. Riebalai sureagavę su deguonimi patamsėja. Tačiau kadangi plauko maišelio anga pilnai neužsikimšusi, ji lieka atvira.
Papulės - tai rausvi, nelygūs ploteliai, kurių dydis siekia apie pusę centimetro.
Pūlinukai (pustulės) - tai aknės, kurią apėmęs uždegimas požymis.
Konglobatiniai spuogai - tai sunkios aknės formos požymis. Susidaro mazgeliai (giluminiai spuogai), cistos.
Miliumai - miliumai, arba baltyminiai spuogai, dažniausiai atsiranda kūdikiams, tačiau pasitaiko ir paaugliams bei moterims. Miliumai perspėja, kad oda yra per daug išsausėjusi. Miliumai dažniau atsiranda šaltuoju metu laiku kai odai labiau trūksta drėgmės. Šie maži spuogeliai yra dažniausiai tik grožio problema ir užtenka tik intensyviau drėkinti odą.
Rožinė (rožiniai spuogai) Veido bėrimai gali būti ne tik hormoniniai spuogai, bet ir rožinės požymis. Dažnai ši liga sumaišoma su akne. Aknės bėrimas kartais atrodo labai panašiai. Taip pat dažnai manoma, kad rožinė - tai tik veido raudonis, deginimas, išryškėjusios kraujagyslės. Tačiau vien iš formų taip pat ir veido bėrimas, ypatingai skruostų srityje. Tai mažos pustulės, primenančios aknės spuogelius, tačiau be komedonų (inkštirų). Ypatingai bėrimas ir išbertų vietų rausvumas atsiranda po intensyvaus sporto, pasikeitus oro temperatūrai. Rožinei gydyti vieno būdo nėra, jai gydyti reikalinga imtis kompleksinių priemonių. Žinoma, labai svarbu yra subalansuota mityba, atsisakyti žalingų įpročių, išmokti susitvarkyti su stresu.
Spuogų Gydymas 3 Metų Vaikams
Prieš pradedant gydymą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu. Gydytojas gali nustatyti spuogų priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą. Štai keletas gydymo būdų, kuriuos galima taikyti 3 metų vaikams:
Švelnus Odos Valymas
Valykite vaiko odą švelniu, bekvapiu muilu du kartus per dieną. Venkite agresyvių muilų, kurie gali išsausinti odą.
Drėkinimas
Po valymo drėkinkite odą hipoalerginiu, bekvapiu losjonu.
Vietiniai Gydomieji Kremai
Gydytojas gali rekomenduoti vietinį kremą su benzoilo peroksidu arba salicilo rūgštimi. Šios medžiagos padeda sumažinti uždegimą ir naikinti bakterijas.
Natūralios Priemonės
Alavijo gelis ir arbatmedžio aliejus gali padėti sumažinti uždegimą ir raminti odą.
Vaistai
Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti geriamų antibiotikų arba kitų vaistų.
Prevencija
Norint išvengti spuogų atsiradimo 3 metų vaikams, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių:
- Laikykitės tinkamos higienos: Reguliariai valykite vaiko odą švelniu muilu ir vandeniu.
- Venkite dirgiklių: Naudokite hipoalerginius, bekvapius odos priežiūros produktus.
- Rūpinkitės mityba: Užtikrinkite, kad vaikas valgytų sveiką, subalansuotą maistą.
- Venkite spuogų spaudymo: Spuogų spaudymas gali sukelti uždegimą ir randus.
- Apsaugokite odą nuo saulės: Naudokite apsauginį kremą nuo saulės, kai vaikas būna lauke.
Spuogai, medicinoje vadinami akne, yra daugelio faktorių sąlygojama liga, apimanti odos riebalines liaukas ir plaukų folikulus bei pasireiškianti uždegiminiais ir neuždegiminiais bėrimo elementais. Šis terminas siekia 6 a. Lietuvoje sergamumas spuogais netyrinėtas, tačiau žinoma, kad jais serga apie 10% JAV gyventojų. Nors spuogai dažniausiai siejami su paauglyste, jie gali atsirasti ir 3 metų vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime spuogų atsiradimo priežastis tokio amžiaus vaikams, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Odos sandara ir spuogų susidarymo mechanizmasNorint suprasti, kodėl atsiranda spuogai, svarbu žinoti odos sandarą. Oda sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio, dermos ir hipodermos. Epidermis yra paviršinis odos sluoksnis, sudarytas iš kelių sluoksnių ląstelių. Paviršinis sluoksnis vadinamas raginiu (stratum corneum) - jis sudarytas iš negyvų odos ląstelių. Baziniame sluoksnyje (stratum basale) yra melanocitų, jose esantis melaninas saugo mus nuo žalojančio ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Pagrindinę epidermio lastelių masę sudaro keratinocitai arba kitaip vadinami korneocitais. Jie „gimsta“ baziniame epidermio sluoksnyje. Besidalydami virsta dukterinėmis ląstelėmis, kurios, keisdamos savo funkcijas slenka link epidermio viršaus. Šis procesas vadinamas odos ragėjimu arba keratinizacija. Derma yra tikroji oda, panaši į gelį, turintį stambiamlekulinių baltyminių skaidulų : kolageninių, elastinių ir retikulinių. Nuo jų priklauso odos tvirtumas, elastingumas. Šių skaidulų tinkle yra daug lastelių: fibroblastų, histiocitų, putliųjų ir plazminių lastelių, leukocitų, limfocitų. Gelis sudarytas iš vandens, druskų ir didelių molekulių, vadinamų glikozaminoglikanais. Svarbiausieji iš jų: hialurono rūgštis, chondroitinsulfatas ir dermatan sulfatas, o pagrindinė savybė - labai gausus vandens molekulių prijungimas, nustatyta, jog viena hialurono molekulė sugeba pritraukti iki tūkstančio vandens molekulių, todėl pagrindinė gliukozaminoglikanų funkcija - vandens ir druskų balanso palaikymas. Joje yra plaukų folikulai, riebalų ir prakaito liaukos, kraujagyslės ir nervai. Hipoderma - tai paodis. Jis sudarytas iš jungiamojo audinio tinklo, pro kurį praeina kraujagyslės ir nervai, o tarpai užpildyti riebalinėmis lastelėmis. Paodis suteikia kūnui formą, yra maisto atsargų sandėlis, apsaugo organizmą nuo šalčio ir traumų. Spuogai atsiranda plauko folikule, kai nusilupusios lastelės sulimpa dėl suaktyvėjusios riebalų gamybos bei uždegimo sukeliamo bakterijų, kurioms daugintis nusilupusio epidermio ir riebalų mišinys yra ideali terpė. Nusilupusiomis lastelėmis ir riebalais minta bakterijos. Patekusios į komedoną, jos išskiria uždegimo mediatorius.
Mityba: Kai kurie maisto produktai gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį odai. Aukšto glikemijos indekso maistas. Valgant daug maisto su aukštu glikemijos indeksu, kuris greitai pakelia cukraus lygį kraujyje, gali padidėti insulino gamyba organizme. Tai gali skatinti padidėjusią riebalų gamybą odos liaukose ir porų užsikimšimą, o tai prisideda prie giluminių spuogų formavimosi.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Spuogai yra sunkūs arba nepagerėja po kelių savaičių gydymo.
- Spuogai yra skausmingi arba pūlingi.
- Spuogai sukelia randus.
- Vaikui karščiuoja arba jaučiasi blogai.
Nors dauguma bėrimų praeina savaime, yra situacijų, kai profesionali pagalba būtina. Bėrimas gali rodyti rimtas sveikatos problemas, jei jis lydi aukštą temperatūrą, greitai plinta, sukelia kraujavimą, yra susijęs su silpnumu ar kvėpavimo problemomis, kaklo skausmas ir diegliai. Jei sau ar savo artimajam įtariate egzemą, o galbūt iš savo šeimos gydytojo jau esate išgirdę atopinio dermatito diagnozę - būtinai apsilankykite pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Jei pastebėjote, kad dilgėlinės pasireiškimo metu Jūs ar Jūsų mažylis nežymiai karščiuoja, o odos bėrimai yra lydimi bendrinių peršalimo simptomų - pirma stotelė pasveikimo link turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas. Priešingu atveju ilgai laukti nevertėtų, tikslingiausią pagalbą Jums suteiks gydytojas alergologas. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.
Bėrimų gydymasGydymas priklauso nuo bėrimo priežasties. Jei bėrimas yra alerginis, svarbu nustatyti alergeną ir vengti kontakto su juo. Gydytojas gali paskirti antihistamininius vaistus, kurie sumažins niežėjimą ir uždegimą. Virusinio bėrimo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Egzemos gydymas: Odos prausimas ne karštu, o drungnu vandeniu. Per pirmąsias 5 minutes nuo maudynių naudojami emolientai. Kasdienis odos drėkinimas, apsauginių kremų tepimas. Esant ligos paūmėjimui, pažeistų plotų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas. Dilgėlinės gydymas: Sėkmingo dilgėlinės gydymo principai paremti tikslia ją sukėlusio veiksnio diagnostika ir, jei įmanoma, šio veiksnio vengimu. Itin svarbu stebėti kokiomis aplinkybėmis pasireiškia dilgėlinės paūmėjimai (suvalgius tam tikro maisto ar tam tikru metų laiku) ir visą tai aptarti su savo gydytoju alergologu. Atsižvelgus į tai, gydytojas nesudėtingai galės paskirti tinkamus alergijos kraujo ar odos tyrimus ir sudaryti tinkamiausią ligos gydymo ir valdymo planą. Neretai esant dilgėlinės paūmėjimams gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti antihistamininių vaistų. Tačiau kartais net ir šių priemonių gali nepakakti. Tokiu atveju svarstoma ar pacientui nereikėtų atlikti sudėtingesnių kraujo valymo procedūrų ar net skirti biologinę terapiją dilgėlinės gydymui. Alerginio kontaktinio dermatito gydymas: Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų. Prakaitinio bėrimo gydymas: Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai. Skarlatinos gydymas: Pastebėjus ligos požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Skarlatina gali sukelti komplikacijas: ausies infekcijas, funkcinius inkstų arba širdies sutrikimus.
Kai kurie maisto produktai gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį odai. Aukšto glikemijos indekso maistas. Valgant daug maisto su aukštu glikemijos indeksu, kuris greitai pakelia cukraus lygį kraujyje, gali padidėti insulino gamyba organizme. Tai gali skatinti padidėjusią riebalų gamybą odos liaukose ir porų užsikimšimą, o tai prisideda prie giluminių spuogų formavimosi.
Subalansuota mityba turbūt dažniausias įvairių problemų sprendimo ir profilaktikos būdas. Įrodyta, kad maisto produktai, kurie turi daug cukraus ir aukštą glikemijos koeficientą, palaiko uždegiminius procesus mūsų kūne. O tai itin palanku spuogams dygti. Taip pat gliukozė padidina insulino sekreciją kasoje, kas gali paskatinti per didelę androgenų gamybą, kuri sukelia odos sebumo išsiskyrimą. Todėl norint atsikratyti spuogų, pirmiausia reikėtų atsisakyti cukraus, saldumynų bei miltinių patiekalų, jei jie pagaminti iš rafinuotų grūdų. Taip pat pieno produktuose, kuriuose gausu baltymų bei mėsoje yra aminorūgšties leucino, esant jo pertekliui, organizme skatinami uždegimai. Taigi, jei į maisto racioną įtrauksite daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų ir vartosite mažiau mėsos, pieno produktų, kviečių bei produktų turinčių glitimo, tikrai sumažinsite galimybę atsirasti spuogams. Visose daržovėse yra nemažai antioksidantų, kurie prisideda prie odai būtinos rūgščių ir šarmų pusiau...
