Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (VTK) yra tarptautinis teisės aktas, priimtas 1989 m. ir įsigaliojęs 1990 m. Ji formalizavo valstybių teisinius įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos srityje, išplėtodama 1959 m. Generalinės Asamblėjos Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtintus principus. Konvencija yra plačiausiai pasaulyje pripažinta žmogaus teisių sutartis, ją ratifikavo 196 valstybės, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas. Lietuvos Respublikos Seimas šią konvenciją ratifikavo 1995 m.
Konvencijoje suformuluotas bendras vaiko apibrėžimas: vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jeigu pagal nacionalinį įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau. Dokumentas sudarytas iš 54 straipsnių, kurie apima visus vaiko gyvenimo aspektus ir išdėsto pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, priklausančias visiems pasaulio vaikams. Konvencija numato užtikrinti kiekvieno vaiko teises neatsižvelgiant į jo, jo tėvų ar teisėtų globėjų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politines ar kitas pažiūras, tautybę, etninę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą, luomą ar kitas aplinkybes.
Pagrindinės vaiko teisės ir laisvės
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina daugybę vaiko teisių ir laisvių, užtikrinančių jo visapusišką raidą ir apsaugą. Tarp jų yra:
- Vaiko teisė neturi būti atskirtas nuo savo tėvų prieš jo norą.
- Vaiko teisė laisvai reikšti savo nuomonę.
- Vaiko teisė į mokslą, poilsį, laisvalaikį.
- Vaiko teisė į minties, sąžinės, religijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę.
- Vaiko teisė į apsaugą nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį.
- Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikalingos jo fizinei, protinei, dvasinei, dorinei ir socialinei raidai.
- Vaiko teisė būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo, nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai ar trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fizinei, protinei, dvasinei, dorinei bei socialinei raidai.
- Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.
Mums svarbiausias - Vaiko balsas ir Vaiko prigimtinė teisė augti šeimoje, teisė į mamą ir tėtį, į poilsį ir žaidimus, į ugdymą, į savo nuomonės turėjimą ir jos išreiškimą, į apsaugojimą nuo smurto ir patyčių, teisė į SAUGIĄ vaikystę.
Vaiko teisių konvencija: edukacinis šaltinis
Valstybių įsipareigojimai ir Konvencijos įgyvendinimas
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusi valstybė prisiima įsipareigojimą ją įgyvendinti pagal tarptautinę teisę. Įgyvendinimas yra procesas, kurio metu valstybės dalyvės imasi veiksmų, siekdamos užtikrinti visas Konvencijoje numatytas teises visiems jų jurisdikcijai priklausantiems vaikams. Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaiko gerovei reikalingą apsaugą ir globą. Pagal Konvenciją, valstybinėms ar privačioms socialinės rūpybos įstaigoms, teismams, administracijos ir įstatymų leidybos institucijoms svarbiausi turi būti vaiko interesai.
Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės naudoja savo turimus išteklius, prireikus gali pasitelkti ir tarptautinį bendradarbiavimą. Pagal Konvenciją valstybės dalyvės turi sukurti nepriklausomą Konvencijos garantuojamų teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą.
Fakultatyviniai protokolai ir stebėsenos mechanizmas
Prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos yra trys fakultatyviniai protokolai:
- 2000 m. Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos: Lietuva ratifikavo 2004 m.
- 2000 m. Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose: Lietuva ratifikavo 2002 m.
- 2011 m. Fakultatyvinis protokolas dėl pranešimų procedūros: įsigaliojo 2014 m. Ratifikavus ir įgyvendinus šį protokolą, vaikams sudaromos sąlygos pateikti skundus dėl konkrečių jų teisių pagal Konvenciją ir jos pirmuosius du fakultatyvinius protokolus pažeidimų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja 1989 m. įsteigtas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Tai nepriklausomų ekspertų institucija, stebinti, kaip kiekvienoje šalyje yra įgyvendinama Vaiko teisių konvencija ir jos papildomi protokolai. Komitetas nagrinėja valstybių konvencijos dalyvių pranešimus apie priemones konvencijoje nustatytoms vaiko teisėms įtvirtinti ir pažangą šių teisių apsaugos srityje. Jis gali teikti Generalinei Asamblėjai ir valstybėms dalyvėms priemonių Konvencijos tikslams pasiekti siūlymus ir rekomendacijas. Siekdamas kokybiškesnės vaiko teisių apsaugos bei norėdamas padėti valstybėms dalyvėms įgyvendinti jų prisiimtus įsipareigojimus, Komitetas leidžia aiškinamuosius Konvencijos nuostatų dokumentus, vadinamus bendraisiais komentarais.
Dokumente taip pat nurodoma, kaip suaugusieji ir šalių vyriausybės turi bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad visi vaikai galėtų šiomis teisėmis naudotis.
