Vitaminai ir mineralai yra svarbūs sveikam vaikų augimui ir vystymuisi. Nors dauguma vaikų pakankamai maistinių medžiagų gauna iš subalansuotos mitybos, tėveliai dažnai susimąsto apie jų mitybos raciono papildymą vitaminais ar mineralais. BENU vaistininkė Laura Mockutė papasakojo, kokie organizmo ženklai išduoda, kad vitaminų trūksta, ir kokių papildų reikia augančiam organizmui.
Nors maisto papildai ir vitaminai jokiais būdais nepakeičia sveikos ir subalansuotos mitybos, BENU vaistininkė L. Mockutė pabrėžia, kad kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai. Jei vaiko savijauta pablogėjo, vertėtų sunerimti ir ieškoti priežasčių. Kad organizmui trūksta vitaminų, išduoda tokie simptomai, kaip nuovargis, mieguistumas, prastesnė vaiko nuotaika, raumenų silpnumas, sumažėjęs apetitas ar sulėtėjęs augimas.
Pastebėjus neraminančius simptomus ir įtarus, kad vaikas gali stokoti vitaminų, mineralinių ar kitų medžiagų, vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Ypač naudinga atlikti išsamius tyrimus, kadangi vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų kiekis yra nustatomas tiriant kraują.
Svarbiausi vitaminai ir mineralai vaikams
Vitaminas D
Ypač svarbus papildas vaikams iki trejų metų ir vėliau - vitaminas D. Jis apsaugo nuo rachito ir padeda įsisavinti kalcį. Pasak vaistininkės, maždaug nuo mėnesio amžiaus galima duoti vitamino D papildomai, nes kiekis, kurį kūdikis gauna iš mamos pieno, dažnai yra nepakankamas. Jei vaikas maitinamas mišiniu, reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes dažnai ten galima rasti ir vitamino D.
Geležis ir folio rūgštis
Kūdikiams dažnai pasireiškia geležies stokos anemija, kuri turi įtakos kraujodaros funkcijos sutrikimams, organizme pritrūksta deguonies, todėl kenčia širdies, raumenų sistemos. Folio rūgštis taip pat svarbi kraujodarai. Jos organizmas nekaupia, todėl žindančiai mamai folio rūgšties reikėtų vartoti papildomai. Ši medžiaga yra svarbi vidaus organų formavimuisi, DNR gamybai, padeda susidaryti naujoms ląstelėms.
Omega-3 riebalų rūgštys
Kitas papildas, kurį vaikams reikėtų vartoti nepertraukiamai nuo metų laiko, yra žuvų taukai. Įvairios studijos rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda sumažinti vaikų hiperaktyvumą, impulsyvumą ir sunkumą susikaupti, taip pat gerina vaikų smegenų veiklą ir vystymąsi. Šie riebalai vaidina pagrindinį vaidmenį vaikų augimo ir vystymosi procesuose ir turi daugybę naudingų savybių.
Jei nusprendėte rinktis papildą, įsitikinkite, kad jūsų vaikas laikosi rekomenduojamos dozės, kad sumažintumėte šalutinio poveikio riziką. Geriausia pradėti vartoti mažesnėmis dozėmis ir palaipsniui jas didinti iki rekomenduojamos paros normos, kad įvertintumėte vaiko toleranciją šiam papildui.
Mitybos pokyčiai ir primaitinimas
Kol kūdikis žindomas mamos pienu, jo organizmo aprūpinimas reikalingais vitaminais ar mikroelemetais bus pakankamas. Kiti maisto produktai į vaiko mitybos racioną po truputį įtraukiami nuo maždaug 6 mėnesio. Vis dėlto, kai kuriems kūdikiams vien mamos pieno jau nebeužtenka nuo 4-5 mėnesių amžiaus, todėl papildomas maitinimas gali būti pradedamas ir anksčiau. Tinkamas kūdikio primaitinimas lemia ne tik tai, ar mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, koks bus jo santykis su maistu.
Jei subalansuotos mitybos nepakanka, vitaminus, anot specialistės, patariama rinktis pagal vaiko amžių. Iki trejų metų vaikams duodami skysto pavidalo papildai, kad vaikams juos būtų patogiau nuryti.
Maisto papildų pasirinkimas vaikams
Lietuvoje didžioji dalis maisto papildų yra skirti vaikams nuo trejų metų, tačiau kiekviena mama pažįsta savo vaiką ir žino, kokia yra tikimybė užspringti. Renkantis preparatą, reikėtų situaciją vertinti labai individualiai - kai kurie vaikai ir 6 metų labai dažnai springsta. Mažiausia tikimybė užspringti yra vartojant sirupą. Jis yra normuojamas, duodamas gerti tėvelių, todėl, priešingai nei guminukas ar kramtoma tabletė, kurią vaikas įsidėjęs į burną gali nubėgti žaisti, yra saugesnis.
Vaiko raidos etapai ir pokyčiai
Sulaukęs pirmojo gimtadienio vaikas jau viskuo domėsis ir tikriausiai be perstojo kalbės. Pirmieji vaiko žingsniai yra svarbus jo raidos etapas ir vertas paminėti įvykis. Iš pradžių jis svyruos, išsižergs, neryžtingai bandys statyti visą pėdą. Turės praeiti šiek tiek laiko, kol žengs tvirčiau, lygiau, remdamasis kulnu ir kojų pirštais. Iš pradžių dar tikriausiai nemokės nuo jos nulipti, todėl kviesis pagalbos. Savo atžalėlei parodykite, kaip apsiversti ant pilvuko ir saugiai nuleisti kojas ant grindų. Vaikas, išmokęs vaikščioti savarankiškai, pamažu įgus pradėti eiti ir sustoti, o netrukus ir pritūps pamatęs kokią įdomybę ant grindų. Tik nesikrimskite, jeigu sūnus ar dukra vis dar sėdi ant grindų ir nevaikšto. Į pediatrą kreiptis, jeigu 14 mėnesių vaikas neina laikydamasis už daiktų ir nė nebando stotis.
12 mėnesių vaikas nesugeba pats apsirengti, tačiau jau gali nusivilkti kai kuriuos drabužius, tarkim, nusimauti kojines, ir tikriausiai jam bus labai smagu, jeigu dėl to pradėsite pykti. Šio amžiaus mažyliai supranta gerokai daugiau, negu gali išreikšti, ir atsako guguodami, o šis gugavimas atitinka visus įprastos kalbos klausimus, liepimus, intonacijas ir ritmą. Dabar mažylis tikriausiai jau mokės parodyti kūno dalis. Visi vaikai vienaip ar kitaip gestikuliuoja: ką nors rodo ar ploja, tačiau dabar mažylis, jeigu jį mokėte tam tikrų gestų, juos tikriausiai atliks savarankiškai.
Vaikas pasiekė tokį etapą, kai ne tik mokosi vaikščioti ir kalbėti, bet kartu keičiasi jo požiūris į pasaulį ir atsakas į jį. Iki šio amžiaus mažylis dar labai nedaug galėdavo paveikti aplinką, jam trūko suvokimo ir įgūdžių, todėl beveik viską turėdavote už jį daryti jūs. Dabar jis jau kur kas ryžtingesnis ir bando būti savarankiškas. Jūsų sūnus ar dukra veikiausiai išgyvens šiam amžiui būdingą nuotaikų kaitą, žinoma, gali jos ir nebūti. Sunkumų iš dalies kyla todėl, kad vaiko suvokimas ir troškimas ką nors padaryti tam tikru metu smarkiai viršija galimybes ir jis iš karto nusivilia. Svarbu suteikti vaikui galimybę pačiam perprasti tam tikrus dalykus, užuot visuomet kišusis ir bandžius padėti. Bus atvejų, kai mažylis pravirks susidūręs su kokia nors kliūtimi, todėl turėsite įsikišti, tačiau tai būna pagalba tik tuo konkrečiu atveju, kad jis galėtų toliau daryti ką sumanęs.
Pirmaisiais metais kūdikis paprastai save supranta kaip motinos dalį. Šis suvokimas pamažu pradeda keistis maždaug septintą mėnesį, kai sustiprėja nerimas išsiskiriant. Tai suvokti gana sunku, todėl labai tikėtina, kad tokie didžiuliai mažylio požiūrio į pasaulį pokyčiai kels jam nemažai nerimo. Kai tik šis suvokimas pradeda reikštis, t. y. 12, 14 mėnesiais ar net vėliau, vaikui reikia išsiaiškinti, ką sugeba ir kaip jo veiksmai veikia jus. Taigi jis sieks patikrinti, kiek tėvai jam leidžia. Tai nereiškia, kad jūsų atžala išdykusi, tiesiog ji mokosi suprasti priežastis ir padarinius, veiksmus ir reakcijas. Vaikas paprasčiausiai bando. Jeigu tai suprasite, neprarasite kantrybės ir lengviau jį sudominsite kuo nors kitu. Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko atmintis dar nėra itin gera, todėl negali prisiminti, ko nenorite, kad jis darytų, ir dėl savo įgimto smalsumo nuolat patenka į bėdą. Pykčio protrūkiai (ir jo, ir jūsų) bus retesni, jeigu suprasite, kad vis dar labai lengva nukreipti šio amžiaus vaiko dėmesį. Ir nebarkite vaiko, kai iškrato rankinę, o duokite jam pažaisti kitą arba paprašykite padėti, pvz., išimti skalbinius iš skalbyklės, ir pagirkite už tai.
Vaikas jau pradeda suprasti, kas yra nuosavybė. Nors dar maždaug prieš mėnesį jis džiugiai dalydavosi žaislais, maistu ir net jumis, dabar tai daro nebe taip noriai. Vaikas, jau pradedantis suvokti save kaip atskirą savarankišką asmenį, labai prisiriša prie turimų žaislų kaip savo nuosavybės. Prireiks dar vieno raidos žingsnio, kad mažylis suprastų, jog kitiems duoti pažaisti savo žaislais saugu. Lankykitės vaikų ir tėvų grupėse, kuriose būtų įvairaus amžiaus mažylių ir skirtingų žaislų.
Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir imunitetas
Prasidėjęs rudens sezonas, pasikeitęs oras ir gyvenimo ritmas, grįžimas į darbą ar mokyklą - pokyčiai, kurie mūsų organizmui sukelia stresą. Jis išskiria streso hormoną - kortizolį, kuris gali slopinti imuninę sistemą. Vienas geriausių būdų kovoti su įtampa ir stresu - judėjimas.
Imunitetas gali nusilpti dėl vitamino D trūkumo organizme, kuris yra susijęs su padidėjusiu jautrumu infekcijoms ir ligoms. Nors vasarą mus džiugino saulėtos dienos, tai nebūtinai reiškia, kad pasikrovėme pakankamai vitamino D, todėl rekomenduojama prieš rudens sezoną atlikti vitamino D kraujo tyrimą.
Palaikydami kūno drėgmės pusiausvyrą leidžiame jam natūraliai pašalinti bakterijas ir toksinus, kurie sukelia infekcijas. Vandeniu deguonis ir maistinės medžiagos pasiskirsto visame kūne, o nereikalingos medžiagos išplaunamos iš organizmo. Kai kūno ląstelės gauna nepakankamai vandens, mes dehidratuojame, todėl organizme lengviau kaupiasi kenksmingos medžiagos.
Nors ilgos vasaros naktys anksti miegoti nekviečia, tinkamu miego režimu ir kokybe vertėtų pradėti rūpintis jau dabar. Ilgalaikis miego trūkumas ar jo režimo nebuvimas gali pabloginti kūno apsaugą nuo infekcijų, susilpninti imuninę funkciją. Rutina yra vienas iš svarbiausių kokybiško nakties miego elementų.
Iki 70 proc. mūsų imuniteto sistemos yra žarnyne. Vienas svarbiausių sveiko žarnyno elementų - gerosios bakterijos. Probiotikai, arba gerosios bakterijos, palaiko normalią žmogaus imuninės sistemos būklę. Todėl jeigu žarnyne bus išlaikoma naudingų bakterijų ir kitų organizmų pusiausvyra, ligos gali būti mažiau grėsmingos. Gerųjų bakterijų kiekį organizme galima papildyti valgant natūraliai fermentuotą maistą - raugintus kopūstus, varškę, jogurtą.
Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad vaiko organizmas įsisavina visko tiek, kiek reikia, ir jam nieko netrūksta. Vis dėlto pripažinkime, kad šių dienų maistas gerokai skiriasi nuo to, kokį valgė mūsų tėvai ar seneliai. Man keista, kai matau, kad vaikai, vasarodami kaime pas močiutę, neskina vyšnių, slyvų ar serbentų, o geria sultis iš pakelių. Atlikdami kraujo tyrimus matome, kad šiuolaikiniams vaikams daug ko trūksta. Keista, kad netgi išsyk po vasaros. Kalbu apie ribotas vitamino D, geležies atsargas. Bet vėlgi klausimas - o kiek tas vaikas matė saulės, jei pralindėjo visą vasarą pavėsyje su telefonu? O gal tepėsi kremu nuo saulės? Šių dienų vaikams dažnai trūksta ir cinko, kurio stoka taip pat susijusi su imunitetu, todėl ne vienam jau esu skyrusi cinko papildų. Nereikėtų pamiršti, kad smarkiai padaugėjo alergiškų vaikų. Vieni netoleruoja glitimo, kiti - pieno produktų, treti - šokolado ar visokių cheminių maisto priedų. Kur link suku? Kad tų vaikų organizmas neįsisavina maisto medžiagų taip gerai, kaip reikėtų. Jis arba viską šalina lauk, arba įsisavina iš dalies. Tokių vaikų su metais vis daugėja, todėl siūlau jų tėveliams daryti išsamesnius kraujo tyrimus - ne vien tik bendrą šlapimo ar bendrą kraujo.
Savo vaikus visuomet raginu valgyti pusryčius: suvalgę angliavandenių turėsite daugiau energijos, galėsite geriau galvoti. Tačiau kartais, jei vaiką kankina įtampa ar vėliau suvalgo vakarienę, pusryčių jis nenori. Tuomet neverčiu.
Su paaugliais sunku. Jie turi tvirtą savo nuomonę, kurios nenori keisti. Vienintelis būdas juos įtikinti - kad patys pajaustų. Kaip sakoma, pasimokytų iš klaidų. Savo vaikams dažnai aiškinu, kas yra angliavandeniai, o kas - baltymai. Sakau, kad, jiems augant, organizmas tarsi nuolat stato save. Statybinė medžiaga - iš esmės baltymai: mėsa, žuvis, pienas, ankštiniai. Kai jos suvirškinamos, organizmo fabrikėlis pasiima tai, ko jam reikia, ir pradeda statybas. Jei plytos geros - puiku, bet jei abejotinos kokybės - vis tiek stato: iš pagaliukų, šakaliukų, skersai, išilgai, kreivai ir t.t. Žodžiu, kokios plytos - toks ir pastatas. Todėl savo organizmui nepasakysi, kad gerai pavalgysi po savaitės pas mamą (juokiasi), o šiandien tenkinkis traškučiais ir kokakola. Organizmas nekaltas: ką turės - iš to ir statys! Todėl mokau juos kasdien pagalvoti apie tai, ką deda į burną, t.y. iš ko stato savo organizmo namą. Jame turi būti visko - baltymų, riebalų, angliavandenių.
Tą patį sakau ir vaikų tėvams. Jei suaugusiam žmogui trūks geležies, jis tiesiog eis į darbą apsnūdęs ir mieguistas. Bet vaikas auga čia ir dabar. Jei organizme didelis geležies atsargų trūkumas (o geležis be galo svarbi ir smegenims vystytis), tai organizmo statomas namelis nebus labai stiprus ir tvirtas. Kai buvau studentė, frazė, kad iki simptomų atsiradimo liga jau būna nuėjusi ilgą kelią, man atrodė kažkokia mistika. Dabar žinau, kad žmogaus organizmas yra labai adaptyvus ir kai jau atsiranda tam tikrų simptomų, kartais būna vėlu ir sunku žmogui pagelbėti. Kitas dalykas, kad vaikai dažnai nemoka pasakyti, kaip jaučiasi. Galbūt jie neturi su kuo palyginti? Gal jiems sunku nupasakoti, ką jaučia? Jie sako: noriu miego arba negera. Bet jei paklausi, kaip negera: ar tau silpna, pykina, skauda, o gal dusina - jie nežino, ką atsakyti. Todėl vietoj logiško paaiškinimo tėvai dažnai girdi atsakymą: aš nenoriu į mokyklą. Tuomet sūnus ar dukra yra apkaltinami tinginyste. Bet gal vaikui iš tiesų silpna? Aš nenoriu bėgioti, sako jis fizinio lavinimo mokytojui. Kodėl? Ar tik ne dėl to, kad bėgant vargšeliui labai daužosi širdis? O gal jo jo pulsas labai aukštas ir trūksta kalio? Štai kodėl apsilankyti pas šeimos gydytoją bent kartą per metus būtina. Tik nedarykite to atmestinai! Atėję papasakokite, kaip vaikas elgiasi pastaruoju metu, kuo maitinasi. Gal staiga pasikeitė jo elgesys? Ar daug paaugo per metus?
Manau, kad su vaikais, net jei jie paaugliai, reikia mėginti kuo daugiau kalbėtis. Papasakoti, nors ir labai primityviai, kas vyksta jų smegenyse miegant. Kad miegodami vaikai auga, kad smegenys atsimena, ką jie veikė dieną; ir kad eilėraštį gerai mokytis vakare, nes ryte teliks jį tik pakartoti. Miegas labai svarbus ir imunitetui, todėl saviškių prašau, kad 22 val. jau gulėtų lovose. Vaikai turi žinoti, kad jų sveikatai ne vis vien, kada jie eis gulti. Sveikiausias miegas, kai ilsisi ir atsigauna centrinė nervų sistema ir visas žmogaus organizmas, - nuo 22 iki 24 val.
Antraisiais gyvenimo metais
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Pervargusio organizmo gynybinės funkcijos silpsta, todėl vaikas turi gerai pailsėti ir išsimiegoti. Leiskite laiką su vaiku aktyviai: judėjimas gerina kraujotaką ir suaktyvina visų organizmo sistemų darbą - taip pat ir tų, kurios dalyvauja organizmo apsaugoje. Posakis, kad visos ligos yra „nuo nervų“, nėra laužtas iš piršto. O štai vitaminai A ir D imuninės sistemos veikloje dalyvauja tiesiogiai, padėdami aktyvuoti imunines T ir B ląsteles, kovojančias su ligų sukėlėjais ar bakterijomis, o geležis yra būtina būtina šių imuninių ląstelių dauginimuisi ir brendimui.
Natūralūs augalai imunitetui stiprinti
Vaiko imuninė sistema yra itin jautri ir nuolat besivystanti, todėl svarbu ja rūpintis nuo pat mažens. Natūralūs augalai gali būti puiki pagalba stiprinant organizmo apsaugą ir mažinant peršalimo ligų riziką, ypač šaltuoju metų laiku.
Kodėl svarbu stiprinti vaikų imunitetą?
Vaiko imuninė sistema susiduria su įvairiais virusais ir bakterijomis kasdien. Silpnas imunitetas gali lemti dažnas peršalimo ligas, o tinkamai sustiprinta apsauginė sistema padeda organizmui greičiau kovoti su infekcijomis. Svarbu ne tik subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, bet ir natūralių priemonių įtraukimas į kasdienybę.
Natūralūs augalai imunitetui stiprinti
- Ežiuolė (Echinacea): stimuliuoja imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su virusais. Ežiuolės arbata ar sirupas yra saugūs vaikams nuo 2 metų. Vartoti trumpalaikiai, ne ilgiau nei 10 dienų per peršalimo sezoną.
- Šaltalankiai: turtingi vitaminu C, antioksidantais ir riebiosiomis rūgštimis, kurie stiprina imunitetą. Šaltalankių uogų sultys, tyrės ar aliejus gali būti dedami į arbatą ar košes.
- Medetkos (Calendula officinalis): turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių. Medetkų arbata puikiai tinka gerklei skalauti ar gerti peršalus.
- Liepžiedžiai (Tilia): ramina, skatina prakaitavimą ir padeda greičiau pasveikti peršalus. Liepžiedžių arbata tinka nuo pat kūdikystės, gali būti duodama po arbatinį šaukštelį šiltos arbatos prieš miegą.
- Čiobreliai (Thymus vulgaris): pasižymi antibakterinėmis savybėmis, padeda kovoti su kosuliu ir kvėpavimo takų infekcijomis. Čiobrelių arbata ar sirupas padeda esant kosuliui.
- Pataisų poros: turi antibakterinių savybių ir sugeria drėgmę, todėl tinka iššutimams bei odos problemoms. Naudojamos kaip milteliai ant sudirgusios odos, tačiau taip pat gali būti naudojamos silpnoje arbatoje imuninei sistemai stiprinti.
- Mėtos ir melisos: ramina nervų sistemą, gerina miego kokybę, o geras miegas tiesiogiai susijęs su stipriu imunitetu. Silpna melisos ar mėtų arbata gali būti duodama vaikams nuo 1 metų.
Kaip įtraukti augalus į vaikų kasdienybę?
- Arbatos ir nuovirai: galite paruošti silpnas arbatas ir duoti vaikui gerti šiltas, ypač šaltuoju metų laiku.
- Natūralūs sirupai: paruošti namuose iš ežiuolės, šaltalankių ar čiobrelių.
- Kompresai: liepžiedžių ar čiobrelių nuovirai gali būti naudojami kaip šiltos vonelės ar kompresai.
- Įvairiapusiška mityba: vaisiai, daržovės, uogos ir augaliniai ekstraktai turėtų būti įtraukti į kasdienį meniu.
Papildomi patarimai imuniteto stiprinimui
- Subalansuota mityba: daug vitaminų ir mineralų turintys maisto produktai - obuoliai, morkos, burokėliai, uogos.
- Fizinis aktyvumas: laikas gryname ore, aktyvūs žaidimai stiprina visą organizmą.
- Kokybiškas miegas: vaikai turėtų miegoti pakankamai, nes poilsis yra esminis imuniteto stiprinimo veiksnys.
- Grūdinimasis: pratimas prie vėsesnės temperatūros (vėsūs prausimai, vaikščiojimas basomis) padeda stiprinti organizmo atsparumą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu vaikas dažnai serga, karščiuoja ar pastebite, kad natūralios priemonės nepadeda, svarbu kreiptis į gydytoją.
