Niekas nepasiginčys, kad rogės ruošiamos vasarą, o sklypas planuojamas žiemą. Kol ateis pats sėjos, sodinimo, genėjimo ir kitų sodo veiklų darbymetis, dabar pats laikas iš anksto susiplanuoti, kokius augalus sodinsite, o galbūt ir kaip struktūrizuosite visą sklypą.
Gal kai kuriems kyla klausimas, ar tikrai reikia planuoti sodo išdėstymą. Juk galima vieną augalą pasodinti vienoje vietoje, vazoną pernešti į kitą, kažką nupjaut, ką nors pastatyti ir baigtas kriukis. Tačiau tokiu atsainiu požiūriu galima sugriauti sodo harmoniją, nes kiekvienas augalas ar statybinis elementas turi savo vietą - juk nesodiname burokėlių po rožių krūmu.
O ar tikrai reikia to planavimo? Mes sakome, kad taip: pamatysite, kodėl sodo planavimas palengvina jo priežiūrą, padeda išvengti brangių klaidų. Be planavimo vargu ar pavyks susikurti harmoningą, vientisą ir santūrų sodo apipavidalinimą.
Kodėl Sodo Planavimas Yra Svarbus?
- Išvengiamos brangios klaidos. Terasų, mūrinių sienelių, didelių medžių vieta turi būti numatyta iš anksto, nes jiems įrengti reikia nemažų investicijų ir laiko.
- Išlaikoma visuma. Kai sodas planuojamas pasibraižius elementus ir zonas ant popieriaus, pasimato atskirų elementų visumos efektas. Taip funkcionalumas, norai ir realybė sueina į vientisumą ir išvengiama atskirų dalių junginio.
- Lengva priežiūra. Sodo sklypo planavimas padės susikurti lengvai prižiūrimą teritoriją. Palei gėlynus įrengti takeliai ir apipavidalinimai, augalų išdėstymas palei sklypo pakraščius leis tolygiai pjauti veją, netrukdant prieiti prie želdinių. Turėkite omenyje, kad gausus augalų auginimas vazonuose reikalaus daug darbo.
- Protingai susiplanavę sklypą pagal biudžetą, galėsite iš anksto nuspręsti, ar darbus atliksite patys, ar kai kuriems darbams reikės kviesti specialistą (pavyzdžiui, terasai įrengti, tvenkiniui iškasti, šuliniui užversti).
Sklypo Ypatybės ir Stilius
Visų pirma, pradedant didesnius pertvarkymus, būtinai susipažinkite su Lietuvos Respublikos (LR) teritorijų planavimo, LR sodininkų bendrijų ir LR aplinkos apsaugos įstatymais.
Kitas svarbus aspektas - koks jūsų sklypo dydis, vyraujantis stilius ir amžius bei teritorijos paskirtis. Nuo sklypo dydžio priklauso ne tik augalų dydis ir įvairovė, bet ir jų dekoratyvumas. Pavyzdžiui, kuo mažesnis sklypas, tuo augalai turi būti dekoratyvesni. Didesniame galima platesnė augalų įvairovė, bet ir daugiau vietinių karkasinių augalų.
Būtinai atsižvelkite į klimatines sąlygas: kur krenta šešėliai ar spigina saulė, koks dirvožemis vyrauja skirtingose sklypo vietose. Galbūt reikalingas drenažas aukštiems gruntiniams vandenims arba namas stovi ant šlaito?
Norint išlaikyti darną sklype, planuojant sodą taip pat pirmiausia turėtumėte galvoti apie norimą sodo stilių. Ar jis turėtų būti modernus su tiesiomis linijomis ir griežtomis formomis, ar tradicinis, kuriame vyrauja banguotos linijos bei esti arčiau natūralizmo? Ar semsitės įkvėpimo iš formalių, japoniškų sodų idėjų, ar iš neįpareigojančių laisvesnio stiliaus sodų? Iš tikrųjų, apie sodo stilius galima parašyti ištisus vadovėlius, nes jų pasirinkimas - nesuskaičiuojamas.
Tai gali būti sodas, skirtas visai šeimai su aktyvaus poilsio zona, arba išskirtinai kolekcinių augalų erdvė. Įkuriant ir pertvarkant sodą reikia atkreipti dėmesį į pagrindinius faktorius: žemės sklypo ypatybės, numatomos sodo funkcijos ir asmeninis skonis. Nieko nedarome paskubomis, ypač pertvarkant.
Paprastai stengiamasi išlaikyti sklypo ašį arba centrą. Didesni želdiniai sodinami palei sklypo ribą, o link sklypo vidurio mažėjantys augalai - taip išlaikoma teisinga perspektyva. Aukšti augalai atlieka apsauginę, užstojamąją funkciją, todėl ir turi būti sodinami toliau nuo centro. Priklausomai nuo sklypo konfigūracijos, galima sužaisti su augalais ir masteliais išgaunant vizualiai akį apgaunančią sklypo formą ar dydį. Proporcingai parinkti augalai sklypą patrumpins ir paplatins, arba atvirkščiai - pailgins ir susiaurins. Sodas atrodo ilgesnis, kai išlaikoma išilginė ašis, t. y. augalai išorėje yra aukštesni, o arčiau ašies centro - trumpesni.
Funkcinės Zonos Sode
Kad būtų paprasčiau ir konkrečiau, savo sklypą pirmiausia atskirkite funkcinėmis zonomis:
- Reprezentatyvioji arba dekoratyvioji zona - tai lyg jūsų sodybos „reklaminis veidas“, todėl čia turėtų vyrauti gražiausi medžiai, krūmai ir gėlynai, bet kartu turi atitikti šeimininko gyvenimo būdą. Ši zona dažnai esti prieš namus, pagrindinį įėjimą, matoma nuo gatvės arba pagrindinio kelio ar įvažiavus į sklypą.
- Ūkinę zoną sudaro daržai, šiltnamiai, malkinės, komposto krūvos, skalbinių džiovyklės ir kiti „negražūs“ elementai. Jie neturėtų kristi į akis įžengus į sodybą, todėl dažniausiai būna „nugrūsti“ į sklypo galą ar įmantriai paslėpti.
- Gyvenamojoje, poilsio, aktyviojoje zonoje įrengiamos pavėsinės, lauko židiniai, suoleliai, vaikų žaidimo aikštelės, sūpynės ar kitos detalės, kurių paskirtis - praleisti laiką savo kieme. Šioje zonoje vyrauja praktiški ir savo funkcijas atliekantys elementai, bet tuo pačiu turi būti ir išvaizdūs, neerzinti ir derėti prie aplinkos.
Sodo Eskizas ir Planavimas
Planuojant naudinga sudaryti bendrą sodo eskizą su svarbiausiais elementais. Pažymėkite namo vietą, nurodykite lysvėms, vejai, gėlynams, terasai ir kitoms reikmėms skirtus plotus. Nepamirškite palikti vietos ir kitiems svarbiems praktiniams dalykams (šiukšlių konteineriai, komposto krūva, padargų pašiūrė), kuriuos planuokite kiek toliau nuo namo.
Eskize turėtų atsirasti ir pagrindiniai gamtiniai reiškiniai: vyraujantys vėjai, drėgnos vietos, šešėliuota ar saulėta vieta, nuolydžiai.
Pažymėkite vaizdus, kuriuos norite paslėpti, o kurių užstoti - nevalia. Pavyzdžiui, pagalvokite, kaip užstosite kaimynų kiemą, judrią gatvę, netgi sumažėsite triukšmą ar apsisaugosite nuo praeivių žvilgsnių.
Planelyje susirašykite visus augančius medžius ir krūmus bei apytiksliai nuspėkite galimą užaugamą jų aukštį ir plotį. Taip pat išvardinkite galimus architektūrinius ar struktūrinius elementus, susirašykite, iš kokių medžiagų jie bus pagaminti ir kaip atrodys.
Jeigu esate numatę atlikti kokius nors pakeitimus sode, tai verta nusipiešti naują eskizą ir su būsimais pakeitimais. Į eskizą įtraukite viską, kas atrodo reikalinga, tačiau jis turi išlikti neperkrautas, harmoningas.
Daržo Planavimas
Šių dienų daržas turi būti ir dekoratyvus, ir modernus, todėl kyla nemažai iššūkių jam apipavidalinti. Daržo zoną visuomet geriausia planuoti šiaurinėje ir rytinėje sklypo dalyje, siekiant maksimalaus šviesos patekimo.
Daržas neretai nuo pagrindinio sklypo apribojamas neaukšta buksmedžių gyvatvore, tvorelėmis, dekoratyviniais pakraščių augalais arba daržovės sodinamos pakeltose lysvėse. Taip daržo turinys nekrenta į akis, jo priežiūra tampa lengvesnė, o augalai „nepabėga“ (pavyzdžiui, moliūgo, agurkų ūgliai).
Dažniausiai darže auginamos vienametės daržovės, kurias reikia sėti ir sodinti kasmet. Taip pat auginamos daugiametės vaistažolės ir prieskoniniai augalai, kurių vieta išlieka nekeičiama kelerius metus. Vietos ilgai nereikia keisti ir braškėms, vaiskrūmiams, daugiametėms daržovėms (rabarbarams, smidrams).
Jeigu daržas sklype jau egzistuoja, tai konkrečias daržovių lysves planuokitės vadovaudamiesi sėjomaina. Taip pat atsižvelkite, kurie augalai auga tik saulėtoje vietoje be jokios „kaimynystės“, o kurie augalai pakenčia šešėlį, todėl gali būti sodinami kitų augalų pašonėje.
Įsirenkite daržą taip, kad būtų patogu jį laistyti (kad pasiektų laistymo žarna arba nereikėtų toli nešti laistytuvo). Protinga strategija būtų, kai netoli daržo įrengiama ir komposto dėžė ar krūva, kad nereikėtų iš daržo toli nešti sunkaus komposto.
Sodo Pertvarkymas: Kristinos Juškienės Patirtis
Prieš keliolika metų sostinės Dvarčionių sodo masyvuose sklypą įsigijusi Kristina Juškienė prisiminė pirmąjį įspūdį, kurį jai padarė nedidukas sodo sklypas. Tačiau ji puikiai suprato, kad sovietmečiu sodo sklypas buvo vieta, kur miestiečiai lenkdavo nugaras ir kovodavo dėl maisto, tačiau pačiai norėjosi erdvės, kur galėtų susikurti harmoningą ir malonią poilsio vietą.
„Kita vertus, aplinka - tai poligonas klaidoms ir jų taisymams, juk būtent čia geriausiai atsiskleidžia kūrybinis potencialas, pagaliau ne vietoje pasodintus augalus gali persodinti, taigi mano patarimas visiems - bandykite, klyskite ir taisykite“, - sakė Kristina.
Savo sklypo pertvarką šeimininkė pradėjo nuo medžių pjovimo. Laisvų, netaisyklingų formų medžiai, persipynę su vaismedžiais, nedideliam sklypui atrodė pernelyg sunkūs, greičiau priminė džiungles nei malonią aplinką.
Kristinos teigimu, seno sklypo tvarkymą geriausia pradėti nuo vejos. Jos grožis atsiskleidžia tuomet, kai ji tuščia ir švari. Taigi išpjovusi medžius ir krūmus, ji pradėjo formuoti veją.
Sodininkės teigimu, veja yra labai imli maisto medžiagoms, ji greitai plečiasi, todėl neilgai trukus užkariauja pomedį ir augalui tenka dalytis maisto medžiagomis. Galima nuolat kapoti veją aplink medelį, apriboti ją su įkasamais atitvarais arba mulčiuoti ir taip atitolinti problemą - bet ji vis tiek išliks. Jeigu augalai auga ne vejoje, o už jos ribų, ten jiems sukuriamos tinkamos sąlygas, o patys išvengiame papildomų darbų.
Upeliuko Magija
Kraštovaizdžio architektai nedideliuose soduose kaip akcentą rekomenduoja išskirti kokį nors ypatingą augalą, skulptūrą ar kitą mažosios architektūros objektą, aplink kurį kaip pagrindinę ašį būtų galima išdėlioti kitus elementus. Dekoratyviniai augalai, vandens telkinys, takas - tai pagrindiniai aplinkos komponavimo elementai, jie pageidaujami tiek dideliame, tiek mažame sode.
Kadaise Kristinos svajonė buvo nedidukas upelis, vingiuojantis kaskadomis. Taip jis atsirado gerai matomoje sklypo dalyje. Vandens telkinius vertėtų įrengti vadovaujantis šia taisykle: kuo mažesnė sodo erdvė, tuo mažesnis įrengiamas tvenkinys. Taip Kristina ir padarė. Siauras, lengvai vingiuojantis upelis vizualiai pagilino erdvę, todėl mažas sklypas atrodo didesnis, nei yra iš tiesų.
Natūralistinis Stilius
Sodininkės teigimu, net jeigu vietos visai nedaug, keletas pakabinamų vazonų balkone ar ant laiptų pakopų, dekoratyvinė vijoklinių augalų sienelė, vandens augalai inde ar akmenys padės sukurti mielą žaliąjį kampelį. O štai šiuolaikinėmis gėlynų įrengimo madomis ji džiaugiasi - kraštovaizdžio tendencijos eina ekologijos linkme. Vertinamas natūralumas: kuo arčiau laukinės gamtos, tuo gražiau; kuo mažiau darbo su dirva ir gėlėmis, tuo geriau. Nebemadingos tampa prižiūrėtos vejos ir išpuoselėti gėlynai, juos keičia natūralistinis stilius.
„O mažo ploto sklypuose itin svarbu išlaikyti vientisumą, pasirinkti vieną stilių, nepersistengti su augalų įvairove bei spalvine gama“, - aiškino Kristina.
Augalų Pasirinkimas
Želdyno pagrindas - struktūriniai augalai, pasižymintys architektūrinėmis savybėmis, dekoratyvūs visą sezoną. Teminiai augalai užpildo pagrindą tarp struktūrinių augalų, jie dekoratyvūs ne visą sezoną, pakeičia vienas kitą. Augalai akcentai akį traukia ypatingomis savybėmis, jie sodinami po vieną, kad išsiskirtų. Papildantys augalai, kurie įneša spontaniškumo - tarkime, vienmetės arba svogūninės gėlės mišriuose ar daugiamečių gėlių želdynuose.
Žingsniai Planuojant Didelį Sklypą
Yra sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo, tad ir sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo (vaismedžiai, dekoratyviniai augalai ir medeliai), bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų. Na, o kai turėsite planelį ar projektą tada galėsite pradėti sklypo apželdinimą.
1 žingsnis: Sklypo Dydžio ir Aplinkos Nustatymas
Didelis sklypas prasideda nuo 12 arų ir jis dažniausiai būna laukuose arba apsuptas mišku. Šiose vietose susiduriama su gamtos iššūkiais: sausra, užmirkimu, vėju, dideliais medžiais, nelygiu reljefu, prastu dirvožemiu. Šių veiksnių įtaką mūsų augalams galime sumažinti, jei laikysimės tam tikrųjų taisyklių. Kraštovaizdžio dizaineris prieš projektuodamas želdynus stengiasi išnagrinėti vietovę, jos mikroklimatą ir pagal tai parenka augalus ir jų vietą želdyno plane.
2 žingsnis: Stiliaus Pasirinkimas
Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų. Tuo remiantis bus galima plane braižyti formas arba laisvas linijas, kuriose bus susodinti augalai ar atskirtos tam tikros zonos.
- Geometrinis stilius: Dominuoja tiesios linijos, kurios želdynams suteikia tvarkos. Toks stilius labai populiarus ir jis atsikartoja net daržo zonoje, kai yra įrenginėjamos taisyklingų formų pakeltos lysvės.
- Laisvų formų stilius: Būdingai tai, kad nėra griežtų linijų, vien tik lengvos ir laisvos formos. Toks stilius labai pamėgtas tų, kurie savo kieme mėgsta sodinti daugiamečius augalus ir iš jų formuoti „Olandišką bangą“.
3 žingsnis: Vietos Parinkimas Augalams
Jei sklypas tarp miškų, tai pagalvokite ir apie tai, kad iš visų pusių gali kristi šešėlis. Dalinis šešėlis, kaip ir šviesa, yra būtini augalams, bet šiuo atveju saulės šviesa yra sukoncentruota tik į sklypo vidurį. Esant medžių apsuptyje nebijokite ūkinei zonai paskirkite sklypo vidurį. Be to, miške būna visai kitoks mikroklimatas ir vasarą čia vėsiau, tad sodinkite augalus ten, kur daugiau saulės ir šilumos.
Augalai gali būti integruoti ir jūsų poilsio zoną, nes kam nepatiktų greitai nusiskinti šviežį derlių arba pasislėpti nuo kaitrios saulės. Vaikų zonoje pasodinkite uogakrūmių, kurių uogos bus nuvalgomos vaikų ir jiems nereikės atsitraukti nuo mėgstamos veiklos. Be to, sodo zonos įrengimas arčiau namų leis greičiau pastebėti pirmąsias prisirpusias uogas ir nereikės toli keliauti nusiskinti šviežių obuolių. Jei vis tik norite daugiamečių gėlynų šalia savo namo ar terasos, tai nepamirškite, kad į juos galite integruoti ir valgomus augalus.
Jei pastebėjote, kad sklype yra labai nedaug šviesios vietos, o norisi turėti kelių rūšių ir ankstyvumo vaismedžių, tai rinkitės koloninius vaismedžius. Jų laja yra siauresnė, tad sodinimo atstumai bus mažesni. Tarp koloninių vaismedžių galite rasti ne tik obelų, bet ir vyšnių, trešnių, abrikosų, kriaušių, nektarinų, persikų, slyvų, serbentų. Šiuos augalus galite sodinti ir į vazonus, taip pasipuošite net savo terasą ar balkoną.
4 žingsnis: Dirvožemio Gerinimas
Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai. Patarimas būtų toks: apsižvalgykite, kokius medžius matote aplink savo sklypą. Jei vyrauja ąžuolai, liepos, klevai, tai jūsų dirvožemis yra tinkamas augalams. O jei pas jus sklype vyrauja alksniai, asiūkliai, viksvinės žolės, tai tokį dirvožemį reikės pagerinti. Tokiu atveju reikės iškasti didesnes duobes ir jas papildyti derlingu dirvožemio mišiniu, kuriame jauni augalai galės įsitvirtinti. Šį mišinį reikia paruošti pagal augalo poreikius ir savybes, tad prieš sodindami pasidomėkite.
Be to, esant labai prastam dirvožemiui koloninius vaismedžius ir uogakrūmius galite auginti vazonuose tiesiog ant savo terasos. Nereikės daug galvoti apie gėles, o žydintis persikas bus gražiau už bet kokią vienmetę gėlę, o kai vaisių turėsite, tai norėsis visą terasą apželdinti valgomais augalais. Nebijokite šių augalų per žiemą palikti terasoje, tik prieš sodinant juos pasirūpinkite šiltais vazonais, kuriuos galite pasigaminti ir patys.
5 žingsnis: Apsauga Nuo Žvėrių
Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi. Tik čia iškyla problema, kad šiuo derliumi teks dalintis su miško žvėreliais.
Nepamirškite, kad pomedį yra sunku pjauti su vejapjove ar nuolat mulčiuoti, tai juos galite apsodinti dekoratyviais daugiamečiais arba valgomais augalais, pavyzdžiui, žemuogėmis.
6 žingsnis: Vėjų Barjerų Planavimas
Miškuose problemos su vėju retos, bet turint sklypą laukuose dažnai susiduriama su stipriais vėjais. Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Didelė klaida, kai manoma, jog pasodinus keletą didelių medžių vėją sustabdysime. Tai nėra tiesa, nes vėjas tada atsimuša lyg į sieną ir nuo žemės pakyla didelis gūsis, kuris pridaro dar daugiau žalos.
Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai. Išorinėje sklypo pusėje parinkite žemesnius ir šalčiams atsparesnius krūmus (medlievas, šaltalankius), o už jų galite sodinti ir didesnius medžius. Toks sodinimo būdas apsaugos jautresnius augalus sklypo viduje (gervuoges, vaismedžius, šilauoges).
7 žingsnis: Laistymo Sistemos Įrengimas
Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių. Dažnai klaidingai manoma, kad laistymo sistemos brangiai kainuoja ir jos sunaudoja daug vandens.
Jūs perkate savo laisvą laiką, o vanduo augalams tiekiamas lašaliniu arba dulksnos principu, tad tikrai jo sąnaudos nebus didesnės nei laistant patiems. Be to, turėdami laistymo sistemą ir išvykę ilgesniam laikui, neturėsite ieškoti pagalbininkų, kurie palaistytų jūsų augalus.
Sodinimas Šlaituose
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus.
Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams. Vidurinėse terasose galima auginti daržoves ar net įsirengti pakeltas lysves. Žemesnėje terasoje rekomenduojama sodinti vaismedžius, nes jie bus aukštesni ir gaus pakankamai saulės šviesos, kurios reikia derliui subrandinti. Pačioje apačioje, kur mažiausiai šviesos geriausia sodinti dekoratyvius augalus, kurie gali pakęsti ūksmingas ir drėgnas vietoves.
Augalų pasirinkimui įtakos turės ir tai, kokioje pusėje yra šlaitas. Pietinis šlaitas gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus. Jų išdėstymą terasose darykite pagal augalų aukštį: viršutinėse terasose sodinkite aukštesnius, vidurinėse - vidutinio aukščio, o žemesnėje terasose tokius, kurie mėgsta drėgmę (pavyzdžiui, geltonžiedė sedula, serbentai).
Šiaurinis šlaitas gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges. Tai geras sprendimas, jei pas jus nėra stiprių vėjų arba turite vėjo barjerus. Tačiau šilauogės derės ir ant vidurinės terasos, kurioje joms turėtų pakakti šviesos, o vėjas žiemą nenušaldys jaunų ūglių ir vasarą netrukdys vabzdžiams apdulkinti augalų.
Jei pas jus šlaitas yra į rytų pusę ir jis status, tai įsirenkite terasas ir sodinkite taip, kaip ant pietinio šlaito. Rytų pusėje augantys augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviems, tiek valgomiems augalams auginti.
Augalų sodinimas vakariniame šlaite turi problemų, nes Lietuvoje vyrauja vakarų arba šiaurės vakarų vėjai, kurie pridaro nemažai žalos. Taip pat, šios pusės šlaitą saulės apdovanoja spinduliais labai trumpą laiką. Dažnai rekomenduojama išvis nieko nesodinti ant šios pusės šlaitų, bet jei turite noro pabandyti, tai įsirengę terasas jose auginkite mažiau jautrius augalus, kurie pripratę prie Lietuvos klimato (obelys, kriaušės, slyvos).
Augalų Sodinimas Daubose arba Kai Aukšti Gruntiniai Vandenys
Lietuvoje labai sunku rasti didelius sklypus, kurių reljefas būtų natūraliai lygus. Reljefo įdubimas gali būti sulyginamas, bet norint atskleisti sklypo unikalumą kartais pasirenkama želdinti jau esamomis sąlygomis (daubose). Būtina įsiminti, kad daubose visai kitoks mikroklimatas, nes čia dažnai užsilaiko rūkas, drėgmė arba būna aukšti gruntiniai vandenys. Retas augalas pakenčia tokias sąlygas, tad norint auginti beveik visus augalus reikės tam tinkamai pasiruošti.
Yra toks sodinimo būdas, kai augalai sodinami į dirbtinai suformuotas kalveles. Jos formuojamos ant jau esamo grunto supilant sluoksnį drenažo (tai gali būti smėlis) ir 0,5 m aukščio kalvelę kompostinės žemės ar durpės. Rekomenduojama kalveles pasiruošti iš rudens, nes per žiemą jos apie 30 proc. gali sukristi. Taip pasodinti augalai neužmirks, nes jų šaknys nesieks grunto.
Tokiu būdu galima sodinti ir šilauoges, nes jums nereikės kasti didelių duobių, o kalveles suformuosite iš rūgščių durpių. Erozijai ir piktžolėtumui sumažinti mulčiuokite. Tam galite panaudoti šiaudus, nuojautą žolę, kartoną, žievę, grikių lukštus ar net lapus. Rūgščiamėgiams augalams (šilauogėms ir rododendrams) labai patinka ąžuolo lapų mulčas.
Šis sodinimo būdas tinka ir tiems, kurie turi labai molingą arba prastą dirvožemį. Tada galite visus augalus sodinti į kalveles, tik parinkite tam augalui reikalingą žemių substratą.
