Vaiko muzikinis ugdymas visų pirma turėtų prasidėti šeimoje. Šeima yra pirmoji ir lemiančioji asmenybės ugdymo institucija, duodanti jai fizinį ir psichinį pamatą. Vaiko muzikinis ugdymas iš esmės priklauso nuo šeimos požiūrio į muziką ir muzikinį gyvenimą, nuo namų muzikavimo tradicijų ir sąlygų, bendros šeimos dvasinės kultūros. Tačiau pastaruoju metu mokslininkams ir pedagogams nerimą kelia muzikavimo tradicijų šeimose nykimas. Vis rečiau šeimose galima girdėti dainuojant liaudies dainas. Šeimose, kuriose nėra muzikavimo tradicijų, vaikas netenka galimybės lavinti savo dainuojamojo balso, kaupti muzikinių intonacijų žodyno. Jei tuo metu vaikui neleidžiama dainuoti, nesivysto jo klausa.
Ankstyvojo Muzikinio Ugdymo Svarba
Dabartiniai mokslo tyrimai atskleidžia vis daugiau žmogaus vystymosi ypatumų, parodančių, kad pirmieji gyvenimo metai turi didelės įtakos vaiko intelektinių, kūrybinių bei komunikacinių gebėjimų vystymuisi. Atsiranda poreikis labiau įsigilinti į ankstyvojo amžiaus ugdymo poreikius, specifiką bei įtaką vaikų psichofizinei raidai. Apžvelgus skirtingas raidos teorijas bei įvairius psichologų tyrimų rezultatus, galime pamąstyti, į ką svarbu atkreipti dėmesį 1,5-3 m. vaikus mokant muzikos. Remdamiesi turimomis žiniomis galime daryti prielaidą, kad muzikos užsiėmimai mažiesiems turėtų ugdyti jų savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, vaizduotę, bendravimą su kitais vaikais.
Žymus muzikos psichologas E. Gordonas (2003) savo tyrimais įrodė, jog kūdikio muzikiniai gabumai gimimo momentu yra aukščiausi, o tinkamai nelavinami jie palaipsniui menksta. Tyrinėtojas teigia, jog vaikai ankstyvame amžiuje turėtų girdėti tiek savo gimtąją kalbą, tiek muziką. Pasak E. J. Dalcroze‘o (1921), muzikinis ritmas turi būti suvokiamas ne tik ausimis, bet ir visu kūnu. Plastiškas ritmiškas judėjimas kartu su muzika ugdo muzikalumą bei pilnavertį jos išgyvenimą. Muzika taip pat turi būti suvokiama ne tik protu, bet ir pajuntama emociškai. Judėdamas pagal muziką - šokdamas, grodamas, diriguodamas - vaikas turėtų jaustis tarsi žaisdamas, išgyventi džiaugsmą.
Muzikinio ugdymo studijų galima rasti kiekviename didesniame Lietuvos mieste. Juose organizuojami užsiėmimai skirti kelioms kūdikių ir vaikų grupėms: dar negimusiems vaikeliams bei jų tėvams, kūdikiams ir vaikams iki 18 mėnesių, 1,5-3 metų, 3-5 metų vaikams bei vyresniems. Priklausomai nuo amžiaus grupės, skiriasi užsiėmimų turinys ir pobūdis.
Viena populiariausių, naudojamų visame pasaulyje - Gordono sistema. Ją sukūrė ir pagrindė Kalifornijos universiteto profesorius Gordonas L. Šo (Shaw). Šioje sistemoje svarbiausia yra girdėjimas. Girdi jau 16-os savaičių.
Muzikiniai užsiėmimai siūlomi net dar negimusiems kūdikiams. Ar verta? Kokia muzika vaikams naudinga? Kokia nauda vaikui? Šiandien specialioje spaudoje mirga muzikinio ir meninio vaikų ugdymo mokyklėlių skelbimai. Siūlomi muzikos užsiėmimai kūdikiams, ūgtelėjusiems vaikams ir besilaukiančioms mamoms. Ar tai nauja lavinimo mada? Kaip teigia Danguolė Račienė, vaiko lavinimas muzika nėra naujas dalykas. Atvirkščiai, jo tradicija siekia senąsias liaudies muzikavimo ir folkloro ištakas. Mūsų proseneliai vaikams dainuodavo lopšines, kūrė specialius žaidimus, kykavo. Į šias patirtis atsigręžia ir šiandieninė, vaikams pritaikyta muzikinė veikla. Pašnekovės nuomone, šeimyninio muzikavimo tradicija yra nutrūkusi, todėl kuriamos specialios mokyklėlės ir mokymo sistemos.
Dainavimas nėščiajai egzistavo daugelyje senųjų kultūrų. Specialios dainos ir papročiai yra Lietuvos, Kinijos, Afrikos tautų muzikavimo tradicijoje. Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos. Muzika turi padėti sukurti motinai ir jos kūdikiui jaukią, ramią ir saugią aplinką. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika. Jos klausytis rekomenduojama nuo pat nėštumo pradžios. Populiariausi - W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai. Nėštumo laikotarpiu muzika itin svarbi, nes kūdikėlis pirmiausia pasaulį išgirsta ir tik vėliau jį pamato. Gyvendamas mamos įsčiose, mažylis pirmiausia girdi mamos organizmo garsus, širdies plakimą ir jos balsą, vėliau - aplinką. Reikia stengtis, kad vaikutis girdėtų gražius, malonius garsus, ir vengti triukšmo, signalizacijų kaukimo, netikėtų stiprių garsų. Abi pašnekovės sutaria, kad būsimoji mama ir šeimos nariai turi suprasti, jog dar negimęs vaikelis jau girdi. Jam svarbūs ne tik girdimi garsai, bet ir jų keliama vibracija, perduodama oru ir per kūną.
Muzikiniai gebėjimai ir jų ugdymas yra svarbi bet kurios muzikinės veiklos sąlyga. Kaip ir kiekvieno dalyko ugdymas, taip ir muzikinis ugdymas turi savo tikslus. Muzikinio ugdymo tikslas dažniausiai traktuojamas gana siaurai. Įvairių muzikinio ugdymo sistemų kūrėjai pabrėžia vienas ar kitas ugdymo kaip tam tikrų sugebėjimų, įgūdžių, žinojimo briaunas. Vieni pedagogai muzikinio ugdymo tikslu laiko išmokyti dainuoti, išlavinti muzikinę klausą, muzikos suvokimo sugebėjimus; kiti - išmokyti įvairių, ne tik dainavimo, bet ir kitų muzikinio veikimo įgūdžių; muzikos rašto skaitymo, grojimo, improvizavimo, muzikos darybos analizės ir kt.; treti - greta to ir mokinį praturtinti žiniomis apie muziką; ketvirti - ugdyti tautiškumo jausmus, meilę muzikai. „Bendrojo lavinimo standartų“ projekte (1998) muzikinio ugdymo tikslas formuluojamas taip: „ugdyti kūrybingą, aktyvią ir emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą, prasmingai savo kūrybines išgales gebančią tenkinti asmenybę, teikti kiekvienam žmogui būtiną muzikinį išprusimą ir raštingumą“. Tai reikšmingi, svarbūs siekiai.
Muzikos pamokų metu vaikai panyra į pažinimo žaidimus, kurie suteikia daug gerų emocijų bei tikrų žinių apie juos supantį pasaulį. Tai - pažinimo ir pojūčių lavinimo užsiėmimai.
Mokyklinė dūdelė, įrašai „Muzika II kl.“, metroritminių lentelių komplektas, mokytojo knyga „Garsų ir tylos paslaptys“ - visa tai sudaro mokymo priemonių komplektą. Naudojant šias priemones, vaikai mokomi dainuoti, klausytis muzikos, žaisti muzikinius žaidimus, solfedžiuoti, ploti ir belsti ritmą, groti dūdele ar (ir) klavišiniu instrumentu, skaityti ir rašyti natas.
Vaikų balsus lavina įvairiais kvėpavimo pratimais ir vokaliniais žaidimais. Jau pačią pirmąją dainavimo pamoką vaikai pratinami sėdėti tiesiai. Taisyklingas kvėpavimas dainavimą labai palengvina. Taisyklingai kvėpuoti mokoma praktikuojant tokį pratimą: sėdint ant pusės kėdės, susilenkiama per juosmenį; kvėpuojama giliai, ritmingai. Kvėpavimo pratimus kartais pravartu papildyti vaidybos elementais. Tam tinka pratimas „pripučiamieji žaislai“. Jo esmė - du skirtingi kvėpavimo būdai, pagreitintas ir sulėtintas. Balsas gražiai neskambės, jei tinkamai neišsižiosime. Vaiko burnytė dainuojant turi sudaryti ne horizontalų, bet vertikalų ovalą. Mokytis dainuoti pradedama unisonu giedant garsą „o-o-o“. Dainuojant garsą „ū-ū-ū“, į jį šiek tiek įmaišoma garso „o“, tuomet jis neskamba taip plokščiai. Garsą „a-a-a“, kad šis nebūtų pernelyg atviras, šiek tiek pridengiame garsu „o“. Atitinkamai tamsinami ir garsai „ė-ė-ė“ bei „i-i-i“.
Intonavimo įgūdžius padeda lavinti raiški kalba, gamtos garsų ir gyvūnų balsų mėgdžiojimas. Tam tinka įvairūs smulkiosios tautosakos žanrai. Šių žanrų dėka vaikas nueis visą kelią nuo kalbinės iki dainuojamosios intonacijos. Nuo kalbinio prie muzikinio intonavimo pereiti labai padeda ilgas vienos gaidos dainavimas unisonu, pasitelkiant grandininį kvėpavimą. Tikslas: visų vaikų balsai turi tapti vienu balsu, „sueiti“ į unisoną. Dainuojama tol, kol mokiniai savo balseliais įgus laisvai įsilieti į mokytojo duotą toną. Šis vieno garso dainavimas kaip joks kitas pratimas gerai ugdo klausą. Klausą lavinti padeda dainelių melodijų dainavimas mormorando, vienu skiemeniu, taip pat uždengus vieną ausį. galima dainuojant paprastą dviejų garsų melodiją skirtingu aukštumu.
Daineles muzikos pamokoms turi būti parenkamos itin atidžiai - dainelių tesitūra būtinai turi atitikti vaiko balso diapazoną. Jei klasėje yra itin žemai dainuojančiųjų, siaurą balso diapazoną turinčių berniukų, su jais siūloma dainuoti atskirai, parinkti jiems tercijos - kvartos apimties daineles ir dainuoti jas šiems vaikams patogiu registru. Jei tokių vaikų klasėje daugiau, dalinama klasė į dvi dalis: vienoje grupėje dainuoja aukščiau, kitoje - žemiau dainuojantys vaikai. Intonavimą labai palengvina harmoninis instrumento pritarimas. Muzikos pamokose akompanuoti galima kanklėmis, gitara, pianinu, akordeonu ir smuiku. Vaikai, muzikos pamokose grojantys mokyklinėmis dūdelėmis, intonuoja kur kas geriau negu jomis negrojantys. Taip yra todėl, kad dūduojant ir dainuojant kvėpavimo technika yra beveik tokia pat.
Pirmieji du natų rašto mokymo etapai su pačiu raštu tarsi ir neturi nieko bendro, tačiau be jų tolesnė notacijos mokymo eiga nėra įmanoma. Pirmajame etape siūloma mokytojui natų pavadinimais dainuoti įvairius motyvus, o mokiniams - jį mėgdžioti. Čia mokiniai mokomi tiksliai intonuoti, pamažu pajusti gaidų atmintis. Šis etapas tęsiamas tol, kol vaikai pajunta ryšį tarp gaidos pavadinimo ir jos vietos tarp kitų gaidų. Mokytojas dainuoja arba groja įvairius motyvus, netardamas skiemeninių natų pavadinimų, o mokiniai motyvus kartoja, įvardindami jų gaidas. Mokant vaikus natų rašto, tikslinga apsiriboti dviem eilutėm- Sol ir Mi. Tai dviejų aukštų muzikinis namelis, kuriame gyvena Saulė ir Mikas. Kad vaikai žinotų, kur gyvena Saulė, antrame aukšte kabo SOL raktas. Saulė labai mėgsta groti smuikeliu, todėl šis raktas taip pat vadinamas smuiko raktu. Vaikai smuiko rakto nupiešti dar nesugeba, todėl piešia astrologinį Saulės ženklą. Vėliau išmokstami ir kitų natų pavadinimai: RE - Reda, LA - Laima, FA - Faustas, DO - Domas. Trečiajame etape vaikai skaito įvairius pratimus iš natų - rutuliukų, užrašytų dviejose eilutėse. Ketvirtasis etapas - diktantai. Mokytojas dainuoja trumpučius kelių gaidų motyvus, o vaikai juos užrašo rutuliukais dviejose eilutėse. Penktajame etape vaikai patys kuria trumpučius kūrinėlius. Savo kūrinėlius jie turėtų mokėti pasolfedžiuoti iš natų. Vėliau natų rutuliukai jungiami su ritmu. Pagalbinė priemonė, padedanti suvokti gaidų aukštumą, yra rankų ženklai. Jie išties nepamainomi solfedžiuojant, ypač pereinant nuo mėgdžiojimo prie atmintinio diktanto. Čia galima trejopa garso, judesio ir žodžio sintezė. Pačias pirmąsias daineles vaikai dainuoja dviem trim gaidom. Todėl, mokant vaikus skaityti natas, verta remtis trichordais. Su kiekvienu nauju trichordu vaikas išmoksta kokią nors naują natą. Taip intonaciškai įprasmintą natą vaikas lengviau įsimena. Be to, trimis gaidomis apribotą medžiagą nesunku suvokti. Mokant vaikus natų rašto, naudinga natos pavadinimą ir jos vietą penklinėje sieti su atitinkamu popierinės klaviatūros klavišu.
II klasėje vaikai įgyja daugiau žinių apie metrą, jau įgunda skaityti ir atlikti aštuntinę pauzę. Šioje klasėje susipažįsta su ketvirtine su tašku bei pusine natomis, išmoksta diriguoti 2/4 ir ¾ metrą.
Vaikai skaito ritmą pagal mokytojo pateiktas metroritmines lenteles. Mokinių ritminiai įgūdžiai prasmingai pritaikomi dainelėms, pritariant įvairiais mušamaisiais instrumentais. Tam tikslui parenkami keletas vienai ar kitai dainelei tinkantys ostinatiniai (t.y. nekintantys) ritmai. Ritmus vaikai išmoksta iš klausos. Keletas instrumentų ar jų grupių, vienu metu grojančių skirtingus ritmus, - puikus mušamųjų instrumentų orkestras. Grodami tokiame orkestre, vaikai mokomi pajusti ansamblinio muzikavimo džiaugsmą.
Instrumentinis Muzikavimas ir Ansamblis
Vaikus į ansamblį verta jungti tik tada, kai jie gerai įgunda atlikti šio ansamblio balsus. Mokantis sutartinių, iš pradžių rekomenduojama tenkintis dviem atlikėjais (pvz., vaikas ir mokytojas). Vėliau atlieka trejinės sutartinės („Aviža meldė“, „Eisim, sesės, dobilio“, „Žilvitis auga“, „Aisūs kunklaliai“). Ketvirtines sutartines („Sodi lopai“) pakaitomis atlieka dvi muzikantų poros. Prieš grojant ansambliu, svarbu labai gerai išmokti atskirus balsus (mokantis ritmo partijų, naudojami atitinkami judesiai ir skiemenys).
Trys didelės kelionės (kelionė į muzikos instrumentų šalį; kelionė po pasaulį; kelionė laiko mašina) padės vaikams susipažinti su įvairiais muzikos instrumentais (varpais, vargonais, trimitu, saksofonu, cimbolais, liutnia), su įvairių kraštų (latvių, estų, indų) ir įvairių laikų (romantizmo, klasicizmo, baroko, renesanso, viduramžių) muzika. Susipažįsta su K. Sen Sanso „Žverių karnavalu“, kur įvairūs žvėrys vaizduojami skirtingais muzikos instrumentais, su R. Vagnerio opera „Lohengrinas“, V. A. Mocarto, O. Mesiano kūriniais. Muzikos pamokoje, greta oficialių programų siūloma, galima klausytis ir paties mokytojo parinktų kūrinių. Parinkdamas muziką klausymui, mokytojas turėtų vadovautis dviem pagrindiniais kriterijais: pirma, muzika turėtų patikti vaikams, antra, muzika turi būti meniškai vertinga.
Muzikos užsiėmimai nėra skirti vien tik klausos lavinimui. Abi mūsų pašnekovės sutaria, kad jie turi daug platesnę naudą. Užsiėmimai bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. „Žiūrėdama į savo mokinukus, pastebiu ne tik puikius muzikinius duomenis: gebėjimą intonuoti, pakartoti muzikinius ritmus, šokti pagal muziką ir pan., bet stebiu ir bendrą jų „ūgtelėjimą”, geresnius kalbinius bei socialinius įgūdžius”, - pasakoja A. Muzikiniai gebėjimai ir jų ugdymas vaikystėje yra nuostabus procesas, suteikiantis vaikui ne tik menines, bet ir bendrąsias kompetencijas.
Muzikinio Ugdymo Nauda
Muzika ramina. Juk ji jus ramina, ar ne? Jeigu kūdikis irzlus arba verkia, pabandykite tyliai padainuoti jam į ausį lopšinę - „A-aaa, A-aa pupa, kas tą pupą supa“ ar kokią kitą. Muzika - raminantis garsinis fonas. Muzika stiprina. Išimtis: tyrimai, atlikti su augalais ir gyvūnais parodė, kad tam tikri muzikos stiliai neigiamai veikia jų augimą ir vystymąsi (stabdo augalų ir gyvūnų augimą ir gyvūnų smegenų sistemos formavimąsi).
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Pasak D. Račienės, muzika taip pat padeda vystyti vaikučio kalbą, įveikti „negirdėjimus“. „Jei mažylis „negirdi” mamos raginimų autis batukus, eiti valgyti ar praustis - šį prašymą galima išdainuoti, - pataria D. Račienė. - Pavyzdžiui, „Tomai, Tomai, apsiaukim batukus… Tomai, Tomai, užsiriškim raištukus”.
Be estetinės vertės muzika teikia ir praktinę, „išmatuojamą” naudą. Pasak D. Račienės, išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo ir kitų tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką, spartina smegenų vystymąsi. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai” gerina vaikų virškinimą ir apetitą.
Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. IQ (intelekto koeficientas)= 160. 1993 m. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. 1995 m. šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika. Kodėl taip nutinka? Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos” labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu” ir išgarsėjo visame pasaulyje. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kt.
Muzikinio ugdymo tikslas - kelti į aukštesnį lygį mokinio muzikinius gabumus, muzikos suvokimą, muzikinį mąstymą, muzikos atlikimo sugebėjimus, o tuo pačiu muzikinę ir bendrąją kultūrą. Muzikiniu ugdymu siekiama turtinti žmogaus vidinį pasaulį, jo estetinę, dvasinę kultūrą. Dvasingąjį, auklėjamąjį poveikį arba nuolatinę įtaką muzika daro tuomet, kai vaikas ją suvokia ir išgyvena, t.y. būdamas atitinkamai parengtas, geba jos vaizdus priimti, atlikti ją. Tačiau gebėjimai nėra duoti iš anksto, juos reikia ugdyti.
Muzikos mokymosi privalumai yra akivaizdūs: tai ir kognityvinių gebėjimų - koncentracijos, kruopštumo, dėmesio, kantrybės bei disciplinos lavinimas, kūrybiško požiūrio į aplinką ugdymas, jautresnio aplinkinio pasaulio emocinis pažinimas. Gebėjimas muzikuoti glaudžiai susijęs su specifinėmis smegenų neuroninėmis dalimis, atsakingomis už skaičiavimo (matematikos), judesio motorikos, lingvistiniais (kalbinės raiškos) gebėjimais. Muzikuojantis vaikas gali labiau pasitikėti savimi bendraamžių tarpe, taip pat įrodyta, kad muzikuojantys žmonės yra mažiau paveikūs aplinkos dirgikliams, stresui. Galų gale, tai neabejotinai naudingesnis būdas laiko leidimui nei vaikus užvaldantys elektroniniai prietaisai ar socialiniai tinklai.
Muzikos terapija gali efektyviai veikti emocijas, mažinti stresą, mokantis atsipalaiduoti klausant relaksacinės, klasikinės ar kitų stilių terapinės muzikos. Pasitelkus psichologines žinias, muziko terapija gali efektyviai veikti emocijas, mažinti stresą, mokantis atsipalaiduoti klausant relaksacinės, klasikinės ar kitų stilių terapinės muzikos.
Jeigu nuo ankstyvojo amžiaus mažyliui suteikiama galimybė klausytis įvairios muzikos, klasikinės ir etninės, tai padeda pagrindą muzikos mokymuisi. Vėliau mažylį galima išmokyti skaityti natas ir pagal jas groti. Išmokykite vaiką dėmesingai įsiklausyti į aplinkinius garsus. Ar jis girdi vėjo šlamesį? Supažindinkite mažylį su įvairios rūšies muzika. Pažaiskite su vaiku gamą ksilofonu.
Mokymasis Paauglystėje: grojimo menas ir yra unikalus tuo, kad jam neegzistuoja amžiaus limitas ar cenzas. Ne visi tik vėliau tampa profesionalais, bet ne visų ir tikslas tokiais būti. Juk svarbus mokymosi, saviraiškos procesas. Gebėjimas išmokti naujovių, lavinimasis visą gyvenimą, galėjimas muzikos pagalba pabūti su savimi, didelis privalumas taip skubančiame šiandienos pasaulyje. Vienos iš populiariausių ir naudingiausių mokymosi formų yra muzikiniai užsiėmimai vaikams.
Panevėžio „Yamaha“ muzikos mokykla siūlo įvairias programas, skirtas vaikų muzikiniams gebėjimams ugdyti. Amžius: 1,5 m. - 4,5 m. Vieną kartą per savaitę, užsiėmimo trukmė: 1 ak. Vaikai pamokų metu susipažįsta su lietuvių liaudies dainomis ir eilėraščiais, bando juos atlikti kartu įvairiais perkusiniais instrumentais. Lytėjimas lavinamas pasitelkiant ne tik lietimo žaidimus, bet ir stebuklingąją dailę. Rega reikalinga visose srityse, tad parenkami tokie žaidimai, kur atidumo ir regos reikia itin daug. Naudojamos įvairios mažo vaiko lavinimo metodikos. Vaikai atranda, uosto bei ragauja įvairius skonius, pažįstamus ir nepažįstamus.
Taip pat siūlomi užsiėmimai vaikams nuo 4 mėnesių amžiaus, kur pagrindinis veikėjas - ruoniukas. Taikant „Robio“ programą, vaikų muzikiniai gebėjimai lavinami pasitelkus paprastas istorijas. Atsižvelgiant į vaikų sensomotorinius įgūdžius bei taikant šiuolaikines informacijos perteikimo priemones ir metodus, vaikams siūlomi įvairūs būdai susipažinti su muzika. Šioje programoje vadovaujamasi „laisvojo“ atradimo principu: kiekvienas vaikas su pasauliu gali susipažinti taip, kaip nori jis. Kartu dainuodami, grodami, klausydamiesi muzikos ir judėdami, mes tik padedame vaikui.
Kitos programos skirtos vaikams nuo 1 m. iki 3 m., nuo 1,5 m. iki 7 m. Taip pat yra grupės nuo 6 mėn. iki 2 m. ir nuo 2 m. iki 3,5 m. Viena iš programų - STEAM’ukai, skirti vaikams nuo 2 m. iki 5 m., kuri jungia mokslą, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką. Muzikos pažinimo pamoka skirta nuo pat ankstyvojo amžiaus ugdyti pirminius muzikos pajautimo bei išraiškos įgūdžius. Susipažinti su skirtingais muzikos raiškos būdais, dainuoti, ritmuoti pasitelkiant kūno bei instrumentine perkusija. Muzikos pažinimo užsiėmimų metu atskleidžiami ryškiausi kiekvieno mokinio asmeniniai muzikos gebėjimai, kurie vėliau gali būti tobulinami individualių, jau konkretaus muzikos instrumento, pamokų metu. Muzikos pažinimo užsiėmimai skirti vaikams nuo 2 iki 7 m.
Taip pat siūloma programa vaikams nuo 2 m. iki 5 m., kurioje mažylius mokoma muzikuoti. Kartą per savaitę vaikai ir jų tėveliai susitinka su aštuonkoju - pagrindiniu programos veikėju. Programai parinktos temos iš kasdienio vaikų gyvenimo.
Autorinė Mažųjų valdų įkūrėjos Renatos Lazdin programa, skirta nuo 5 mėn. amžiaus, apima visų mažylio intelektų ir kompetencijų lavinimą. Keturių mėnesių trukmės programoje būsite supažindinti su teorinėmis ankstyvojo vaikų ugdymo prielaidomis bei mažų vaikų ugdymo principais. Programos tikslas: suteikti tėvams visas reikiamas žinias apie tai, kaip mokyti ir auklėti mažylį namuose, nes būtent tėvai yra pagrindiniai vaikelio mokytojai. Programa skirta tiems tėvams, kurie nori savo mažyliams parūpinti maksimalias ateities galimybes.
Yra ir kineziterapijos užsiėmimai vaikams, skirti nuo 6 mėn. iki 3,5 m. amžiaus. Šio užsiėmimo metu tėvai kartu su profesionalia kineziterapeute mankština savo vaikus, atlikdami specialiai parinktus pratimus. Mankšta padeda normalizuoti raumenų tonusą, ugdyti taisyklingą judesių suvokimą, lavinti motoriką, koordinaciją ir pusiausvyrą. Reguliari fizinė veikla gerina vaiko smegenų veiklą, miego kokybę, vestibiuliarinio aparato funkciją ir medžiagų apykaitą. Šie užsiėmimai ne tik stiprina vaikų fizinę sveikatą, bet ir skatina stiprų emocinį ryšį su tėvais, kurie aktyviai dalyvauja visame procese.
Dailė - tai sritis, kur vaikas gali atrasti tik jam vienam tuo metu itin svarbų savęs išreiškimo būdą be žodžių. Čia vaikas kuria dažniausiai tik jam vienam suprantamus ir labai svarbius dalykus. Vaikui savitu būdu: linijomis, formomis, skirtingomis spalvomis - suteikiama galimybė ne tik išreikšti save, mažinti emocinę įtampą, bet ir derinti rankos, akies bei kitų kūno dalių judesius, lavinti vaizduotę ir kūrybinius gebėjimus. Tokiu būdu vaikas mokosi savarankiškumo, patenkina troškimą „darysiu pats“ (čia jam leidžiama viskas), jautriai reaguojama į savo ir kitų darbus.
Metodikos ir Priemonės Muzikiniam Ugdymui
Visą mokymo priemonių komplektą sudaro: vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, mokyklinė dūdelė, įrašai „Muzika II kl.“, metroritminių lentelių komplektas, mokytojo knyga „Garsų ir tylos paslaptys“. Naudojant šias priemones, vaikai mokomi dainuoti, klausytis muzikos, žaisti muzikinius žaidimus, solfedžiuoti, ploti ir belsti ritmą, groti dūdele ar (ir) klavišiniu instrumentu, skaityti ir rašyti natas.
Pamokų metu vaikai susipažįsta su lietuvių liaudies dainomis ir eilėraščiais, bando juos atlikti kartu įvairiais perkusiniais instrumentais. Lytėjimas lavinamas pasitelkiant ne tik lietimo žaidimus, bet ir stebuklingąją dailę. Rega reikalinga visose srityse, tad parenkami tokie žaidimai, kur atidumo ir regos reikia itin daug. Naudojamos įvairios mažo vaiko lavinimo metodikos. Vaikai atranda, uosto bei ragauja įvairius skonius, pažįstamus ir nepažįstamus.
Ankstyvasis muzikinis ugdymas - Muzikinė pertraukėlė "Lingo lingavo". Linksmai su Inga Gučiene.
Muzikinis ugdymas apibrėžtinas kaip pedagogo ir mokinio bendra veikla siekiant kelti į aukštesnį lygį mokinio muzikinius gabumus, muzikos suvokimą, muzikinį mąstymą, muzikos atlikimo sugebėjimus, o tuo pačiu muzikinę ir bendrąją kultūrą. Muzikiniu ugdymu siekiama turtinti žmogaus vidinį pasaulį, jo estetinę, dvasinę kultūrą. Dvasingąjį, auklėjamąjį poveikį arba nuolatinę įtaką muzika daro tuomet, kai vaikas ją suvokia ir išgyvena, t.y. būdamas atitinkamai parengtas, geba jos vaizdus priimti, atlikti ją. Tačiau gebėjimai nėra duoti iš anksto, juos reikia ugdyti.
Tėvams patariama patiems dainuoti lopšines, vaikiškas daineles. Muzikuodami stenkitės kartu su vaikučiu dainuoti, su juo kalbėti. Visada žiūrėkite vaikeliui į akis ir šypsokitės. Jokiu būdu nedėkite kūdikiui ausinių - tai gali jam pakenkti. Muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes. Ilgiau trunkančius garsus vaikelis linkęs suvokti kaip triukšmą. Taip pat įspėjama, kad klausantis muzikos negalima naudoti jokios papildomos įrangos, nebent taip rekomendavo specialistas.
