Tėvai dažnai susiduria su problema, kai vaikas atsisako valgyti ar jo apetitas būna labai nepastovus. Tai gali kelti nerimą, ypač jei mažylis yra išrankus maistui ar negauna pakankamai maistinių medžiagų. Tačiau svarbu suprasti, kad vaiko apetitas natūraliai keičiasi priklausomai nuo augimo etapų, aktyvumo lygio ir emocinės būsenos. Vaikams augant būna fiziologinių apetito šuolių ir duobių, kada vaikai natūraliai mažiau suvalgo. Kitas dalykas yra pačių tėvų lūkesčiai, kiek vaikas turi suvalgyti - čia yra didžiausia bėda. Britanijoje yra padarytas vienas puikus tyrimas, kuriame tirta, kiek 1-3 metų vaikai turėtų gauti maisto pagal poreikį ir kiek tėvai jiems duoda. Paaiškėjo, kad beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją. Per 70 proc. tų pačių tėvų mano, kad jų vaikas yra nevalgus.
Gydytoja dietologė sako, kad tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba. Kitas vertus kartais fiziologinis apetito sumažėjimas yra painiojimas su maisto išrankumu ar nevalgumu. Atrodo, kad iki metų vaikas valgė didesnes porcijas, tačiau po metų vaiko augimo greitis sulėtėja ir kurį laiką jis ima valgyti mažiau - tai normalu.
Vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų” tėveliai. „Mažųjų ekspertų mokyklos” ambasadorius, vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis.
Nevalgumo Priežastys
B. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. Arba vaikai, mažai valgydami, demonstruoja savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, arba jie patiria dėmesio trūkumą - pavyzdžiui, vaikas būna pamirštas patenkinant tik jo fiziologinius poreikius, ar šeimoje yra kivirčų, chaoso, tad vaikas taip nori atkreipti į save dėmesį. Taip pat vaikas gali turėti ryškiai mažesnį apetitą po ligos, pavyzdžiui, roto viruso. Mažesnį apetitą vaikas gali turėti ir dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos, kuri turi jau apčiuopiamą išraišką. Jeigu vaikas jau porą mėnesių atsisako mėsos, žuvies, jei vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar vaikui nėra mažakraujystės.
1. Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Tokio vaiko tėvams siūloma keisti įpročius, o jei vaikas nutukęs - parenkama speciali dieta.
2. Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Galbūt kitose srityse jie - labai drąsūs, bet rinkdamiesi maistą jie yra itin konservatyvūs. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai gretai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti.
3. Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų.
4. Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus.
5. Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tėvai bijo, kad atsisakydamas įstaigos maisto vaikas jaus diskomfortą, badaus, o gal netgi apsirgs. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą. Kai į darželį vedamas vaikas sėdi prie stalo ir jokiu būdu nevalgo, tada gydytojas pataria tėvams įdėti jam į darželį namų maisto.
6. Polinkį sureikšminti ar akcentuoti maistą paveldėjome iš karo ir pokario metų, kai iš tikro tykojo badas, kai organizmas negalėjo gauti maisto. Dabar galimybių gauti maisto yra, tik kažkas jo nenori. Todėl dažnu atveju galėtume sakyti, kad nenorėti valgyti yra nieko baisaus. „Dabar visas pasaulis susirūpinęs ne kūno svorio stoka, bet svorio pertekliumi, kuris lemia daugelį ligų. Šį reiškinį skatina ir vaikų auklėjimas, kai jiems nuolat sakoma: svarbiausia - pavalgyti, vaikui už tai žadami prizai. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad daugiau nieko ir nebereikia, jis jau viską pasiekė tuo, kad pavalgė: gyvenimo tikslas pasiektas”, - perspėja „Mažųjų ekspertų mokyklos” ambasadorius doc. V.
Gydytoja dietologė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. Taip pat vaikas gali turėti ryškiai mažesnį apetitą po ligos, pavyzdžiui, roto viruso. Mažesnį apetitą vaikas gali turėti ir dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos, kuri turi jau apčiuopiamą išraišką. Jeigu vaikas jau porą mėnesių atsisako mėsos, žuvies, jei vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar vaikui nėra mažakraujystės.
Užkandžiai
B. Jarašūnė sako, kad dažna vaikų „nevalgumo“ priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. Labai dažnai atrodo, kad vaikas nevalgo pagrindinių patiekalų, bet tarpuose tarp pagrindinių valgymų yra labai daug užkandžių: sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų. Suskaičiavus energinę maisto vertę pamatytume, kad su visais užkandžiais vaikas suvartoja pakankamai ar net daugiau nei reikia kalorijų.
„Sąmoningų mamų“ bendraįkūrėja, medikė Giedrė Veličkienė nurodė, kad pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas. Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paraguti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“. Paragavus vaikas dažnai sako „gerai, man patinka“.
Pasiūlymai Tėvams
B. Jarašūnė sako, kad nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Jos teigimu, vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti. Vaikas turi rinktis, kiek jis suvalgys, o tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai yra psichologiniai dalykai, yra išalkimas. Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir fizinio aktyvumo, du-trys užkandžiai tarpuose. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūlome gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais. Taip pat labai svarbu išlaikyti pertraukas tarp valgymų, kad vaikas spėtų išalkti, išmoktų ir palaukti. Užkandžiai turi būti suplanuoti, jų neturi būti daug.
B. Jarašūnė nurodė, kad galima pasitelkti mažų gudrybių, kaip vaikui įsiūlyti valgyti tai, ko jis atsisako. Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Kitas dalykas - valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Be to, tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge. Kitas dalykas, mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“. Leisdami vaikui rinktis tarp kelių variantų, mes skatiname jo savarankiškumą (pats nusprendžia) ir bendradarbiavimą. Kai kurie vaikai nemėgsta sumaišytų maistų, padažų, troškinių - maisto pateikimą reikia gerbti, tačiau ne iki tokio lygio, kad namie gaminami penki atskiri patiekalai. Pasak jos, vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintume valgytojus. Taip pat, kalba dietologė, į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų. Taip pat patariu, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko lauke: darykime piknikus, patys eikime į svečius, iškylaukime.
Maitinant griebia. Sveiki. Mums pusantru metukų. Ir? Kur per anksti? Kur per anksti? As maitinau iki pat tos dienos iki kol ejo i darzeli. Darzelyje pats pasimaitino. Jus eikit gal pailsėti... Nes tikrai muštruojat savo vaiką...
Mano nei su rankytem nebenori valgyt. O sauksto isvis nenori imt. Nori kad ideciau i burna.
Beveik 1 metų ir 5 mėn vaikas nenori valgyt savarankiškai, nei su rankom nei su šaukštu.
Mano 4 metų savarankiškai valgyti nenori, nuprotėti baigiu. Mano 2,7 metu ir nenori valgyti pati. 🤷♀️Nors darzelyje, va, puikiai pavalgo pati.
Gal per greitai atimate traiškomą maistą?
Valgymo Aplinka ir Porcijų Dydis
Vienas pagrindinių būdų skatinti vaiką valgyti - sukurti teigiamą valgymo aplinką. Vaikams labai svarbu, kad valgymo procesas būtų ramus ir malonus, be skubėjimo ar spaudimo. Jeigu valgymo metu kyla konfliktų arba vaikas verčiamas suvalgyti viską, tai gali sukelti dar didesnį pasipriešinimą maistui. Geriausia paversti valgymą malonia šeimos veikla, kai visi kartu sėdi prie stalo ir mėgaujasi maistu.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į porcijų dydžius. Kartais vaikai atsisako valgyti, nes jų lėkštėse būna per daug maisto. Geriau duoti mažesnes porcijas ir leisti vaikui paprašyti daugiau, jei jis dar jaučia alkį. Be to, vaikai dažnai mėgsta maistą, kuris atrodo patraukliai. Galima žaisti su maisto spalvomis ir formomis - pavyzdžiui, sudėti vaisių ar daržovių gabalėlius į smagius paveikslėlius arba pasiūlyti spalvingų kokteilių iš natūralių ingredientų.
Pastovus Režimas
Rutina taip pat yra labai svarbi. Vaikai geriau valgo, kai jų mitybos režimas yra pastovus - pusryčiai, pietūs ir vakarienė tuo pačiu metu padeda reguliuoti alkio ir sotumo jausmą. Be to, reikėtų riboti užkandžiavimą tarp valgymų, ypač jei tai yra saldūs ar perdirbti produktai, nes jie gali sumažinti apetitą pagrindinių valgymų metu.
Alternatyvų Ir Sprendimų Ieškojimas
Jei vaikas atsisako valgyti tam tikrus produktus, neverta jo versti, tačiau galima pasiūlyti alternatyvų. Pavyzdžiui, jei jis nemėgsta daržovių, galima jas įmaišyti į mėgstamus patiekalus, tokius kaip makaronai ar sriubos. Svarbu išlikti kantriems ir nesipykti, jei vaikas iš karto nepriima naujų skonių - kartais jam reikia kelis kartus paragauti, kol pripranta.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko emocinę būseną. Stresas, nerimas ar pervargimas gali turėti didelę įtaką apetitui. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, turėtų galimybę išreikšti savo emocijas ir jaustųsi saugus. Jei apetito stoka tęsiasi ilgą laiką, o vaikas ima prarasti svorį ar atrodo vangus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų arba yra sveikatos sutrikimų.
💡 Pasitikėjimas vaiku - jokio vertimo ką valgyti, kiek valgyti ir kaip valgyti.💡 Tyrelių ir BLW miksavimas 6-12 mėn., šeimos maistas nuo 12 mėn.💡 Valgome toje pačioje vietoje be žaislų, pašalinių daiktų ir dėmesio nukreipimo priemonių.💡 Valgome visa šeima drauge ir kiek įmanoma panašesnį maistą.💡 Atsisakomą vertingą produktą siūlome vėl ir vėl - kita konsistencija, kitu paruošimo būdu, kitokios išvaizdos, įmaišytą į mėgstamą maistą, tyrinėjant kol vyksta gaminimas, kaip užkandį žaidimo erdvėje, savo pavyzdžiu tai valgant, sužaidžiant žaidimą su nemėgstamu maistu, patiekiant produktą mirkymui į mėgstamą padažą.💡 Vengiame dažnai pasikartojančių patiekalų, kurie skatina išrankumą, ir pamažu pažindinam su naujais.💡 18 mėnesių vaiko lėkštės strategija: tikrai valgys ＋ galbūt valgys ＋ iki šiol nevalgė.
Kada Kreiptis į Gydytojus?
Taip pat gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti. Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Svarbu žinoti, jog kai kurios su vaiko išrankumu maistui susijusios būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, gali turėti įtakos jo protiniam vystymuisi ir gebėjimui mokytis mokykloje. Taigi, gydytojo konsultacija gali padėti išvengti didesnių problemų bei grįžti prie malonumą, o ne stresą keliančio, valgymo.
Kai bet kurio amžiaus vaikas pradėjo dažnai negaluoti ar sirgti, kad ir nedaug tesumažėjo apetitas, irgi dera pasitarti su gydytoju. Natūralu, kai ūminės ligos metu sumažėja vaiko apetitas. Sveikstant jis pagerėja ir palengva tampu toks, koks buvo iki ligos. Kartais vaikas serga lėtine liga ir jam tenka nuolatos gerti vaistus. Atminkite, kad vieni jų mažina, o kiti - atvirkščiai - didina apetitą. Tai yra pašalinis vaistų poveikis. Šiuo atveju irgi pasikonsultuokite su gydytoju, gal jis galės vienus vaistus pakeisti kitais.
