19-24 mėnesių laikotarpis yra svarbus metas vaiko raidoje, dažnai siejamas su pasiruošimu darželiui. Nors numatyti visas kasdieninės veiklos sunkumus gali būti sudėtinga, tinkamai išlavinti judėjimo įgūdžiai suteikia mažyliui pasitikėjimo, padeda saugiai judėti žaidimų aplinkoje ir skatina savarankiškumą.
Kad vaikas galėtų savarankiškai pavalgyti, apsirengti, apsiauti batus, nusiplauti rankutes ir atlikti kitas kasdienes veiklas, jam būtina turėti pakankamai išlavėjusią statinę bei dinaminę pusiausvyrą, judesių koordinaciją, atskirų raumenų grupių kontrolę, kūno raumenų jėgą ir ištvermę, bei judesių planavimo įgūdžius. Jei nėra neurologinių sutrikimų, šiuos įgūdžius galima sėkmingai lavinti žaidžiant įvairius žaidimus. Pastebėjus, kad vaikas dar ne visus šiuos veiksmus atlieka, nereikėtų nerimauti.
Vaiko Raidos Etapai: Nuo Gimimo Iki 2 Metų
Vaiko raida apima visą organizmo vystymąsi: augimą, psichomotorinį vystymąsi, organų vystymąsi. Kūdikio raida apima kelias sritis: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, lydi visą gyvenimą. Raida - tai kelias nuo visiškos priklausomybės iki savarankiškumo.
Pagrindinės Kūdikio Raidos Sritys:
- Fizinė raida: Apima kūno augimą ir motorinių įgūdžių tobulėjimą.
- Motorinė raida: Stambiosios motorikos (pvz., ropojimas, vaikščiojimas) ir smulkiosios motorikos (pvz., daiktų griebimas) vystymasis.
- Sensorinė raida: Pojūčių (regėjimo, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo) lavinimas.
- Kognityvinė raida: Mąstymo, pažinimo, problemų sprendimo ir atminties vystymasis.
- Kalbos raida: Kalbos supratimo ir vartojimo įgūdžių formavimasis.
- Socialinė-emocinė raida: Gebėjimas bendrauti su kitais, atpažinti ir reaguoti į emocijas.
Svarbiausi yra pirmieji 3 gyvenimo metai, kada vaiko smegenys vystosi intensyviausiai. Todėl geriausias reabilitacijos efektas gaunamas būtent šiuo periodu.
Vaiko raidos tikrinimo tikslas - kuo anksčiau išaiškinti ir koreguoti rizikos veiksnius, kuo tiksliau nustatyti, ar vaiko sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo normas. Raida tikrinama tam tikrais amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad tiriant vaiką dalyvautų ir tėvai.
Žemiau pateikiama apžvalga, ką turėtų gebėti vaikas skirtingais raidos etapais:
3 Mėnesių Kūdikis:
- Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses.
- Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą.
- Kai šypsodamasis suaugusysis kalbina vaiką, vaikas atsako šypsena.
6 Mėnesių Kūdikis:
- Vaikas, gulėdamas ant nugaros, visiškai arba dalinai apsiverčia ant pilvo.
- Vaikas, gulėdamas ant nugaros arba sėdėdamas mamai ant kelių, paima duodamą kaladėlę.
- Vaikui sėdint mamai ant kelių iš nugaros pusės 10-15 cm atstumu nuo ausies pabarškinama barškučiu ar paskambinama varpeliu. Vaikas pasuka galvą ir akis garso link.
9 Mėnesių Kūdikis:
- Vaikas ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ant kieto pagrindo.
- Stovėdamas tvirtai remiasi kojomis.
- Vaikas tvirtai remiasi abiem kojomis, stovėdamas ant kieto pagrindo. Gali svorį perkelti nuo vienos kojos ant kitos.
- Ima žaislus abiem rankomis.
- Vaikas abiem rankomis paima po daiktą (pvz., kaladėlę, barškutį) ir laiko.
- Siekia daikto už akiračio ribų. Vaikas stengiasi paimti daiktą, kurį gali pasiekti tik pakeitęs kūno padėtį.
- Čiauška skiemenimis. Vaikas sako sudvigubintus skiemenis (pvz., da-da, ba-ba ir pan.).
1 Metų Vaikas:
- Ropoja.
- Eina pristatomu žingsniu. Vaikas eina laikydamasis už baldų.
- Atlieka veiksmus su dviem daiktais. Vaikas įdeda aislą į dėžutę arba padaužo du žaislus vienas į kitą.
- Mėgdžioja veiksmus, garsus. Vaikas pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus arba sakomus skiemenis.
- Reaguoja į savo vardą. Pašauktas vardu vaikas suklūsta, atsisuka.
- Sako „mama“, „tete“.
- Ima maistą rankomis ir valgo. Vaikas gali paimti rankomis maistą (pvz., sausainį), įsidėti į burną ir valgyti.
1.5 Metų Vaikas:
- Vaikšto savarankiškai. Vaikas pereina per kambarį.
- Žaidžia funkcinius žaidimus. Vaikas žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį: važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę.
- Vykdo žodinį nurodymą „duok“. Paprašytas paduoda artimam asmeniui daiktą.
- Rodo rodomuoju pirštu, kas jį sudomino. Pats vaikas prašo daikto, rodydamas pirštu.
- Vaikas sako 3 prasmingus žodžius daiktams ar veiksmams įvardyti.
2 Metų Vaikas:
- Žaidimas kaladėlėmis: pastato bokštą iš 2 kaladėlių.
- Piešimas: piešia keverzonę. Vaikas braižo popieriuje netaisyklingas linijas.
- Rodo kūno dalis. Vaikas parodo bent vieną kūno dalį ją įvardijus.
- Rodo paveikslėlius. Vaikas parodo bent vieną paveikslėlį knygoje jį įvardijus.
- Taria dviejų žodžių frazes. Vaikas sako frazes, pvz., „mama duok“, „mama, niam“ ir pan.
- Savarankiškai valgo. Gali suvalgyti kelis šaukštus maisto savarankiškai.
- Atneša daiktus norėdamas juos parodyti.
Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti.
Nuo 18 iki 24 mėnesių įvyksta kalbos sprogimas - kai kurie mokslininkai teigia, kad šiuo metu vaikai gali išmokti po žodį kas dvi valandas. Šiuo metu bene populiariausias klausimas yra: „Kas čia?“ - atrodo, kad vaikas nori surūšiuoti ir įvardyti viską, ką mato, girdi, liečia, uosto ir ragauja. Artėjant antrajam gimtadieniui, vaikai kalba „telegramomis“, t. y. trumpomis frazėmis.
Būdamas 20 mėnesių, jūsų vaikas bus įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių. Šiuo metu jūsų vaikas jausis saugus tik tada, kai būsite šalia, ir nusimins, jei susiruošite išeiti. Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis - tai dažnai pasitaikantis elgesys.
Būdamas 22 mėnesių, vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas. Vaikas gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės.
19-24 mėnesių laikotarpis yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Tačiau tam galime pasiruošti.
Šios video medžiagos tikslas yra supažindinti tėvelius su 24 mėnesių vaiko raida, padėti pasiruošti laukiamiems netikėtumams, ką turėtų gebėti atlikti vaikas judėdamas aplinkoje.
Sensorinė Integracija ir Sensorinė Dieta
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai:
- Vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus.
- Vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais.
Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis:
- Taktiliniai
- Klausos
- Regėjimo
- Propriorecepcijos
- Vestibuliniai
- Skonio
Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebantis prisitaikyti, sumanus. ‚Sensorinė dieta‘ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma.
Vaikas Seiliojasi - Ar Tai Normalu?
Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės - seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną.
Kaip padėti vaikui atsiskleisti? Kiekvienas gimęs vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais. Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi. Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje.
Antrieji vaiko gyvenimo metai yra svarbus laikotarpis jūsų gyvenime - kūdikis toliau intensyviai auga ir mokosi naujo elgesio. Nors kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, yra tam tikrų įgūdžių, kuriuos 12-24 mėnesių vaikai įgyja panašiu metu. Tai, kaip vaikas žaidžia, mokosi ir bendrauja su aplinka, yra svarbi užuomina jums apie jo raidos etapus.
Du trečdaliai 12 mėnesių vaikų jau vaikšto, bet jų eisena gali būti dar šiek tiek netvirta. Jis pradeda eksperimentuoti su skirtingais daiktais ir bando daug ką išsiaiškinti. Apie 50 proc. šiuo amžiaus tarpsniu antklodės ir minkšti žaislai - tikras nusiraminimo šaltinis jūsų vaikui.
Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, jūsų vaikas pradeda suprasti, jei nutinka kas nors neįprasta. Pradeda formuotis kalbos gebėjimai. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas norės žaisti greta kitų vaikų, bet nebūtinai drauge su jais.
Mokslininkai teigia, kad intelektualinės raidos pagrindai dedami ikimokykliniame amžiuje. Naujagimiai gimsta mokėdami tik verkti. Tačiau jau po kelių mėnesių jie pradeda vienaip verkti, kai nori valgyti, ir kitaip, kai nori būti paimti ant rankų. Per pirmuosius gyvenimo metus kūdikis išmoksta guguoti, burbuliuoti, juoktis ir netgi tarti keletą paprastų žodžių; išmoksta suprasti garsų prasmę, veido išraiškų kaitą ir paprasčiausią kūno kalbą.
Smegenų tyrimai įrodė, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais smegenys priima daugiausiai informacijos. Maždaug dešimties mėnesių vaikas jau turi susiformavusį „garsų žemėlapį“ - t.y., jis jau atpažįsta visus girdėtus garsus. Nors vaikas gimsta su galimybe įsisavinti VISUS pasaulio garsus, sulaukęs šio amžiaus, jis skiria ir supranta tik tuos garsus, kuriuos girdėjo aplinkoje.
Prasmingai pasakyti keletą žodžių vaikas išmoksta maždaug vienerių metų, tačiau pirmuosius žodžius jau puikiai supranta maždaug aštuonių mėnesių. Iki trejų metų yra didelė praraja tarp to, ką vaikas gali pasakyti, ir to, ką jis supranta.
Nuo pat gimimo kūdikiai reaguoja į garsą: išsigąsta didelio garso, nurimsta išgirdę pažįstamą balsą. Tyrimai parodė, kad keturių dienų kūdikiai aktyviau čiulpdavo, kai girdėdavo aplinkoje tą kalbą, kuria kalbėjo jų mama, kai laukėsi!
Naujausi tyrimai rodo, kad kūdikiai, su kuriais daug kalbama, vėliau turi platesnį žodyną nei tie, su kuriais kalbėta mažiau.
Kai kalbate su kūdikiu, žiūrėkite jam į veidą; kalbėkite nuolat - būdami su kūdikiu, įpraskite mąstyti balsu. Net su mažu kūdikiu kalbėkite tarsi jis jus suprastų.
Daugiau nei 3 mėnesių kūdikis jau daug mieliau bendrauja ir vis aktyviau domisi aplinka. Pastebėta, kad mažyliui augant, jo aplinka turėtų būti kuo įvairesnė ir kuo daugiau įvairių dirgiklių turinti, bet ne per daug dirginanti.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams.
Žaidimas - tai ne tik pramoga, bet ir pagrindinis vaiko mokymosi bei vystymosi įrankis. Per žaidimus vaikas pažįsta save, kitus žmones ir jį supantį pasaulį.
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Svarbiausia - atidi tėvų meilė, palaikymas ir skatinimas atrasti pasaulį.
