Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvelių rūpesčiai dažnai sukasi apie vaikų mokslus ar papildomas veiklas. Tačiau nemažai tėvų nerimauja dėl savo vaikų elgesio su aplinkiniais - draugais, bendraamžiais, auklėtojais ar mokytojais. Tai ypač aktualu tėvams, kurių vaikai demonstruoja agresyvų elgesį.
Agresija yra natūrali kiekvienam žmogui būdinga elgesio forma, kurios pagrindinis tikslas - savisauga. Svarbu suprasti, kad nereikėtų versti vaiko slopinti agresijos, nes tai gali persikelti į autoagresiją, pasireiškiančią savęs žalojimu, liga ar kitomis psichologinės kilmės problemomis. Norint rasti sprendimą, būtina suprasti agresijos priežastis.
Agresijos priežastys
Viena iš galimų agresijos priežasčių yra baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka, kuri vaikui atrodo grėsminga. Tėvai gali pastebėti, kad nepažįstamoje aplinkoje vaikas staiga gali trenkti kitam vaikui, nors namuose niekada taip nesielgdavo. Šis nesaugumo jausmas dažnai kyla iš tėvų, kurie pasaulį mato kaip pavojingą ir nepatikimą („negalima pasitikėti kitais“, „visi žiūri tik savęs“, „neik, neimk, nelipk - susižeisi, nukrisi“ ir pan.). Vaikas pradeda manyti, kad pasaulis yra nesaugus, todėl reikia nuolat saugotis ir gintis, o kartais - pulti pirmas.
Kitas veiksnys - draudimai ir ribų bandymas. Nors tėvai negali leisti vaikui visko, ko jis nori, ir turi nustatyti tam tikras ribas, svarbu paaiškinti, kodėl tam tikri veiksmai negalimi. Apie numatomus nurodymus ir galimas pasekmes reikėtų perspėti iš anksto, kad vaikas mokytųsi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę taip pat gali lemti agresyvų elgesį. Vaikas gimsta priklausomas nuo tėvų, tačiau laikui bėgant siekia tapti savarankiškesnis. Šis procesas gali būti skausmingas, ypač psichologiškai jautriais laikotarpiais, tokiais kaip 3 metai, pirmieji mokyklos metai ar paauglystė. Tokiais periodais vaikai gali tapti piktesni, agresyvesni, nenorėti klausyti ir atsikalbinėti.
Pavyzdys, kurį vaikas mato aplinkoje, yra itin svarbus. Maži vaikai mokosi stebėdami ir kopijuodami suaugusiųjų elgesį. Jei vaikas mato agresyvų elgesį per televiziją ar kitose medijose, jis gali manyti, kad tai priimtinas būdas spręsti problemas. Tėvų elgesys, jų santykiai tarpusavyje taip pat daro didelę įtaką vaikui.
Retesnė priežastis gali būti prigimtinis agresyvumas, kai vaikas gimsta su didesniu agresijos lygiu. Tačiau net ir tokiu atveju svarbu tinkamai nukreipti vaiko emocijas.
Dėmesio siekimas yra dar viena svarbi priežastis. Agresyvus vaikas, nors ir sulaukia neigiamos reakcijos, vis tiek gauna dėmesio, o tai jam gali būti svarbu. Tai ypač aktualu, kai šeimoje atsiranda jaunesnis brolis ar sesuo, ir vyresnysis jaučiasi pamirštas.
Įtempti santykiai šeimoje taip pat gali turėti įtakos vaiko elgesiui. Vaikai jaučia tėvų įtampą, konfliktuojančią aplinką ir gali reaguoti agresija.
Kaip elgtis su agresyviu vaiku?
Kai tėvai susiduria su vaiko agresija, svarbu išlikti ramiam ir supratingam. 2 metų vaikas dar tik mokosi valdyti savo emocijas ir elgesį, todėl tėvų reakcija turėtų būti atidi.
Būkite ramūs ir rodote tinkamą pavyzdį
Būkite ramus pavyzdys. Jei vaikas pyksta, šaukia ar net suduoda, jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis. Išlikti ramiems yra svarbu, nes atsakant su pykčiu, situacija gali tapti dar sudėtingesnė.
Reaguokite nedelsdami
Į agresyvų vaiko elgesį būtina sureaguoti tuojau pat. Tai padeda vaikui suprasti, kad jo elgesys yra pastebėtas ir nepriimtinas.
Mokykite vaiką įvardinti jausmus
Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti. Kalbėkite su vaiku apie patiriamas emocijas.
Nukreipkite dėmesį ir paguodkite
Galite nukreipti vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą, mėgstamą žaislą ar muziką. Svarbiausia - paguodti auką. Pirma, būtinai paguoskite nuo agresijos nukentėjusį vaiką. Taip pademonstruosite, kad agresija nėra tinkamas būdas atkreipti į save dėmesį.
Pašalinkite agresijos priežastį
Jei įmanoma, pašalinkite agresijos priežastį. Kantriai mokykite vaiką susitaikymo su situacijomis, kartu ieškokite būdų, kaip jas spręsti, kad vaikas ramiau reaguotų.
Padidinkite vaiko savarankiškumą
Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą. Galbūt nebereikia tikrinti vaiko kuprinės, ar jau vaikas pats gali spręsti, kokį megztinį vilktis, ar kaip norėtų praleisti laisvą laiką?
Pripažinkite jausmus
Kai vaikas pyksta, verkia, isterikuoja, jam labai sunku, jis kenčia. Priimkite tai kaip pagalbos šauktį. Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno. Pripažinkite vaiko jausmus. Pasak E. Kennedy-Moore, pripažindami, kad suprantate, kokių jausmų vedinas vaikas pasielgė agresyviai, galite padėti jam nusiraminti.
Stenkitės būti pozityvesni
Stenkitės ir patys būti pozityvesniais. Nepykite ant kitų žmonių, jei jie elgiasi ne taip, kaip Jums norėtųsi, bet stenkitės suprasti jų tokio elgesio priežastis. Analizuokite tokias situacijas garsiai.
Suteikite erdvės
Jei vaikas niekaip nenusiramina, suteikite jam erdvės, atsitraukite bent minutei. Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
Venkite agresijos skatinimo
Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų. Kalbinti miegoti reikia dar iki tol, kol vaikas pervargs. Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją.
Venkite fizinių bausmių
Jei namuose yra baudžiama fizinėmis bausmėmis, vaikas išmoksta fiziniu smurtu spręsti problemas. Taigi, visų pirma, namuose turi būti taisyklė „nesuduoti kitam“ ir jos turėtų laikytis visi šeimos nariai be išimties. Venkite fizinių bausmių.
Venkite viešo gėdinimo
Neigiamas situacijas aptarinėkite be „liudininkų“ (kitų vaikų, mokytojų, giminaičių ir pan.). Dažnai manoma, kad viešas gėdinimas duos teigiamą rezultatą, tačiau tai nėra efektyvu.
Žaidimų terapija
Tinkamu sprendimu gali būti pasakų ar žaidimų terapija. Tuomet vaikai atpažįsta savo elgesį veikėjų veiksmuose, o tėvai turi galimybę žaidimo metu pateikti tinkamesnį elgesį situacijoje, kuri vaikui sukelia agresiją. Su vaikais galima žaidimo pagalba, suvaidinant situacijas, kur būtų naudojama agresija, analizuoti kaip galima pasielgti, kaip tinkamai išreikšti pyktį. Tam labiausiai tiktų, pavyzdžiui, pirštininės lėlytės.
Julius Tilvikas. Kaip atpažinti pasyvią agresiją?
Savitvardos ugdymas
Savitvarda - vienas svarbiausių gebėjimų, kuris padeda tinkamai išgyventi nemalonias emocijas: pyktį, nusivylimą, paniką bei įgalina mus valdyti savo troškimams, užuot šiems leidus valdyti mus. Vaikai, kurie pažįsta ir valdo savo emocijas, lengviau susikaupia, susidoroja su kasdieninėmis įtampos ar konfliktinėmis situacijomis, sėkmingiau kuria ryšius su aplinkiniais, mieliau dirba komandoje.
Tėvų pavyzdys ir vaiko išklausymas
Tėvų pavyzdys - geriausia mokykla. Vaikas daugiausiai išmoksta iš pavyzdžio ir santykio. Vaiko išklausymas bei jo verkimo priėmimas stiprina jo pasitikėjimą savo jausmais, o kartu ir saugumo jausmą, nes jis jaučiasi suprastas tėvų.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei vaiko agresyvus elgesys yra nuolatinis, intensyvus ir trukdo jam bendrauti su kitais vaikais, verta kreiptis į vaikų psichologą ar psichoterapeutą. Agresija - tai žinutė suaugusiems, kad kažkas skausmingo vyksta vaiko gyvenime. Nors agresiją reikia stabdyti, svarbiausia aiškintis, kodėl vaikas taip elgiasi.
