Valandų knygos, ypač Mažosios Švč. Mergelės Marijos valandos, jau ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu tapo neatskiriamos nuo vienuolynų gyvenimo.
Čia sudėtos maldos buvo skirtos visiems liturginiams metams - adventui, gavėnei, eiliniam laikui, taip pat ir paros metui, pradedant Rytine ir baigiant Naktine liturgine valanda.
Tad Valandų knygą galima būtų laikyti ir liturginiu kalendoriumi.
Tekstus joje papildydavo miniatiūros, sujungtos į teminius ciklus, atskleidžiančius Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos gyvenimo istoriją.
Vieną ar kitą šios istorijos pasakojimą papildydavo dažniausiai vienuolių skriptorių, vėlesniais šimtmečiais ir pasauliečių dailininkų, sukurta iliuminacija.
Pagal tradiciją advento ir Kalėdų laiko iliuminacijos perteikdavo pagrindines - Apreiškimo, Kūdikėlio gimimo ir Trijų Išminčių apsilankymo - scenas.
Miniatiūras kuriančių meistrų sukauptos žinios apie spalvų pigmentus ir jų paruošimo būdus, auksavimo technika būdavo perduodama iš kartos į kartą.
Valandų knygų miniatiūros pagal šalį arba miestą, kuriame būdavo perrašomi rankraščiai, rečiau siejant juos su dailininku ir data, priskiriamos skirtingoms iliuminavimo mokykloms.
Prancūzijos gotikos miniatiūrose aptiktume vos pastebimų linijų, taip pat smulkiomis, bet ryškiomis detalėmis dekoruotą ornamentą, apjuosiantį atvaizdo sceną.
Italijoje panašaus laikotarpio iliuminacijoms būdingos daugiaspalvės, iš įvairių figūrų sujungtos kompozicijos.
Šiam „Magnificat“ numeriui parinkta iliustracija - Kūdikėlio Jėzaus gimimo scena, perteikta miniatiūroje iš Valandų knygos, sukurta Kalėdų laikui XV a. nežinomo flamandų skriptoriaus.
Šiek tiek pridengta metaforiška kalba, ji primena ir kitus reikšmingus evangelinius įvykius, susijusius su Švč. Mergelės Marijos gyvenimo pasakojimu, ypač angelo apreiškimo.
Miniatiūroje tarsi norėta įprasminti šviesą kaip atvaizdą ir simbolio pilnybę.
Miniatiūros pirmajame plane pavaizduotas užgimęs Kūdikėlis Jėzus, tarsi apgaubtas Jo paties spindulių aureole ir spindinčiu nimbu.
Šalia atsiklaupusi ir besimeldžianti Švč. Mergelė Marija ir pagarbiai stovintis šv. Juozapas, vienoje rankoje laikantis kepurę, kitoje - piligrimo lazdą.
Kūdikėlio Jėzaus pašlovinimo momentą perteikia Švč. M. Marijos žodžiai: „Tebūna man, kaip tu pasakei.“ (Lk 1, 38)
Viešpaties Jėzaus į žemę atneštą džiaugsmą atspindi atvaizdo kompozicija, persmelkta gilios mėlynos, begalinės dangaus atspalvių gamos.
Kūdikėlio Jėzaus gimimą liudijantis pasakojimas gali būti išskleidžiamas ir iš dangaus sklindančios žvaigždės šviesos metafora, kurią miniatiūros meistras tikriausiai norėjo perteikti aukso spinduliais.
Iš dangaus sklindantys spinduliai paliečia Švč. M. Marijos ir šv. Juozapo pastogę Betliejuje, apšviečia jų veidus ir drabužius.
Tamsiai mėlyna ir aukso spalva padeda įprasminti miniatiūros vaizdinius.
Viduramžių mene šioms spalvoms būdavo suteikiamas antgamtiškas matmuo.
Jo apibūdinimui naudotasi šviesumo samprata, pati šviesa laikyta pirmaprade tikrovės metafora.
Manyta, kad spalvos atsiranda dėl žemiškojo kūno ir skaidraus, švytinčio kūno šviesos susidūrimo.
Šviesa dažnai būdavo suprantama kaip atsiveriantis gėris.
Kalėdų laiko miniatiūra atskleidžia dieviškumu spindintį Švč. Mergelės Marijos džiaugsmą Jėzumi, tapusiu žemiškosios kūrinijos džiaugsmu ir amžina garbe.
Tamsiame erdvės ūke Švč. Mergelė Marija ir šv. Juozapas yra apgaubti Viešpaties Dievo malonės šviesos.
Šalia jų nėra nei piemenėlių, nei trijų išminčių, atskubėjusių aplankyti Kūdikėlio.
Šviesos spindulių intarpai, kaip besikeičiantis laikas, tekantys skirtingomis kryptimis, tarsi atšviesdami matinę tamsą, - lyg Kūdikėlio Jėzaus šlovinimo ženklai.
Nakties tamsą atverianti šviesa ir tyloje užgirsti žodžiai primena Evangelijos pasakojimą.
Viena iš daugelių kalėdinių tradicijų šeimose yra paruošti prakartėlę kaip Jėzaus gimimo simbolį.
Paprastai prie jos matome Mariją, Juozapą, piemenis, avis ir išminčius, supančius mažą gulintį kūdikėlį.
Tai vaizdinga scena, primenanti mums apie Jėzaus gimimą.
Bet mūsų artumas su šia scena gali priversti mus pamiršti kiekvieno žmogaus prigimtį tą ypatingą naktį.
XIX-XX a. pradžios bažnytiniuose dokumentuose rašoma šiame altoriaus tarpsnyje kabojus paveikslą „Jėzaus Krikštas“.
Tarpsnio šonuose pastatytos skulptūros: dešinėje šv. arkangelo Mykolo, kairėje.
Antrame tarpsnyje, apvaliuose stiukiniuose rėmuose, pakabintas nedidelis tapybos darbas „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“, pakeitęs XIX a. inventoriuose minimą paveikslą „Jėzaus gimimas“.
„Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“ XVIII a. nutapytas nežinomo dailininko.
Ovalioje skyde, apvedžiotame reljefiniu vešliu laurų lapų vainiku, drobė be rėmo ir porėmio vinimis tiesiog prikalta prie nišos mūro.
Fragmentas iškirptas iš kurio nors pavienio paveikslo.
Dievo pasakojimas: Jėzus gimė
Jų bernardinai buvo sukaupę nemažai.
tags: #jezaus #gimimo #nuotraukos
