Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda vis labiau suvokti save kaip asmenybę, suprasti, kad jis yra jis, o mama yra mama. Šis savęs suvokimo augimas natūraliai skatina norą būti savarankiškesniam ir atrasti pasaulį vienam. Tai neišvengiamas psichologinio ir fiziologinio augimo bei brendimo etapas.
Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintys patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Pavyzdžiui, mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Tokiu metu svarbu suteikti vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinti, tačiau būti netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Vaiko mėgstamiausias žodis tampa „ne“. Pats vaikas kartais nežino, ko nori. Toks elgesys yra savęs patvirtinimo troškulio ir nepriklausomybės siekio išraiška. Jis nuolat šaukia: „Aš pats!“. Tik įsitikinęs savo bejėgiškumu, vaikas prašo pagalbos: „Padaryk“, „Padėk“. Jis siekia nepriklausomybės ir tuo pačiu nenori visiškai apleisti kūdikio pozicijos, kurioje jaučiasi saugiai, globojamas vyresniųjų.
Nors vaikas siekia savarankiškumo, svarbu nepamiršti, kad jam vis dar reikia jūsų palaikymo ir saugumo jausmo. Vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Vaikų raidos ypatumai antraisiais gyvenimo metais
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.
Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti jam atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Dviejų metų vaikai ima suprasti, kad jo poreikiai, interesai, elgesys ir kūno dalys sudaro vieną visumą - jį patį. Žmonės, nuolat dirbantys su 1-3 metų vaikais gali nustatyti kalbos, mokymosi sutrikimus, autizmą vaikui dar nepradėjus kalbėti. Dauguma tėvų be galo apsižiaugia vaiko išmokimu vaikščioti, kurio normos ribos yra tarp 9 ir 18 mėnesių. Tačiau tėvai kartais net nepagalvoja, kad jų vaikas jau prasmingai vaikšto (norėdamas kažką pasiimti, pasiekti, kažkur konkrečiai nueiti).
Gebėjimas spręsti problemas priklauso nuo dar paprastesnio gebėjimo - gebėjimo pastebėti ir „iššifruoti“ sekas. Būtent šis sekos supratimas leidžia mažyliui suprasti, kad - jeigu jis žengs du žingsnius į kairę ir du žingsnius į priekį - jis pasieks savo mėgiamiausią žaisliuką. Vaikas puikiai orientuojasi ne tik todėl, kad gerai kontroliuoja raumenis, bet ir todėl, kad jo smegenys supranta seką. Vaikas mokosi pažinti erdvę, orientuotis joje. Kai mažylis ima suprasti sekas, jis vis geriau ima suprasti tai, kaip funkcionuoja jį supantis pasaulis.
Šio amžiaus vaikas pamažu ima suprasti, kas yra „toli“ ir kas yra „arti“, taigi pamažu susipažįsta su atstumu. Augantis erdvės supratimas brandina vaiką ir emociškai. 18 mėnesių vaikučiui gali užtekti jūsų šypsenos, kad jis pasijaustų taip, tarsi sėdėtų jums ant kelių. Taip yra todėl, kad šio amžiaus vaikas jau supranta, ką reiškia jūsų šypsena ir jaučia jūsų meilę net nebūdamas ant rankų. Jeigu jūs šypsositės ir pasakysite ką nors malonaus, vaikas jaus jūsų palaikymą.
18 mėnesių vaikas mokosi džiaugtis tuo, kad jau gali pabūti vienas, tačiau jam tuo pačiu metu svarbu žinoti, kad atsisukęs išvys jūsų šypseną ir išgirs malonius žodžius. Vaikas tokiu būdu jaučiasi saugus, nors jūs ir nesate šalia. Ir gali drąsiai tirti jį supantį pasaulį. Vėliau šis gebėjimas įsivaizduoti ir suprasti tai, kas iš tiesų vyksta, leis jam jaustis saugiu net tada, kai jūsų nematys.
Maždaug sulaukęs pusantrų metų mažylis jau supranta daugiau sekų: ne tik erdvės, bet ir priežasties-pasėkmės. Jis jau gali įsivaizduoti ne tik vieną bučinį, bet ir daug jų, o bučiniai, apsikabinimai, švelnūs kuždesiai jam gali asocijuotis su jumis. Kadangi mažylis supranta jau labai daug ką: jis žino, kad jūs šypsotės ne visada (ir žino, dėl ko nesišypsote), kad yra būdų norų įgyvendinimui. Vaikas jau sieja pavienius veiksmus bendraudamas su jumis. Be to, vaikui dabar itin aktualu išmokti gauti tą žaislą, kurio jis nori, valgyti tą maistą, kuris jam skaniausias ir pan. Taigi nemanykite, kad čia ožiukai: juk vaikas nesupranta, kad ne visada gaus tai, ko nori.
Visas vaiko neverbalinis bendravimas - ropojimas, vaikščiojimas, rodymas, griebimas, balso panaudojimas, lipimas - tapo tokie tobuli, kad vaikas gali jais naudotis tikrai efektyviai. Iš pradžių vaikas siekia gauti tai, ko nori. Tačiau pamažu vis labiau pastebi aplinką, kuri jam atskleidžia naujus gyvenimo tarp žmonių klodus. Visų pirma, vaikas pastebi, kad tam tikras jo elgesys iššaukia jūsų bučinius, apkabinimus, o kitoks elgesys - piktą balsą, surauktus antakius ir net šiurkštumą. Visi šie nauji emociniai ir socialiniai potyriai sąlygoja vaiko savęs supratimą. Visi šie - iš pradžių nesusiję savęs suvokimo pumpurėliai - padeda formuotis vaiko „aš“.
Prieš antrąjį gimtadienį išryškėja ir vaiko charakteris. Ar vaikas yra nutrūktgalvis, ar nedrąsuolis? Ar vaikas nuolat įsikibęs? Ar jis užsispyręs, tylus, švelnus? O gal jis labai greitai užpyksta ir nuolat protestuoja? Visos pagrindinės emocijos - priklausymas, atkaklumas, artumo siekis, pyktis, smalsumas, noras pažinti, malonumų siekis, gebėjimas išsikelti tikslus ir frustracija - iškyla būtent dabar.
Viena svarbiausių užduočių, kurios atitenka tėvams, yra padėti vaikui suprasti ne tik aplinką, bet ir jausmus. Tik jūsų dėka vaikas išmoks (arba ne) naudoti žodžius ir judesius tam tikra logine seka, kad papasakotų apie savo jausmus, norus ir poreikius. Kažkur tarp 18 ir 24 mėnesių kai iš gausybės rago pasipila žodžiai. Žodžiai atsiranda, nes vaikas jau turi bendravimo (nors ir neverbalinio) patirties. Maždaug ties antruoju gimtadieniu vaikas puikiai žino, kad žodelis „myliu“ savyje talpina visus tuos nuostabius jausmus, kuriuos judu jaučiate, visus apkabinimus, bučinius, meilius žvilgsnius ir patapšnojimus per petį. Mažylis supras tokį be galo abstraktų žodį kaip „meilė“ tik todėl, kad patyrė tą elgesį, kuris yra meilės pagrindas.
Dvimetukas puikiai supranta, kad meilė yra ir tada, kai jūs jam padedate nugalėti susierzinimą arba švelniai apkabinate, kai jis supyksta. Dvejų metų vaikas jau puikiai supranta, ką reiškia pyktis, šiluma, meilumas, susierzinimas, smalsumas ir užsispyrimas, nes tuos jausmus jautė jis, jautėte jūs ir apie juos kalbėjotės (arba bent jau rodėte savo reakciją). Taigi galima teigti, kad vaikas visų pirma supranta veiksmą arba daiktą, o žodžiai vėliau juos įvardina.
Šiame amžiuje formuojasi vaiko savarankiškumas, todėl pasipriešinimas tėvų nurodymams yra natūralus raidos etapas. Skaitykite knygas, kalbėkitės su vaiku, dainuokite, leiskite jam pakartoti žodžius. Tėvų bendruomenės, tiek internete, tiek gyvai, tampa svarbia paramos ir idėjų dalijimosi vieta.
Paprasti būdai užmegzti ryšį su savo vaiku 💗 Tėvystės patarimai iš licencijuoto terapeuto
Nors vidutiniškai mažylio žodynas apima nuo 50 iki 200 žodžių, tai labai individualu. Ekspertai pabrėžia, kad svarbu stebėti ne tiek kiekvieno gebėjimo pasireiškimo laiką, kiek vaiko tobulėjimo dinamiką. Jeigu mažylis sistemingai tobulėja ir domisi aplinka, nėra pagrindo nerimauti.
Tėvai yra pagrindiniai vaiko raidos gidai. 2 metų amžiuje mažylis ima daug ką kopijuoti - nuo emocijų iki elgesio modelių. Kuo dažniau tėvai demonstruoja pagarbius bendravimo būdus, rodo empatiją ir rūpinasi savimi, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas šiuos modelius perims. Kartais tėvams prireikia pagalbos - ir tai visiškai normalu. Psichologai ir pediatrai sutaria, kad dvejų metų vaiko raida yra labai intensyvi ir individuali.
