Kiekvienas tėvas, laukdamas savo atžalos, dažnai svarsto, ar gims berniukas, ar mergaitė. Šis klausimas yra ne tik smalsumo kupinas, bet ir turi savo mokslinį pagrindą. Tikimybė, kad šeimoje gims berniukas ar mergaitė, yra beveik vienoda, tačiau istorija ir statistika pateikia įdomių faktų šia tema.
Nuo neatmenamų laikų žmonės bandė prognozuoti vaiko lytį. Senovės civilizacijose egzistavo įvairūs tikėjimai ir metodai, kurie, anot jų, padėdavo nuspėti vaiko lytį. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai pateikia aiškesnį atsakymą.
Biologiniai veiksniai
Žmogaus lytis nustatoma chromosomų. Moterys turi dvi X chromosomas (XX), o vyrai - vieną X ir vieną Y chromosomą (XY). Kiekvienas vaikas paveldė Y chromosomą iš tėvo arba X chromosomą. Jei vaikas paveldės Y chromosomą, gims berniukas, o jei X chromosomą - mergaitė.
Taigi, iš biologinės perspektyvos, tikimybė, kad vaikas bus berniukas ar mergaitė, yra beveik 50/50. Tai reiškia, kad kiekvieno nėštumo metu tikimybė gimti berniukui yra šiek tiek didesnė nei mergaitei, tačiau skirtumas yra minimalus.
Statistiniai duomenys
Nors biologinė tikimybė yra beveik lygi, statistiniai duomenys rodo nežymų berniukų gimstamumo pranašumą. Pavyzdžiui, pasaulyje gimsta apie 105 berniukai 100 mergaičių. Šis skirtumas gali svyruoti priklausomai nuo geografinės vietovės, socialinių ir ekonominių veiksnių.
Taip pat verta paminėti, kad kai kurie tyrimai rodo, jog tam tikri veiksniai gali turėti įtakos vaiko lyčiai. Pavyzdžiui, moters amžius, jos mityba, ar net vaiko gimimo laikas gali būti siejami su nežymiais pokyčiais gimstamumo statistikoje.
Vaikų pasirinkimas egzaminuose
Kalbant apie egzaminus, svarbu atkreipti dėmesį, kaip mokiniai renkasi egzaminus, priklausomai nuo jų lyties. 2010 m. duomenys rodo, kad egzaminų pasirinkimas gali šiek tiek skirtis tarp berniukų ir mergaičių. Pavyzdžiui, geografijos egzaminą rinkosi dvi grupės abiturientų: tie, kurie mokėsi geografiją III-IV gimnazijos klasėse, ir tie, kurie jos nesimokė. Šie duomenys gali atskleisti tam tikras tendencijas mokinių interesuose ir pasirinkimuose.
Taip pat svarbu atsižvelgti į mokyklinius brandos egzaminus (MBE). Procentas gimnazijos mokinių, laikiusių mokyklinius MBE ir gavusių pažymius 4-6, 7-8, ir 9-10, gali atspindėti mokinių pasirengimo lygį ir mokymo kokybę.
Kas iš tiesų formuoja baimę, kas pelnosi iš „šešėlio“ ir ar Baltijos valstybės-tik šachmatų figūros?
Apibendrinant, nors biologinė tikimybė susilaukti berniuko ar mergaitės yra beveik lygi, statistika ir kiti veiksniai gali lemti nežymius skirtumus. Šie skirtumai, nors ir maži, gali būti įdomūs nagrinėjant demografinius ir socialinius procesus.
