Kiekvienas žmogus gimsta su įgimtu alkio ir saikingumo jausmu. Vos gimęs kūdikis prašo mamos pieno, jis jaučia, kada jis nori valgyti, kada jam užtenka. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kūdikius iki 6 mėn. rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu ir žindymą tęsti iki 2 metų.
Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.
Kada pradėti primaitinimą?
Kūdikį sulaukus 4-6 mėnesių, kai jam nebeužtenka mamos pieno ar mišinuko, rekomenduojama pradėti primaitinimą kietu maistu. ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017).
Tėvai turi stengtis, nuo pat mažumės vaikus maitinti kuo natūralesniais produktais, patys valgyti sveikai ir savo atžaloms duoti tokį patį sveikatai palankų maistą. Taip pat reikia vaikus pratinti kramtyti, ne vien tyrelėmis maitinti, kad būtų lavinamas kramtymo refleksas. Šis refleksas prisideda prie to, kad vėliau vaikas noriai valgo kopūstus, brokolius, kitas daržoves.
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).
Ką pasiūlyti pirmą kartą?
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Pasak gydytojos dietologės Laura Romeraitės-Kuklierienės, 5-6 mėn. papildomą maitinimą rekomenduojama pradėti nuo vienos rūšies daržovių (pvz., bulvių) tyrių. Kitą rūšį galima bandyti tik po savaitės, stebint, ar nėra alerginių reakcijų, maisto netoleravimo požymių.
Rečiausiai alergines reakcijas sukeliančios daržovės yra moliūgai, brokoliai, agurkai, aguročiai, bulvės, cukinijos, žiediniai kopūstai.
Šiuo laikotarpiu taip pat galima pradėti duoti vaisių. Pradžiai geriausiai tinka šaukštelis trintos obuolio tyrės. Iš pradžių jos duodama po pusę šaukštelio kelis kartus per dieną tarp maitinimų, pamažu kiekis didinamas. Kaip ir daržovių, skirtingų vaisių duoti patariama kas savaitę.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių.
Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu.
Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą.
Pirmoji kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti.
Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį.
Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Maždaug nuo 7 mėnesių kūdikį galima supažindinti su kruopų košėmis, balinamomis motinos pienu ar adaptuotu mišiniu. Pasak L. Romeraitės-Kuklierienės, pradėti rekomenduojama nuo ryžių košės, nes ji mažiausiai alergizuoja. Vėliau kas 1-2 savaites galima bandyti vis kitą kruopų rūšį. Be ryžių, rečiausiai sukeliančios alergiją kruopos yra miežių (perlinės), sorų, avižų. Iš pradžių košių duodama 2, vėliau 3 kartus per dieną (pavyzdžiui, viena daržovių košė, kitos dvi skirtingų kruopų košės).
Svarbu vengti pridėtinio cukraus ir druskos
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai.
Adaptuotų mišinių, sulčių, tyrelių, daržovių ir kruopų košių nereikia saldinti ar sūdyti, nes vėliau susidaręs įprotis saldžiai ir sūriai valgyti gali sąlygoti ateityje nutukimo, hipertenzinės ligos, dantų ėduonies išplitimo atsiradimą. Košes galima paskaninti saulėgrąžų aliejumi.
Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais. Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Cukrus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).
Riebalai ir aliejai
Aliejus, sviestas. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą!
Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Sultys ir arbata
Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Vitaminas D
Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Įvedimo į racioną ypatumai
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Pusryčiai: išlieka maitinimas mamos pienu ar ekologišku tolesnio maitinimo pieno mišiniu HiPP2. Tolesnio maitinimo pieno mišiniai atitinka vyresnių kūdikių poreikius. Nuo 8 mėnesio amžiaus pradėkite savo kūdikį mokyti gerti iš puodelio. Priešpiečiai: toliau galite tęsti maitinimą mamos pienu arba ar ekologišku tolesnio maitinimo pieno mišiniu HiPP2. Jeigu kūdikis jaučiasi alkanas, papildomai jam galite duoti HiPP Vaisių ir grūdų tyrelės. Pietūs: HiPP patiekalai su daržovėmis ir mėsa kūdikiams nuo 8 mėnesių atitinka mažylių poreikį lavinti kramtymo įgūdžius, nes šie patiekalai yra su mažais gabaliukais. Maisto kramtymas svarbus kūdikio vystymosi etapas, kadangi tai turi įtakos mokytis kalbėti. Pavakariai: paruoškite HiPP ekologišką grūdų košę, kurią galite pagardinti HiPP vaisių tyrele. Gėrimai: kai įvesite trečią maitinimą tirštu maistu, pasiūlykite kūdikiui atsigerti kiekvieno papildomo maitinimo metu.
Ką daryti, jei kūdikis nenori valgyti?
Mano kūdikis dar neturi nei vieno dantuko. Mano kūdikis nemėgsta rupaus maisto. Ką turėčiau daryti? Duokite švelnios pertrintos tyrelės ir į ją įdėkite truputį tyrelės su gabaliukais kūdikiams nuo 8 mėnesio amžiaus.
Kokia turėtų būti kūdikio maisto porcija? HiPP tyrelės kūdikiams nuo 8 mėnesio amžiaus paruoštos tokio dydžio indeliuose, kad daugelis vaikų dažniausiai visą tą porciją ir suvartoja. Tačiau yra vaikų, kurie turi didesnį apetitą ir jiems vienos šios porcijos neužtenka, o kitiems vaikams jos gali būti per daug. Tai visiškai normalu, jeigu vieną kartą kūdikis turės labai didelį apetitą, o kitą kartą jis bus mažesnis.
Dauguma tokio amžiaus vaikų tėvų nerimauja dėl savo atžalų mitybos: pradedant nuo to, ar vaikas valgo pakankamai ir baigiant tuo, ar jo mityba yra subalansuota. Ką vaikas turėtų valgyti, kad gautų pakankamai visų jam reikalingų medžiagų? Mažyliai turi labai skirtingą skonio pojūtį, tad išlaviruoti tarp jo pomėgių ir sveikos mitybos gali būti išties sudėtinga. Negaminkite vaikui specialiai - jis turi valgyti tai, ką valgo ir kiti šeimos nariai. Bet pasistenkite, kad maistas būtų kuo įvairesnis, o lėkštėje būtų bent vienas maisto produktas, kurį vaikas tikrai valgys. Tokiu būdu užtikrinsite sau ramybę, žinodami, kad jis tikrai neliks alkanas. Visa kita palikite jo valiai.
Kūdikių primaitinimas. Pokalbis su dietologe Barbora Jarašūne | 1 dalis
Prekybininkų iniciatyvos
Suprasdami, kaip svarbu sveikesnės mitybos įpročius skatinti jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų, įvairių iniciatyvų imasi ir prekybininkai. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Buivydienės, tam, kad šeimos lengviau rastų parduotuvėse sveikesnius maisto produktus, jie buvo pažymėti specialiu „Rinkis sveikiau“ ženklu, kuriuo žymimi tik griežtus kriterijus atitinkantys produktai su mažesniu druskos, cukraus kiekiu, be GMO, transriebalų, bet su daugiau skaidulinių medžiagų.
„Be to, skatindami sveikesnę mitybą taikome įvairias nuolaidas tam tikriems produktams pagal mažylių amžių. Pavyzdžiui, auginantiems 5-12 mėn. amžiaus vaikus siūloma pigiau įsigyti ekologiškų daržovių ir vaisių, 7-12 mėn. - kruopų, 8-12 mėn. - šviežios veršienos, triušienos, kalakutienos“, - apžvelgė „Rimi“ atstovė G.
„Žinoma, parduotuvių lentynose yra ir sveikatai palankesnių produktų, bet yra ir alternatyvų, kuriomis maitindami savo vaikus galime pripratinti juos prie rafinuoto skonio. Tokie vaikai dar būdami metukų amžiaus darželyje atsisakys valgyti sveikatai palankų maistą, nes daržovių galbūt net nebus matę“, - sako R.
Dažniausios kūdikių virškinimo problemos ir jų sprendimo būdai
1. Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
2. Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
3. Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
4. Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
5. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di...
