Pirmieji vaiko gyvenimo metai, ypač pirmasis pusmetis, yra ypatingai svarbūs kalbos ir fizinei raidai. Mažyliai atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Antrąjį gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda sparčiau augti bei priaugti svorio. Tad ir rūbelius tenka dažnai keisti, nes kas dar prieš savaitę tiko, šiandien jau gali būti per mažas. Jau galite pastebėti, kad kūdikių rankų ir kojų judesiai tampa tikslingesni, o griebimo refleksas stipresnis. Taip pat kūdikiai vis rečiau laiko pirštus suspaustus į kumštį bei vis dažniau išskleidžia pirštelius. Be to, jūsų vaikas jau gali trumpai palaikyti bei judinti sugriebiamą žaislą. Per pirmuosius du mėnesius jūsų kūdikis ugdo ambicijas: jis siekia naujų įgūdžių. Šiurkštūs ir spontaniški refleksų modeliai, tokie kaip Moro refleksas, nurimsta ir užleidžia vietą harmoningiems judesiams.
Fizinė raida ir judesiai
Didžiausias dviejų mėnesių mažylio pasiekimas - galvytės pakėlimas. Tokio amžiaus kūdikiai remiasi į kietą pagrindą rankytėmis, galvutę kelia maždaug 45 laipsnių kampu ir svyruojančią bei siūbuojančią išlaiko apie 10 sekundžių. Kai kurios mamos džiaugiasi stipriu mažyliu, keliančiu galvytę net 90 laipsnių kampu, tačiau šis požymis reiškia padidėjusį raumenų tonusą. Paėmus vaiką už pažastų, jis jau stengiasi išlaikyti galvytę tiesiai, bet ne visada pavyksta. Kasdien bent kelis kartus guldykite vaikelį ant pilvuko, leisdami jam stiprinti bei mankštinti rankų, nugarytės ir sprando raumenukus. Gimęs mažylis paprastai laiko suspaustus kumštukus. Dabar gali stebėti vis dažniau atsigniaužiančius delniukus. Jeigu paduosi žaisliuką, galbūt kelias sekundes jį išlaikys. Kūdikis kasdien tampa vis stipresnis. Nors kiekvienam veiksmui atlikti reikia itin daug pastangų, tačiau paguldytas ant pilvuko, jis iš visų jėgų stengiasi pakelti galvytę, krūtinę ir pečius. Buvimas ant rankų, taip pat nepaprastai svarbus mažylio judesių vystymuisi. El. prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis.
Pastatytas ant abiejų kojų kūdikis jau rečiau atsispiria, kojytės jau silpniau žingsniuoja. Vadinasi - vis silpnėja refleksinės reakcijos (naujagimis ir mėnesio kūdikis, pastatytas ant kojų, atsispiria, mechaniškai žingsniuoja). Kūdikis vis mažiau reaguoja ir palietus jo padukus. Dar dažniau atgniaužia plaštakas. Jei naujagimio kumšteliai tvirtai suspausti, tai 2 mėnesių kūdikio plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Ilgėja laikas, kai kūdikis būna praskėtęs pirštukus, ir trumpėja laikas, kai jis pirštus būna sugniaužęs į kumštelius. Jei duosite kūdikiui savo pirštus, jis tikriausiai vis dar refleksiškai juos suspaus, tačiau nebe taip stipriai, kaip prieš mėnesį.
Antrąjį mėnesį kūdikis vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai. Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono. Paguldytas ant pilvuko, šiuo laikotarpiu, kūdikis turėtų išmokti ne tik išlaikyti galvytę pakėlęs, bet ir pasidairyti aplink. Jei padėsite priekyje jo barškutį, jis be papildomų pastangų turėtų palenkti galvytę žemiau, kad geriau jį apžiūrėtų. Labai gerai jei mažylis nusprendžia žaisliuką pasiekti rankomis ir net prisitraukęs patyrinėti jį burnytėje.
Jutiminė ir emocinė raida
Kūdikis vis geriau reaguoja į garsus. Anksčiau, išgirdęs garsus, jis krūpteldavo, net susiraukdavo. Dabar atrodo, kad išgirdęs stengiasi suprasti: kas čia per garsas? Jei netoli kūdikio paskambinsite varpeliu, iš veiduko išraiškos suprasite, kad mažylis klausosi: sekundei jo žvilgsnis sustingsta, rankos ir kojos nustoja judėti, o veidukas būna susikaupęs. Antrąjį mėnesį jūsų kūdikio klausa jau yra pilnai išsivysčiusi. Dėl to gali būti, kad jūsų vaikas šiuo laikotarpiu yra jautresnis triukšmui. Tad stenkitės sukurti kūdikiui ramesnę aplinką. Venkite radijo ar televizijos kaip foninio triukšmo.
Antrąjį mėnesį jūsų kūdikio rega labai ženkliai pagerėja. Jis jau gali matyti ir fiksuoti objektus metro atstumu bei sekti judančius objektus jų matymo lauke. Ypatingai šiuo laikotarpiu kūdikiai mėgsta stebėti žmonių veidus. Mažylis jau supranta, kai prie jo palinksta kito žmogaus veidas. 2 mėnesių kūdikis fiksuoja veidą (jei mažylis ilgai žiūri į kokį nors daiktą, sakoma, kad jis fiksuoja žvilgsnį). Jei veidas juda, vaikutis seka jį žvilgsniu. Prieikite prie gulinčio 2 mėnesių kūdikio iš šono, palaukite, kol jis užfiksuos žvilgsnį, tada palengva judėkite į kitą pusę. Gerai seka raudoną žaisliuką. Praėjusį mėnesį kūdikis jau fiksavo raudoną žaisliuką ir sekė jį akimis į abi puses iki 45º. Dabar raudoną žaisliuką kūdikis seka dar plačiau - nuo vieno akies kampo iki kito.
Uoslė ir skonis ir
Vienas svarbiausių pasiekimų - aktyvus socialinių santykių kūrimas. O kas gali būti geriau nei pirmoji sąmoninga šypsena, dar kitaip vadinama “socialine šypsena”. Dviejų mėnesių kūdikis yra vis labiau budresnis ir smalsesnis. Aplinkiniai garsai gali skatinti jūsų vaiko smalsumą, bet kartu gali retsykiais išgąsdinti. Vaikai į nepažįstamas baugias situacijas reaguoja verksmu. Tad šiuo laikotarpiu kūdikiui yra labai svarbus pastovus žmogus, su kuriuo naujagimis galėtų kurti tvirtą, patikimą ryšį. Jūsų vaikui dabar svarbiausia jūsų buvimas šalia. Kartu su jumis jis nori tyrinėti savo aplinką. Padarykite aplinką ramią ir patogią savo dviejų mėnesių kūdikiui.
Jūsų dviejų mėnesių kūdikis dabar gali aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, nes turi gražiausią bendravimo priemonę - šypseną. Tai nebėra angeliška šypsena, kuri dažnai nesąmoningai atsiranda miego metu. Akimirka, kai pastebite tą pirmą (“tikrą”) šypseną, yra neapsakoma. Jūsų vaikas greitai supras, kad jo šypsena gali jus paveikti, ir nuo šiol dažnai bandys nusišypsoti. Jūsų reakcija labai svarbi kūdikio vystymuisi per pirmuosius du mėnesius. Kūdikis šiuo laikotarpiu labai stengiasi užmegzti kontaktą su jumis. Norėdamas tai padaryti, jis užmezga akių kontaktą su jumis ir skleidžia tylius garsus. Pirmą kartą jūsų kūdikis išreiškia save kitais būdais nei verksmas.
Kalbos raida ir bendravimas
Kūdikis kalba garsais, panašiais į balses „a“ ir „e“. Retkarčiais galima išgirsti ir gomurinius „gh“, „ch“, „rrh“ sujungtus su balsėmis („ghe“, „che“, „ek-che“, „e-rrhe“). Kūdikis „kalba” gulėdamas ant nugaros, kai yra gerai nusiteikęs, sotus. Tačiau pagrindinė jo kalba toliau būna verkimas. Kai kurie mažyliai pradeda šypsotis itin anksti, tačiau dauguma valingai tai daro nuo 2 mėnesių. Šypseną seka ir įvairūs gerkliniai (a, e) bei gomuriniai (gh, ch) garsai. Kūdikis noriai bendrauja su šeimos nariais, stebi judantį žmogų ir įnirtingai mojuoja rankytėmis ir kojytėmis. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Miego ir maitinimo režimas
Nusistovi natūralus maitinimo-miego-būdravimo režimas: valgo kas 2-3 val., tarp maitinimų dažniausiai apie 2 val. pamiega ir pabunda, kai išalksta. Kai kuriems jau nereikia siūlyti valgyti naktį. Kaip ir pirmąjį mėnesį, didžiąją paros dalį kūdikis miega (vidutiniškai 18-20 valandų). Per parą būdrauja 5-8 val. Kai suaugusieji noriai bendrauja su kūdikiu, būdravimo laikas pailgėja. Tėvai turėtų išmokti atskirti, kai vaikučio nebedomina suaugusieji ir aplinka - tada jis tampa mieguistas, abejingas. Per dieną ilgiau pamiega 2-4 kartus. Miegodamas, ypač dieną, gali kelis kartus trumpam prabusti. Naktį neatsibudęs gali išmiegoti 7 valandas. Kadangi naktį kūdikis prabunda rečiau, pamažu galima atsisakyti vieno maitinimo.
Antrąjį mėnesį kūdikis per parą suvalgo maisto kiekį, lygų 1/6 jo svorio. Tuštinasi įvairiai dažnai, paprastai 1-5 kartus per parą, netrukus po žindymo ar pamaitinimo. Šlapinasi net iki 20 kartų.
Sveikatos priežiūra ir svarbūs aspektai
2 mėn. vaikutis paskiepijamas kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influence ir poliomielito vakcina. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 2 mėnesių kūdikiai turi būti skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos ir Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Nuo šių ligų skiepijama valstybės lėšomis, skiepą paskyrus šeimos gydytojui arba pediatrui.
Nuo 1,5-2 mėnesių amžiaus patariama daryti masažą ir mankštelę. Tai gali atlikti specialistas arba patys tėvai. Iki trijų mėnesių kūdikių raumenų tonusas dažniausiai būna padidėjęs, todėl mankštelės tikslas - atpalaiduoti viršutinių ir apatinių galūnių lenkiamuosius raumenis. Pratimai turi atitikti amžių. 2 mėnesių kūdikius galima lengvai masažuoti, glostyti, trinti. Mankštą rekomenduojama atlikti kasdien tuo pačiu metu, 30 minučių prieš maitinimą arba praėjus 1-1,5 valandos po valgio. Trukmė - 7-8 minutės. Kiekvienas pratimas arba masažo veiksmas kartojamas 2-5 kartus: Sulenkti ir ištiesti kojų bei rankų pirštukus; Paguldytam ant pilvuko kūdikiui leisti atsispirti kojytėmis nuo mamos delno; Gulinčiam ant šono mažyliui pirštais braukti per stuburiuką iš apačios aukštyn; Paguldyti kūdikį ant nugarytės, ranka suimti abi jo kojytes, o kita ranka paimti mažylį už rankos ir versti ant šonelio. Kūdikis pats pasuks galvą, petukus ir persivers ant pilvo. Gulintį ant pilvo mažylį šiek tiek kilstelti, paėmus už pažastų. Kūdikio galva ir viršutinė liemens dalis išsilenks atgal.
Išnešiotiems mažyliams nuo trečios gyvenimo savaitės reikia duoti po 1000 TV vitamino D kasdien iki vienerių metų. Vitaminas D - riebaluose tirpus vitaminas, būtinas daugeliui organizmo funkcijų. Kai trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių. Vitamino D gaminasi būnant saulėje, valgant riebią žuvį, kepenis, kiaušinius, vitaminu D praturtintus produktus. Mišinėliai kūdikiams yra praturtinti vitaminu D, tačiau žindomi kūdikiai šio vitamino stokoja. Naujagimių vitamino D atsargos, jei mama jo turėjo pakankamai, baigiasi apytiksliai po 8 savaitėmis.
Kūdikio galvytę dengia stora pleiskanų luoba. Galvelę ištepkite aliejumi ir palaikykite kelias valandas, paskui iššukuokite tankiomis, neaštriomis šukomis ir išplaukite. Jei pleiskanų vis dar yra, reikia specialaus kremo.
Kūdikis gali nesituštinti nuo 3 iki 5 parų. Krūtimi maitinamiems kūdikiams retai užkietėja viduriai (išmatos nebūna kietos, formuotos, tuštinamasi lengvai ir neskausmingai). Jei dirbtinai maitinamo kūdikio išmatos yra kietos, reikia įsitikinti, ar teisingai ruošiami mišinukai (ar nėra per daug koncentruoti). Užkietėjimo priežastis gali būti ir alergija karvės pienui. Jei kūdikis retai tuštinasi, reikia išsiaiškinti, ar pakankamai gauna maisto (netrūksta pieno). Esant vidurių užkietėjimui, vystosi disbiozė (žarnyno natūralios mikrofloros sutrikimas). Tai gali nutikti ir dėl netinkamos vitamino D dozės. Gali būti ir organinių vidurių užkietėjimo priežasčių.
Kūdikiai atpylinėja, kai per daug suvalgo arba valgydami priryja oro. Taip nutinka godžiai žindantiems kūdikiams, kai pienas iš krūties per lengvai arba per sunkiai ištraukiamas, kai maitinama iš buteliuko, ir čiulptuko skylė per didelė ar per gulsčiai laikomas buteliukas. Prisirijęs oro kūdikis būna neramus, nenori valgyti. Reikėtų kūdikį dažniau palaikyti stačią, patrinti nugarytę, maitinant net keletą kartų leisti atsirūgti ir vėl žindyti. Jei kūdikis atpila didžiąją dalį pieno, jam neauga svoris, tuomet reikia susirūpinti. Gal tai vėmimas, kuris būna sergant infekcinėmis ligomis, prievarčio spazmu, prievarčio stenoze, smegenų patologija.
Gimusio vaiko kaukolė sudaryta iš atskirų kaulų. Išnešioto vaiko šoniniai momenėliai paprastai būna užaugę. Užpakalinis, arba mažasis, momenėlis 25 proc. naujagimių būna atviras ir užauga 4-8 savaitę po gimimo. Didysis momenėlis gali būti iki 44 cm dydžio, jis palengva iki 1-1,5 metų pasidengia kauliniu audiniu. Net ir sveiko vaiko didžiojo momenėlio paviršius kvėpuojant pulsuoja, nes jį dengia elastingas audinys. Saikingai momenėlio paviršius gali išsipūsti ir vaikui rėkiant, įsitempus. Jeigu momenėlis stipriai pulsuoja ir yra išsipūtęs vaikui esant ramybės būklėje, tai gali būti įspėjimas dėl galimos hidrocefalijos, smegenų dangalų uždegimo. Pavojingas ir momenėlio įdubimas (pavyzdžiui, netekus daug skysčių). Didžiojo momenėlio kraštai suminkštėja sergant rachitu.
Nuo 1,5-2 mėn. reikėtų pradėti namuose masažuoti kūdikį. Tai profilaktinis lengvas masažiukas, masažuojama lengvais judesiais ne spaudžiant, o glostant.
Kūdikiai čiaudi, kai į nosį patenka žiedadulkių, dulkių, pleiskanų, dūmų, mikrobų, kitų alergenų ar dirgiklių. Kūdikio čiaudulys - nebūtinai visuomet reiškia ligą. Naujagimiai ir kūdikiai dažnai čiaudi dėl to, kad jie nesugeba kitais būdais išsivalyti nosies - dauguma vaikų efektyviau išsipūsti nosį išmoksta tik sulaukę 2 m. Smulkius kūdikių kvėpavimo takus gali sudirginti net ir mikroskopiniai dirgikliai, be to, kitaip nei suaugusieji, kurie geba kvėpuoti ir per burną, ir per nosį, kūdikiai beveik visiškai kvėpuoja per nosį (tik maždaug 3-4 mėn.).
Kūdikiams rankų nagus kirpti prireiks maždaug 1 kartą per savaitę. Jei pastebėsite, kad nagai jau gerokai paaugo, galite juos kirpti ir dažniau.
Sveikam, krūtimi maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia.
Normalu, kad tiek gimusiems su plonais pūkeliais, tiek su vešliais plaukais kūdikiams dalis plaukų neišvengiamai išslenka. Kūdikiui gimus, jo organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, tad visi plaukai gali atsidurti „poilsio fazėje“, t. y. Tiesa, kartais pakaušio nuplikimas siejamas su vitamino D trūkumu, todėl reikėtų atlikti tyrimus, ar kūdikiui netrūksta šio vitamino. Nusitrynę pakaušio plaukeliai yra vienas akivaizdesnių vitamino D stygiaus simptomų. Įprastai kūdikio plaukai ima aktyviau slinkti mažyliui sulaukus 8-12 sav.
Kūdikis augant vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Seilėtekis paprastai yra dygstančių dantukų ženklas, tačiau jie anksčiausiai ima dygti tik nuo 3 mėnesių, o įprastai - sulaukus 4-7 mėnesių. Jeigu gausiai seilėjasi mažesnis kūdikis, o jokių kitų neraminančių simptomų nėra, jaudintis nereikėtų. Mažylis vystosi visapusiškai, tad tobulėja ir jo seilių liaukos. Jos pradeda ypač intensyviai „dirbti“, taip pat yra „paskatinamos“ į burnytę kišamų pirštukų, dažno žindymo, čiulptuko naudojimo. Kartais gausus seilėtekis gali būti ligos simptomas.
Tėvai naujagimio arba kūdikio burnoje gali pastebėti baltus nedidelius darinius, dar vadinamus Epšteino perlais. Epšteino perlai - tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai (dažnai dar vadinami ir cistomis ar mazgeliais) naujagimių arba kūdikių burnoje. Epšteino perlai dažniausiai aptinkami naujagimių burnytėse, tačiau jie gali atsirasti ir iki 3 mėn. kūdikiams. Pastebėjus Epšteino perlus nieko daryti nereikia.
Kai kurie mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. kūdikiai gali pajusti pirmuosius atsiskyrimo nuo mamos nerimo požymius. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina.
