Vaikų darželio „Vaikystės sodas“ ugdymo koordinatorė Aušra Rabašauskienė atsiųstame pranešime pažymi, kad ugdant vaiko charakterį tėvai ir ugdymo įstaiga turi dirbti išvien. Svarbu nuo pat gimimo kurti saugumo jausmą.
Psichologė R. Gataveckaitė teigia, kad žmogaus charakteris susideda tiek iš prigimtinių bruožų - temperamento, įgimtų savybių ir gebėjimų - tiek iš per santykį su aplinka susiformavusių elgesio modelių bei nuostatų. Pastaroji charakterio dimensija gali formuotis visą gyvenimą. Visgi vaikystėje paklojami svarbiausi žmogaus asmenybės ir charakterio pamatai.
Charakterio formavimosi pradžia ir aplinkos įtaka
„Charakteris pradeda formuotis vaikui tik gimus, nors jau ir prenatalinė raida taip pat turi įtakos mažylio santykiui su pasauliu. Svarbu, ar vaikas yra laukiamas ir mylimas, kokios yra tėvų fantazijos apie būsimą tėvystę ir ryšį su vaikučiu. Šis ryšys yra itin reikšmingas, kadangi kuria vaiko saugumo pamatus. O būtent per saugumo prizmę vaikas mato pasaulį, kuris, priklausomai nuo to, kokį suvokimą jam formuoja aplinka, gali atrodyti saugus ir įdomus tyrinėti arba nesaugus ir bauginantis, sąlygojantis atsitraukimą ir vengimą“, - sako R. Gataveckaitė.
Psichologė pažymi, kad charakterio formavimasis yra tęstinis procesas, kurį veikia vaiko aplinka - visų pirma, jo šeima. Vaiko charakteris gali priklausyti ir nuo to, ar vaikas turi brolių ar seserų, ar jam reikia kovoti dėl tėvų dėmesio, ar jis auga vienas ir viskas tenka tik jam. Vėliau prie charakterio formavimo prisijungia ir kita aplinka - seneliai, draugai, darželis, mokykla.
„Pagal S. Freudo teoriją, kuria dažnai remiamasi, vaiko asmenybė ir charakteris didžiąja dalimi susiformuoja 4-5 vaiko gyvenimo metais. Visgi ir kiti vaiko gyvenimo etapai, o kartu ir supanti aplinka, neabejotinai yra svarbūs asmenybės ir charakterio raidai. Pavyzdžiui, ankstyvojoje vaikystėje žaidimas su kitais vaikais moko dalintis, būti priimtam, priimti kitą, džiaugtis žaidimo procesu, o visa tai persikelia ir į suaugusio žmogaus elgesį“, - sako R. Gataveckaitė.
Itin reikšmingas - darželio vaidmuo
A. Rabašauskienė pabrėžia, kad mokytojų, ugdymo specialistų vaidmuo yra labai svarbus vaiko asmenybės ir jo charakterio formavimuisi. Per pozityvias pirmąsias patirtis su suaugusiais, kurie yra už namų slenksčio ribų, formuojasi teigiamas patyrimas apie vyresnius „kitus“, kurie gali padėti, paguosti, vesti platesnio pasaulio pažinimo link. Tokią patirtį turintis vaikas, tikėtina, bus smalsus, pasitikintis ir drąsus net ir tuomet, kai šalia nėra mamos ar tėčio, o tai neabejotinai atsiliepia ir žmogaus asmenybei vėlesniame gyvenime.
Pašnekovė pažymi, kad formuojant vaiko charakterį labai svarbu, jog visa jį supanti aplinka kryptingai dirbtų išvien. Jei ugdymas namuose ir darželyje skiriasi, vaikui nėra aišku, ko iš jo tikimasi ir kaip jis turėtų elgtis.
Šiuolaikiški metodai vaikų charakterio ugdymui
Anot specialistės, vaiko charakterio ugdymas nėra atskira disciplina ar pamokėlė - šį tikslą galvoje reikia turėti nuolat. Dėl to dėmesys vaikų charakterio ugdymui darželyje yra skiriamas visose dienos veiklose - nuo vaikų pasitikimo ryte ir užsiėmimų iki valgymo, poilsio ar žaidimų lauke.
„Siekdami ugdyti vaikų charakterį naudojame įvairias metodikas. Viena iš jų - Kimochi ugdymo programa. Ji padeda mažyliui suprasti savo emocijas ir jas įvardinti, o vėliau - suvokti kilusių emocijų priežastis. Dar vėliau kasdienės vaikų situacijos atkartojamos vaidinimuose ir žaidimuose su Kimochi žaislais, o tai padeda mažiesiems perprasti tam tikras socialines situacijas ir į jas reaguoti, kas yra itin svarbu charakterio formavimuisi“, - pasakoja A. Rabašauskienė.
Kaip pavyzdį A. Rabašauskienė pateikia realią darželyje nutikusią situaciją, kuomet kūrybinių užsiėmimų metu vaikai karpė. Vienam berniukui nesisekė kirpti tiesia linija, o viena mergaitė dėl to iš jo pasijuokė. Šioje situacijoje mokytoja pirmiausia sustabdė nemalonų elgesį, o po veiklos pasikvietė vaikus į kimočių ratą, kuriame ta pati situacija suvaidinta su žaislais.
„Žaidime 8 kojas turinti Lipšniakojė niekaip negalėjo išlaikyti žirklių ir tiesiai kirpti, o Katė iš to smagiai pasijuokė. Tuomet atskrido Balandė Meilė, sustabdė nemalonų Katės elgesį ir paaiškino, kad, jei draugui nesiseka, galima jam padėti, parodyti pavyzdį ar padrąsinti. Pamenu, kaip mergaitė atidžiai žiūrėjo Kimočių vaidinimą ir stebėdama Katės elgesį pasakė: čia ne aš! Žaidimo metu mergaitė turėjo galimybę situaciją pamatyti iš šalies, įvertinti Katės elgesį, reflektuoti savąjį ir padaryti išvadas. Vaikai tą puikiausiai sugeba jau nuo trejų metų, jei tik su jais tinkamai dirbama“, - sako A. Rabašauskienė.
Pasak jos, nuosekliai ir tikslingai žaisdami su kimočiais vaikai tampa drąsesni, išmoksta kantriai palaukti, būti mandagūs, gebėti paprašyti, sustabdyti nemalonų elgesį, išsakyti savo nuomonę ir išklausyti kitą. Kitaip tariant, per žaidimus formuojami teigiami jų charakterio bruožai.
„Dar viena taikoma vaikų charakterio ugdymo metodika yra vadinama pozityviąją disciplina. Pabrėžtina, kad tiek „pozityvi“, tiek „disciplina“ čia yra vienodai svarbios sąvokos. Dažnai pasitaiko, kad tėveliai akcentuoja tik pirmąjį žodį ir viską vaikams leidžia, arba antrąjį - ir neleidžia beveik nieko. Tačiau vienodai svarbūs yra abu žodžiai“, - kalba ugdymo ekspertė.
Anot A. Rabašauskienės, vaikui yra reikalingos aiškios taisyklės, žinojimas, ko iš jo tikimasi. Tuomet jis jaučiasi saugus ir žino, kad nebus netikėtų bausmių, kad visuomet sulauks paramos ir padrąsinimo, kai jam to reikės. Tačiau svarbu nepamiršti, kad visais atvejais su vaiku reikia bendrauti pagarbiai ir pozityviai.
Svarbiausia, kad vaikas visuomet jaustųsi mylimas
Kalbėdama apie vaikų charakterio formavimą R. Gataveckaitė pažymi, kad yra svarbu ne tik pastebėti ir įvertinti tinkamą vaikų elgesį, tačiau ir pats paskatinimas turėtų būti adekvatus.
„Teigiamas paskatinimas ugdant vaiko charakterį neabejotinai yra svarbus, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienoje situacijose už menkiausią tinkamą poelgį vaiką reikėtų apipilti pagyromis. Daugeliu atvejų pakanka mamos ar tėčio šypsenos ar linktelėjimo galva. Tai yra tylus pritarimas geram elgesiui ir vaikas tai turi jausti. Vaikas turi nuolat suvokti, kad yra mylimas, o net ir netinkami jo poelgiai, kuriuos dažniausiai lemia paprasčiausias noras pažinti pasaulį, ir pasekmės dėl jų neturėtų sugriauti šio suvokimo“, - sako R. Gataveckaitė.
Psichologė pažymi, kad ir patys tėvai turėtų nepamiršti, jog universalaus vadovėlio, kaip užauginti tobulą vaiką, nėra - kaip ir tobulų, neklystančių tėvų. Tai svarbu, nes neretai mamos ir tėčiai patys ima abejoti savo gebėjimais ugdyti vaiką, graužia save dėl vienokio ar kitokio netinkamo vaiko elgesio ar nepaklusnumo.
Savo ruožtu A. Rabašauskienė pabrėžia, kad norint užauginti pasauliui atvirą ir drąsų vaiką, svarbu bendros tėvų ir ugdymo įstaigos darbuotojų pastangos, o taip pat būtina nepamiršti tam tikrų pagrindinių principų.
„Tiek namuose, tiek darželyje su vaiku turi būti elgiamasi pagarbiai, laikomasi nusimatytų taisyklių, o netinkamas elgesys visuomet aptariamas. Vaikas neturėtų būti baudžiamas, o paprasčiausiai suvokti logiškas ir prognozuojamas savo veiksmų pasekmes. Tai leidžia ugdyti vaiko charakterį nedarant jam žalos“, - pažymi ugdymo specialistė.
Vaiko raidos etapai ir jiems įtakojantys veiksniai
Vaiko raida yra individualus procesas, kuris vyksta iki pilnametystės, apima keturias raidos sritis: socialinę-emocinę, fizinę, pažinimo ir kalbos. Nors skirstymas ir įneša aiškumo apie vaikų raidos ypatumus, tačiau jis yra dirbtinis. Iš tiesų negalima atskirti vieną nuo kitos raidos sritis. Jos visos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir dažnai persipina.
Pirmieji gyvenimo metai
PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystymui, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio. Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami.
Antrieji gyvenimo metai
ANTRIAISIAIS GYVENIMO METAIS vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais.
Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Vaiko raida pagal amžių - tai plati tema, apimanti augimo ir pokyčių procesą nuo kūdikystės iki paauglystės. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius vaikų iki 2 metų raidos etapus, atsižvelgdami į fizinius, pažintinius, emocinius, socialinius, kalbos ir savarankiškumo įgūdžius.
Vaiko raidos etapai
Vaiko raida yra dinamiškas procesas, kurio metu asmenybė vystosi nuo kūdikystės iki savarankiškos pilnametystės. Šis lėtas vaikučio virsmas kelia daug klausimų šeimoms: ar mano vaiko raida yra tinkama? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnio? Vaiko augimo etapuose yra labai svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie padėtų geriau suprasti savo vaiką ir ką jis turėtų gebėti tam tikro amžiaus tarpsnyje, t. y.: stambioji ir smulkioji motorika, kalba, socialinė branda ir suvokimas. Šie raidos etapai yra nuolat kintantys bei nuolat ugdomi vaikui augant, tad labai svarbu individualiai pažvelgti į kiekvieno vaiko sukauptą patirtį, nelyginti tarpusavyje.
Kūdikio ir vaiko raida vyksta etapais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Žmogaus / vaiko raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Šiame pasaulyje vaikas auga apsuptas įvairiausių veiksnių, su kuriais kasdieną susipažįsta ir patiria įvairiausius išgyvenimus. O tėvų bei jį supančių auklėtojų, mokytojų ir kitų suaugusių žmonių pareiga jam padėti susidoroti su iškylančiais sunkumais.
Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.
Vaikų iki trejų metų raida
Vaikų iki trejų metų raida - tai labai greit besikeičiantis procesas, tad svarbu su kiekviena savaite, mėnesiu padėti mažyliui pažinti ir panaudoti savo galimybes. Auginantiems mažylį tėvams svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas, žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis.
Kas keičiasi per pirmuosius tris metus
Vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais yra itin sparti, todėl žinoti, kas vyksta kiekvienam amžiaus tarpsnyje ne tik naudinga, bet ir rekomenduotina. Naudinga tėveliams žinoti, kad būtų galima patenkinti visus vaiko poreikius ir norus, nes skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų.
Pirmi 6 mėnesiai
Kūdikis jau per pirmąjį pusmetį geba stebėti žmonių veidus, klausytis, bendrauti garsais, jis siekia šalia esančių žmonių artumo, mokosi išgyventi nemalonius jausmus. Tad auginantiems mažylį svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas (kūno kalba, įvairiomis balso intonacijomis, panaudojant ir papildomas raiškos priemones), žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis.
6-12 mėnesių
Šis laikas yra apie tikrą fizinių kūno galimybių panaudojimo šuolį (išmoksta atsisėsti, šliaužioti, ropoti, atsistoti ir nueiti), kuris atveria naują etapą ir psichologinei raidai. Ji paženklinta poreikiu būti kuo savarankiškesniu. Norisi tiesiog pasiimti visą pasaulį į savo nedidelius delniukus. Tad suaugusiems šis etapas kelia tiek džiaugsmo, tiek nemažai susirūpinimo, kad pasaulio pažinimas nesibaigtų traumomis. Nepaisant to, tėvams ypač svarbu kurti tyrinėjimui, pažinimui palankią aplinką, patiems joje dalyvauti ir leisti kaupti kuo daugiau įdomios patirties.
1-2 metai
Vaikai tampa „išmaniais“ pasaulio tyrinėtojais, nes jie vis geriau valdo savo kūną, kalbą, dalinasi savo mintimis, sprendžia tam tikras problemas, ima suprasti tikrąsias įvairių daiktų funkcijas, tad pradeda naudoti jas pagal paskirtį. Visgi, tuo pat metu pažįsta ir kitą to tyrinėjamo pasaulio pusę - tenka užsigauti, nugriūti, vėl keltis pasiguodus mamai ar tėčiui ir imtis veiklos. Šiame etape svarbu nesugriauti vaiko iniciatyvumo, motyvacijos veikti, nes pasekmės po veiklos būna įvairios ir ne visiems tėveliams paprastai išgyvenamos ar išsprendžiamos.
2-3 metai
Vaiko savarankiškumo pojūtis tampa toks stiprus, kad daugeliui prašymų, vaikas sako “NE”. Ir ne tam, kad jus erzintų, o tam, kad parodytų, jog jis jaučiasi daug daugiau galintis, norintis ir sprendžiantis. Tai laikas, kai svarbu kartu ieškoti tiek įdomių veiklos formų, priemonių, tiek kalbėti apie susitarimus ir brėžti ribas. Šis laikas - tai ir bendraamžių atradimo laikas, kai dažniau norisi veiklos su panašiais į save.
Tėvų įsitraukimo svarba
Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Kūdikis, vystydamasis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą, pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis.
Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, jūsų neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežinote kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus. Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolatos prašo mamos dėmesio. Tačiau svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis ir jis formuojasi priklausomai nuo to, kaip tėvai reaguoja į vaiko poreikius. 1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį viską apžiūrinėdamas, imdamas, lipdamas ir lįsdamas, šiame etape labai svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas domėti bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiame gyvenimo etape vaikas gali būti aikštingas ir nedraugiškas. Tačiau žinant, jog tuo laikotarpiu vaikui yra ypatingai sunku, nes jis dar ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria ir su įvairiais draudimais. Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis.
Pozityvios aplinkos užtikrinimas
Kalbant apie vaikus, jų ugdymą - pirmiausia žvilgsnį kreipiame į šeimą. Nuo to, kaip jaučiasi tėvai, ar savo vaikams skiria pakankamai laiko, dėmesio, kur gali kreiptis ir sulaukti pagalbos, jei to reikia -priklauso ir vaikų emocinė būsena. Šiuo metu daug rašoma vaikų ugdymo, auklėjimo klausimais, tėvai gali ateiti į paskaitas, kartu su specialistais ieškoti taip reikalingų atsakymų, gauti individualias konsultacijas. Tai rodo, kad tėvystė visuomenėje pripažįstama kaip nemažai iššūkių turinti erdvė, kurioje pagalba žiniomis, nauju požiūriu, konkrečiomis įžvalgomis būtina. Tad visad sakau: Jei nerimaujate ir turit klausimų - drąsiai kreipkitės, nelikite vieni.
Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo rolę:
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes;
- Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones;
- Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos;
- Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje;
- Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.
Visuminio šeimos ugdymosi nauda
Šiuolaikinės visuminio ugdymosi metodikos leidžia atsižvelgti į skirtingus vaikų amžiaus tarpsnius ir įdomiai bei kūrybiškai organizuoti užsiėmimus su vaikais, parenkant pagal tai veiklas, turinį, veiklų struktūrą ir priemones. Kūrybinės veiklos organizuojamos per žaidimą, patyrimą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą, bandymus, spontanišką kūrybą ir improvizavimą apjungiant muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką siekiant sužadinti pojūčius. Pasitelkiant žaidimą, kūrybinius tyrinėjimus ir kitas aktyviąsias ugdymosi formas veiklų metu sukuriamos bendravimo ir bendradarbiavimo situacijos, kurių metu vaikai jau mokosi kantrybės, laukti savo eilės, rūpintis kitais, dalintis ir bendrauti, mokosi sukaupti dėmesį, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir fantaziją, ugdo gebėjimą žaisti, mokosi spręsti problemas, atrasti kompromisus dalindamiesi ir kalbėdamiesi žodžiais bei emocijomis, todėl lygiagrečiai ugdomas ir vaikų socialinis bei emocinis intelektas.
Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis. Tai tikriausiai efektyviausias ingredientas įveikti visus sunkumus ir pagrindinis įrankis tėvų ir vaikų pozityvių santykių kūrime. Tačiau tėvams yra svarbu žinoti, kaip organizuoti tokio amžiaus užsiėmimus vaikams. Todėl akademijose veiklose itin svarbus yra bent vieno iš tėvų dalyvavimas ir kūryba veiklose drauge. Tokiu būdu, tėvai ne tik įsitraukia į veiklas su vaikais, bet ir turi galimybę pasisemti informacijos bei žinių iš tuo metu dirbančių profesionalių pedagogų, užsiėmimų metu naudojamas metodikas ir veiklas perkelti į namus.
Nors šiais laikais labai daug informacijos yra prieinama vos per kelias sekundes, rasti konkrečią ir koncentruotą informaciją bei atsirinkti tinkamiausius būdus ir formas tampa vis sudėtingiau. Tėvams norisi bendrauti gyvai, kalbėtis ir gauti praktinius patarimus taikymui namuose.
tags: #2 #metu #vaiko #charakteris
