Lapkričio mėnesį savivaldybė sulaukė informacijos apie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje galimą mokytojos psichologinį ir fizinį smurtą prieš moksleivį. Tarp gautų parodymų - ne vieno moksleivio liudijimas apie patirtas patyčias iš pedagogės. Atveju susidomėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, informacija perduota policijai.

"Liūdna, kai reklama daroma vaikų sąskaita. Daug triukšmo, skambių frazių apie mokytojų (būtent, tik mokytojų, o ne visos bendruomenės!) saugumą, kategoriškai atmetami visi teisiškai galimi siūlymai ir kaltinimai, kad niekas nieko nedaro. Kalbėdami apie konfliktą, pirmiausia turime prisiminti, kad už kiekvienos antraštės yra konkretūs vaikai, jų tėvai ir pedagogai, kuriems šiandien sunku," - apie situaciją kalbėjo meras Nerijus Cesiulis.

Nuoširdžiai dėkojame buvusiems mokiniams, kurie patikino, jog liudytų net teisme, nes su siaubu prisimena, kokiais žodžiais buvo vadinami, kuriuos pakartoti mums net liežuvis neapsiverčia! Ir mes nekalbame tik apie psichologinį smurtą, bet ir apie fizinį - norėčiau paviešinti medžiagą, kaip stumdomas ar galimai smauiamas moksleivis, bet saugant nepilnamečius tikrai to padaryti negaliu, bet tikiu, kad panašių liudijimų iš tėvų ir iš vaikų, buvusių mokinių sulauksime dar daugiau, o mums net vienas toks atvejis - jau yra per daug.

Gimnazijoje buvo sudaryta komisija iš mokyklos bendruomenės narių - tų pačių mokytojų, kuriais mes pasitikime - ir tyrimas baigėsi direktoriaus įspėjimu pedagogei, o tėvai nepateikė kaltinimų policijoje. Mokyklos direktorius Virginijus Skroblas, užauginęs ugdymo įstaigą iki geriausių Lietuvoje dešimtuko, pasitraukė į pensiją ir pats pasiūlė laikinai gimnazijos vadovu paskirti savo pavaduotoją bei komandos narį, kuriuo jis pasitiki, Aleksandrą Kirilovą.

Dar vienas skundas mokytojos atžvilgiu pasikartojo vasarį. Laikinai einantis pareigas direktorius vėl sudarė komisiją (dar gausesnę nei prieš tai) iš ankstesniame tyrime nedalyvavusių A.Ramanausko-Vanago bendruomenės atstovų, kurie išanalizavę įvykį pateikė rekomendacijas laikinam įstaigos vadovui. Šis priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su pedagoge. Dėl abiejų komisijų nekompetencijos skundai nebuvo pateikti“, - rašo N.Cesiulis.

Kaltinimai profsąjungai ir nekonstruktyvus dialogas

„Gerbiu mokytojus. Gerbiu jų darbą, jų atsidavimą vaikams, jų kasdienes pastangas. Dauguma pedagogų, su kuriais susitikome šį pirmadienį, aiškiai parodė - jie nori grįžti į klases. Mačiau žvilgančias ašaras kai kurių akyse kalbant apie savo mokinius, kurie yra palikti, pasimetę ir net išsigandę, nes kai kurių laukia egzaminai. Šie žmonės nori mokyti, o ne konfliktuoti. Ir tai man - svarbiausias signalas. Tačiau tai, kas vyko vėliau, peržengė konstruktyvaus dialogo ribas.

Į situaciją aktyviai įsitraukė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su vadovu Andriumi Navicku priešakyje. Vietoje pokalbio prasidėjo ultimatumai. Vietoje diskusijos - reikalavimai padaryti tai, ko savivaldybė tiesiog teisiškai negali padaryti ir pažeistų įstatymus paklusdama tokiems reikalavimams. Užėmus savivaldybės patalpas ir paralyžiavus specialistų darbą buvo reikalaujama gimnazijos laikinai einančio pareigas direktoriaus atšaukti savo sprendimus, o komisijų - „atmatyti“ tai ką pamatė per vaizdo kameras ir „pamiršti“ ką išgirdo iš vaikų bei tėvų liudijimų. Tad per pusantros savaitės nekonstruktyvaus riksmo, esame prie tų pačių neįgyvendinamų reikalavimų sąrašo.

Pirmadienį susitikę su gimnazijos pedagogais pajutome jų nuoširdų norą baigti streiką, grįžti į mokyklą pas savo moksleivius ir daryti tam kam turi pašaukimą - ugdyti juos. Bet jau vakar vykusiuose susitikimuose, kurių buvo ne vienas, dauguma derybininkų buvo kitų miestų pedagogai ir profsąjungos nariai. Mūsų pedagogai liko be galimybės pasakyti, ką jie iš tiesų galvoja, nes už juos jau pradėjo kalbėti kiti.

Vietoje pokalbio prasidėjo ultimatumai. Vietoje diskusijos - reikalavimai padaryti tai, ko savivaldybė tiesiog teisiškai negali padaryti ir pažeistų įstatymus paklusdama tokiems reikalavimams. Per derybas susitarimo punktų skaičius augo ne dienomis, o valandomis. Iš trijų reikalavimų - iki 26 punktų sąrašo. Tuo tarpu nė viename susitarimo projekte neatsirado punkto apie vaikų saugumą ar gerovę.

Paprašyta dėl mokytojų saugumo įrengti klasėse vaizdo kameras su garsu, kai įrašėme tai į susitarimą - atmetė. Kai paprašė sudaryti nepriklausomą komisiją - surinkus ekspertus pasakė, jog nebereikia. Tada atsirado spaudimas atšaukti direktorių. Išaiškinus, kad tai teisiškai neįmanoma, kyla klausimas - ko jiems reikia? Dar vienas sutarties punktas prašė streikavusiems mokytojams netaikyti nuobaudų. Ir čia savivaldybė sutinka tarpininkauti ir net pasiūlė, kad už papildomai atidirbtas praleistas pamokas - būtų sumokėtas visas priklausantis atlyginimas.

Sutikome sudaryti mediacinę grupę bendruomenei, skirti papildomų lėšų formaliam ir neformaliam bendravimui, organizuoti bendrus pasitarimus su profsąjunga, bet viešoje erdvėje buvo pasityčiota ir pavadinta dėmesio nukreipimu į vakarėlius. Daugybę kartų derinant susitarimą reikalavimai kito - pradžioje prašoma pakeisti laikinąjį direktorių ir mes su tuo sutikome, bet vėliau atsiranda spaudimas jį atleisti. Kyla klausimas, ar taip reikės elgtis su visais profsąjungai neįtikusiais miesto mokyklų lyderiais? Kiek reikės keisti vadovų ir iš kur jų mes tiek daug gausime? Negalime pritarti punktams, kurių neįmanoma įgyvendinti nepažeidžiant teisės aktų.

• Pavyzdžiui, kaip reikalavimas merui pasirūpinti, kad miesto taryba pritartų šakinei profsąjungos sutarčiai, dėl kurios net nėra sudaryta derybinė grupė, niekas jos nėra su ja susipažinęs ir ignoruojant faktą, kad meras taryboje net neturi balsavimo teisės.
• Negalime apriboti ir bausti tėvus, moksleivius, pedagogus, kad jie nebendrautų su žiniasklaida jei yra pažeidimas mokykloje.
• Savivaldybė negali sukurti savo sistemos, kuri baustų mokyklos bendruomenės narius už galimai melagingus pranešimus.
• Negalime daryti spaudimo Seimo nariams, kad būtų pakeistas darbo kodeksas.
• Negalime priėmę naują mokyklos vadovą reikalauti jo atšaukti buvusio vadovo sprendimus taip pažeidžiant ugdymo įstaigos savarankiškumą ir darant poveikį direktoriui. Būtent tokių dalykų ir reikalauja profsąjunga.

O savivaldybė derybose prašo tik vieno - kad viskas būtų sprendžiama teisiniu keliu, o mokytojai grįžtų pas savo moksleivius“, - rašo meras.

Išeitys iš konflikto ir visuomenės požiūris į smurtą

„Alytuje dirba daugiau nei tūkstantis mokytojų. Per penkiolika metų neturėjome nė vieno sisteminio konflikto dėl pedagogų saugumo. Todėl ši situacija yra tokia išskirtinė, kad kyla klausimas, ar šis unikalus atvejis galimai nėra susijęs su žmogaus politinėmis ambicijomis ir priklausymu profesinės sąjungos vadovų grandžiai? Jau gauname informaciją apie partijų atstovų neoficialius vizitus per galines mokyklos duris…

Jau antra savaitė, kaip mokytoja atleista iš darbo, bet į darbo ginčų komisiją, mūsų žiniomis, buvusi gimnazijos pedagogė dar nesikreipė ir teisiniu būdu situacijos spręsti nepradėjo. Pažadame tarpininkauti, kad procesas būtų kuo greitesnis ir sklandesnis.“

Iš 78 darbuotojų streikuoja 18. Šiandien jau sulaukėme dar vieno jų prašymo sugrįžti prie darbo, kitus pedagogus radome kuo pakeisti, bet mūsų tikslas yra susigrąžinti visą bendruomenę ir jos pasitikėjimą. Aš girdėjau, kaip suvirpa mokytojų balsai kalbant apie savo moksleivius ir be jų ištuštėjusias klases, bet vis tiek lieka atkalbėti ir įtikinti elgtis priešingai nei patys galvoja.

Mokykloje šiuo metu dirba psichologai ir mediatoriai, kasdien vyksta ne vienas susitikimas su visomis suinteresuotomis pusėmis siekiant kuo greičiau išspręsti šį klausimą. O savivaldybė ir toliau intensyviai ir net iki vėlaus vakaro dirba siekdama išspręsti konfliktą, nes norime kuo greičiau rasti abiems pusėms tinkamiausią sprendimą.

Man, kaip miesto vadovui, svarbiausia trys dalykiai: laimingi vaikai, saugūs mokytojai ir nesusiskaldžiusi bendruomenė. Šiandien savivaldybė nėra niekieno pusėje, bet mes neleisime tyčiotis nei iš mokytojų, nei iš vaikų, nei bendruomenės narių. Neleiskime, kad garsūs šūkiai užgožtų tylų mūsų nerimą. Neleiskime, kad politiniai tikslai nustelbtų pedagoginę misiją. Kviečiu grįžti prie dialogo be ultimatumo, be spaudimo ir be spektaklio. Žinau, kad po šito įrašo gali tekti stoti prieš teismą, bet aš visada ginsiu ir vaikus, ir mokytojus, mūsų tikruosius šviesuolius, kurie iš tiesų dirba dėl vaikų“, - užbaigia jis.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas tikina esąs nusivylęs ir Alytaus mero Nerijaus Cesiulio atsitraukimu. Pasak jo, mokytojai dėl M. Platūkienės kovos tiek, kiek reikės. Savo ruožtu A. Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Aleksandras Kirilovas pabrėžia, kad profsąjunga spaudimą daro tiek mokyklos bendruomenei, tiek ir savivaldybei. Jis jau anksčiau tvirtino, kad sprendimas atsisveikinti su mokytoja yra teisėtas, nes ši sulaukė pakartotinės drausminės nuobaudos dėl smurto.

Trečiadienį į gimnaziją atvyko ir policijos pareigūnai, LŠDPS vadovą pareigūnai išsikvietė pasikalbėti. Popiet pareigūnai gimnaziją paliko. Visą likusią savaitę paskelbtas nuotolinis ugdymas.

Direktoriaus grasinimai ir profsąjungos reikalavimai

Kaip jau skelbta anksčiau, iš Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos nuo pirmadienio atleista gerai žinoma etikos mokytoja M. Platūkienė. Paaiškėjo, kad sprendimą laikinasis mokyklos vadovas priėmė po to, kai pedagogė sulaukė dar vienos nuobaudos. Kalbama apie smurtą prieš mokinius.

Tačiau tiek pati mokytoja, tiek ir švietimo darbuotojus vienijanti profsąjunga, kurioje aktyviai veikia ir M. Platūkienė, su tokiu sprendimu griežtai nesutinka. Jau nuo pirmadienio dalis mokytojų, vaikų tėvų ir pačių mokinių rinkosi į jos palaikymo akciją.

Trečiadienį ir toliau nepavykstant susitarti, ugdymo procesą A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje stabdo LŠDPS priklausantys mokytojai. Jų, pasirodo, čia yra beveik kelios dešimtys.

„Dabar apie 20 mokytojų dalyvauja susirinkime, yra iškėlę reikalavimus, ir toliau žiūrėsime, kaip reaguos darbdavys. O paskui galvojame skelbti ir streiką galbūt nuo kitos savaitės, jeigu nebus įvykdyti reikalavimai“, - portalui Lrytas trečiadienio rytą nurodė A. Navickas.

Streikas, patikslino jis, vyktų visos gimnazijos mastu. Noro tartis su mokytojais A. Navickas kol kas teigė nematantis.

„Kol kas matome tik grasinimus iš direktoriaus. Grasino dėl mūsų susirinkimo - aš jį informavau, kad tai yra baudžiamoji atsakomybė, nes profesinė sąjunga turi teisę organizuoti susirinkimus, turi teisę kelti reikalavimus, turi teisę reikalauti darbdavo naikinti neteisėtus sprendimus. Ir jeigu tai nebus panaikinta, mes toliau viską tęsime ir streikuosime“, - patikino LŠDPS vadovas.

Pasak A. Navicko, laikinai gimnazijai vadovaujantis A. Kirilovas mokytojams esą netgi grasino.

„Direktorius buvo įėjęs, grasino mums policija, kad iškvies. Gąsdino mokytojus, kad reikia eiti dirbti, dabar išsiuntinėjo mokytojams grasinančius laiškus. Fotografavo neaiškiais tikslais, tai nežinome, į ką čia viskas peraugs“, - svarstė jis.

Profsąjungos nariai jau lankėsi ir Alytaus miesto savivaldybėje, bet užtarimo nerado ir čia - meras N. Cesiulis tikino, kad į mokyklos sprendimus kištis negali.

„Suprantame, kad meras nusišalino ir nedalyvauja. Keista, kad kaip savininkas jis netarpininkauja situacijai ir teisiog stebi, ką spręs vadovas. Tai neigiamai vertiname tokius veiksmus“, - aiškino A. Navickas.

Paklaustas, koks dabar yra pagrindinis profsąjungos tikslas, jis akcentavo, kad norima dar kartą iš naujo įvertinti M. Platūkienės situaciją.

„Nors motyvuota teisės aktais, mes matėme, kad tas tyrimas buvo šališkas - tai mūsų reikalavimas yra perduoti tą tyrimą nešališkiems asmenims. Tos komisijos pirmininkas net nedalyvavo tame posėdyje, rekomendacijose nėra parašyta, kad mokytoja turi būti atleista - direktorius pats interpretavo tas išvadas ir priėmė savo sprendimą“, - kalbėjo A. Navickas.

Panašu, kad bent jau šiandien profsąjungai priklausantys pedagogai prie darbų negrįš.

„Nežinau, sunku pasakyti. Mes norėtume kuo greičiau grįžti į ugdymo procesą, bet priklausys nuo to, kaip darbdavys eis į derybas dėl iškeltų reikalavimų, ar vykdys, ar nevykdys. Jei užsispyrusiai tai darys, turbūt bus pereita ir prie streiko skelbimo“, - prognozavo LŠDPS pirmininkas.

Direktoriaus pozicija ir visuomenės požiūris į smurtą

Savo ruožtu A. Ramanausko-Vanago gimnazijai laikinai vadovaujantis direktorius A. Kirilovas patikino, kad iš savo pusės jokiais grasinimais prieš mokytojus neužsiėmė.

„Čia jau trečią dieną Alytuje vieši profsąjungos pirmininkas A. Navickas - vieną dieną, pirmadienį, vyko jų mitingas, po to jie visi įsiveržė į mokyklą, kitą dieną panašūs veiksmai vyko pačioje savivaldybėje, ir šiandien ryte šakinės profsąjungos pirmininkas įteikė pranešimą kartu su gimnazijos profsąjungos pirmininke, kad reikalauja panaikinti direktoriaus įsakymą nutraukti darbo sutartį su darbuotoja, ir po to perduoti Nacionalinei švietimo agentūrai iš naujo ištirti darbuotojo elgesį“, - kalbėjo jis.

Pasak direktoriaus, mokytojai ryte susirinko viename iš gimnazijos kabinetų, taip pat čia pasirodė ir atleista mokytoja M. Platūkienė. „Aš visų paprašiau, kad jie grįžtų į savo darbo vietas ir tęstų pamokas, ir sakiau, kad šitie visi veiksmai yra teisiškai nepagrįsti. A. Navicko paprašiau, kad jis išvyktų iš mokyklos. Tai jie pareiškė, kad dabar vyksta jų susirinkimas ir prašome netrukdyti rengti susirinkimo. Tokia yra situacija. Čia yra tiesiog iš tokių pozicijų daromas spaudimas tiek ir gimnazijos pedagogams, ir administracijai, ir savivaldybei“, - apibūdino A. Kirilovas.

Kaip portalui Lrytas dar pirmadienį pasakojo A. Kirilovas, darbo sutartis su M. Platūkiene nutraukta dėl pakartotinio darbo pareigų pažeidimo.

„Pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Gautas tėvų pranešimas dėl galimai netinkamo mokytojos elgesio jo vaiko atžvilgiu, kuris patyrė psichologinį smurtą iš mokytojos“, - nurodė A. Kirilovas.

Anot laikinojo vadovo, vėl buvo sudaryta komisija, įvertinta situacija, jau taip pat sulaukta komisijos išvadų ir patvirtinti faktai. „Viskas įvertinta ir sprendimą priėmė vadovas - aš, dabar laikinai einantis direktoriaus pareigas. Atsižvelgdamas dar ir į tai, kad tokio paties pobūdžio netinkamas elgesys jau buvo ne per seniausiai, prieš kelis mėnesius fiksuotas, tuometinis direktorius įvertino tai kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir mokytoja buvo įspėta, kad jeigu per dvylika mėnesių pasikartos panašaus pobūdžio pareigų pažeidimas, darbuotojas bus atleistas iš darbo“, - Lrytas sakė A. Kirilovas.

Pirmą įspėjimą pernai pedagogė taip pat gavo dėl smurto prieš mokinį. Šįkart, nurodė laikinasis direktorius, fiksuotas rimtesnis konfliktas su vienu iš mokinių. Pasak A. Kirilovo, teisinėje ir demokratinėje valstybėje mokytoja gali rinktis visas priemones ginti savo garbę, jeigu su tokiu jo sprendimu ji nesutinka.

„Yra ir darbo ginčų komisija, bet įvertinus tai, kad mums yra labai svarbūs vaikų interesai ir jų saugumas mokykloje, saugios aplinkos užtikrinimas, kad būtų galima normaliai dirbti ir mokytojams, buvo padaryta taip“, - akcentavo gimnazijos vadovas.

Paklaustas, kaip vertina mokykloje kilusį sujudimą ir palaikymą M. Platūkienei, pedagogas priminė, kad palaikymo akciją suorganizavo jau minėta profsąjunga.

„Jeigu jūs atsimenate, ši profsąjunga pro langus šturmavo ir Švietimo ministeriją“, - pridūrė A. Kirilovas.

Pasak laikinojo direktoriaus, situacija yra gerai įvertinta, todėl sprendimas atsisveikinti su etikos mokytoja nebuvo skubotas. „Niekas čia nieko neišsigalvoja - gautas tėvų pranešimas, sureaguota gana stipriai iš tėvų pusės. Ir jeigu tai kartojasi - tai kaip vertinti tada? Mes gerbiame tuos, kurie turi kitą nuomonę ir ateina (palaikyti, - aut.past.), bet viskas turi būti kaip teisinėje valstybėje“, - pabrėžė direktorius.

Savo ruožtu Alytaus miesto savivaldybės atstovai patikino, kad sprendimą dėl pedagogės priėmė tik pati mokykla, apie tai savivaldybę informavo. Alytaus meras N. Cesiulis anksčiau tikino negalintis pakeisti mokyklos sprendimo dėl atleistos pedagogės. Trečiadienį portalui 15min jis taip pat nurodė, kad savivaldybė apie mokytojų protestą informuota nebuvo. Pasak jo, dabar vykstantis mokytojų streikas nebuvo derintas su savivaldybe ir vyksta nelegaliai.

Anot jo, iš 80 mokykloje esančių pedagogų, trečiadienį pamokų nevykdo 17 mokytojų - dėl to esą nepatenkinti ir tėvai, kurie jau rašo skundus.

Ministerijos ir teisėsaugos reakcija

Trečiadienį į gimnaziją buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Popiet patalpas jie paliko. Mokyklos atstovai portalą Lrytas informavo, kad visą likusią savaitę dalis mokinių mokysis nuotoliniu būdu, o kita dalis dalyvaus bandomuosiuose patikrinimuose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, kad jau kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę ragindama kuo skubiau sudaryti nešališką komisiją kilusiai situacijai A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje spręsti. Į ją ministerija deleguos ir savo atstovą. Komisija turėtų išsiaiškinti, ar sprendimas atleisti mokytoją yra pagrįstas, ar mokytoja anksčiau turėjo nuobaudų, ir rasti išeitis iš susiklosčiusios įtemptos situacijos.

„Mokyklos bendruomenė ir ypač mokiniai neturi kentėti, administraciniai darbo ginčai negali trikdyti ugdymo proceso. Labai kviečiu pedagogus tęsti pamokas, o mokyklos steigėją savivaldybę - rasti sprendimus, kad bendruomenės gyvenimas galėtų grįžti į įprastas vėžes, kad nenukentėtų mokiniai“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Ministerija šiandien įpareigojo Nacionalinę švietimo agentūrą kreiptis Valstybinę darbo inspekciją, kad ji įvertintų, ar nebuvo pažeistos su darbo santykiais susijusios procedūros.

Šiandien A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje lankysis švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius ir ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas.

Ankstesni skundai ir visuomenės tolerancija smurtui

Lrytas dar pernai rašė, jog dalis A. Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleivių prašė atkreipti dėmesį į čia neva esančias problemas. Moksleiviai aiškino, kad mokytoja ant vaikų šaukia, laido neetiškas replikas, daro spaudimą, prieš kai kuriuos vaikus imasi ir fizinių veiksmų - pavyzdžiui, tranko per sėdmenis, o vienam mokiniui neseniai spustelėjo sprandą.

Tiesa, pati mokytoja tuomet situaciją apžvelgė visiškai kitaip - tvirtino, kad prieš ją vykdomas Mokinių tarybos sąmokslas, ir visus kaltinimus neigė. Pedagogė aiškino, kad jos santykiai su mokiniais visada buvo geri, o netinkamai su jais bendrauti ji sau net neleistų. Iš Mokinių tarybos M. Platūkienė teigė iki šiol gavusi net tris apdovanojimus - už tai, jog yra „Metų mokytoja“ ar „Mokinių draugė“, esą bendradarbiavimas buvo tikrai geras.

„Tiesiog kažkas atsitiko. Dabar jie tiesiog ėmėsi tokio dalyko“, - svarstė pedagogė. Dėl gautų skundų mokykla vykdė vidinį tyrimą - po jo M. Platūkienė sulaukė įspėjimo, tačiau iš darbo atleista nebuvo. Tai sukėlė dalies mokinių nepasitenkinimą.

Dabar paaiškėjus, kad laikinasis gimnazijos direktorius dėl pakartotinės nuobaudos atleidžia ją iš darbo, M. Platūkienė tikino eisianti teisiniu keliu.

„Šį sprendimą vertinu kaip nepagrįstą ir neproporcingą, todėl jį ginčysiu teisiniu keliu. Per 18 metų darbo švietimo sistemoje visada dirbau atsakingai, sąžiningai ir su pagarba kiekvienam mokiniui. Tokios vertybės buvo ir išlieka mano profesinės veiklos pagrindas. Suprantu, kad viešojoje erdvėje gali atsirasti įvairių vertinimų ar interpretacijų. Gerbdama visus situacijos dalyvius, šiuo metu detalių nekomentuosiu. Faktinės aplinkybės bus vertinamos teisiniame procese - objektyviai ir remiantis įrodymais. Man tai nėra vien formalus sprendimas - tai reikšminga mano profesinio ir asmeninio gyvenimo dalis. Vis dėlto renkuosi ramybę, orumą ir pasitikėjimą teisingumo procedūromis“, - rašė M. Platūkienė.

Pirmadienį dėl to sukilo ir LŠDPS, kuriai ši mokytoja ir priklauso.

„Šis sprendimas kelia daug abejonių ir klausimų, ar visos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai įvertintos bei ar buvo išklausytos ir įvertintos visos pusės. Tačiau net ir esant galimam pažeidimui, griežčiausia sankcija - atleidimas iš darbo - yra akivaizdžiai neproporcinga.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, kasmet atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas leidžia pastebėti, kaip keičiasi visuomenės nuostatos ir smurto supratimas. Per pastaruosius ketverius metus bendras smurto supratimas padidėjo nuo 56 iki 64 proc. Tačiau vis dar didelė dalis žmonių tam tikrų situacijų, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai, neidentifikuoja kaip smurtinių.

„Apžvelgti tyrimo rezultatai rodo, jog visuomenė auga, tampa sąmoningesnė, tačiau ne taip greitai, kaip norėtume. 45 proc. suaugusiųjų, vis dar mano, jog už netinkamą elgesį ar nepaklusnumą vaikams galėtų būti taikomos fizinės bausmės, jeigu susiklostytų tam tikros aplinkybės. O tai, deja, atskleidžia liūdną tiesą - smurtas prieš vaikus mūsų visuomenėje vis dar gajus reiškinys“, - teigia I. Skuodienė.

Gana aukštą fizinio smurto prieš vaikus toleranciją visuomenėje atskleidė respondentams užduotas klausimas ar fizinių bausmių taikymas vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, yra smurtas. 45 proc. apklaustųjų teigė, jog tai priklausytų nuo situacijos bei dalis pritarė, jog tai - auklėjimo priemonė. Situacija nuo 2024 m. nepakito, o 2023-iais taip manančių buvo 53 proc., tad per trijų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes sumažėjo 8 proc. Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ilma Skuodienė

Vis dar nemažai žmonių tam tikrose situacijose toleruotų vaiko patiriamą fizinį smurtą. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 31 proc. apklaustųjų smurtu nelaikė arba neturėjo aiškios nuomonės pateiktoje situacijoje, kai vaikui dėl nepaklusnumo, pavyzdžiui, dėl nepadarytų namų darbų ar nesutvarkyto kambario, yra užsukama ausis. Taip manančių per pastaruosius tris metus sumažėjo 4 proc. Taip pat tyrime respondentų paklausus, ar situacija, kai tėvai parduotuvėje pakelia ir papurto stiprių emocijų apimtą vaiką, yra smurtas, 39 proc. to nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. Per pastaruosius tris metus taip manančių sumažėjo 3 proc., o tai rodo nors ir neženklų, tačiau teigiamą pokytį.

Psichologinis ir seksualinis smurtas, nepriežiūra

Vaiko teisių gynėjų vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys - psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra. Nuo jų vaikai taip pat nukenčia, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaikui, jo raidai ir ateičiai.

„Vaiko teisių gynėjų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų. Fizinis smurtas palieka pastebimas žymes ant vaiko kūno, tačiau grubūs ir žeidžiantys žodžiai, nesirūpinimas sveikata, emociniu pasauliu taip pat gali atverti gilias ir sunkiai gyjančias žaizdas vaiko viduje, pakeisti jo pasitikėjimą savimi bei pasauliu. Tad labai svarbu atminti būti atidesniems ir jautresniems šalia esančio vaiko savijautai ar elgesiui, kuris gali išduoti apie rūpesčio, saugumo ar pagalbos trūkumą“, - sako I. Skuodienė.

Tai, kad visuomenei vis dar sudėtinga atpažinti psichologinį smurtą, rodo tyrime pateiktas pavyzdys, kai tėvai paauglį vidurnaktį grįžusį namo, išvadina „nevykėliu“, „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neišaugs“. Paklausti, ar tai smurtas per pastaruosius dvejus metus pusė respondentų to nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. O pernai taip manančių sumažėjo 4 proc. Tyrime aptartos situacijos, kai kaimynai pastebi, jog kieme iki vėlumos žaidžia vaikas, apsirengęs konkrečiam sezonui nepritaikytais rūbais ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas, pernai trečdalis apklaustųjų nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. Per pastaruosius tris metus taip manančių sumažėjo 5 proc., tai rodo teigiamą pokytį visuomenėje atpažįstant nepriežiūrą.

Skyrybos ir vaiko gerovė

Vaiko teisių gynėjai nuolatos primena, jog skyrybų atvejais skiriasi pora, o ne tėvai, tad abu suaugusieji išlieka vaiko šeima bei turi lygias teises ir atsakomybes vaiko atžvilgiu. O darnus tėvų bendravimas, gebėjimas ir pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais yra ypač svarbus vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai bei raidai. Vis dėlto, 30 proc. apklaustųjų pateiktoje situacijoje, kai vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus skyrybų procese, verčiamas pasirinkti su kuo gyventi, to smurtu nelaikė arba teigė, jog tai priklauso nuo situacijos. Taip manančių per pastaruosius tris metus sumažėjo 6 proc.

Kaip tapti sąmoningesniems?

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sužinoti apie daugiau atvejų, kuriuose vaikas galimai patyrė smurtą, būtų lengviau, jeigu visuomenė gebėtų jį atpažinti geriau ir nevengtų apie jį pranešti vaiko teisių gynėjams. Vertinant kelerių metų rezultatus, kur dešimtbalėje vertinimo skalėje skaičius 10 reiškia tikimybę, jog žmogus „tikrai praneštų“ pastebėjęs galimą vaiko teisių pažeidimą, kasmet rezultatas išlieka apylygis - siekia beveik 7 balus.

I. Skuodienė primena, jog kiekvienas galime prisidėti, kuriant saugią vaikystę vaikams. Tad svarbu būti empatiškiems ir dėmesingiems kiekvieno vaiko atžvilgiu, o pastebėjus susirūpinimą keliančius ženklus - nedelsiant apie tai pranešti bet kuriuo veikiančiu pagalbos kanalu.

„Nuoširdžiai skatinu visuomenę pastebėjus smurtą patiriantį vaiką rašyti, skambinti į Vaiko teisių liniją, atvykti tiesiogiai į artimiausią vaiko teisių gynėjų skyrių, registruoti galimą pažeidimą internetu ar pateikti skubią informaciją policijos pareigūnams. Tik kartu galime sukurti saugią vaikystę mūsų vaikams“, - sako I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjai primena, jog visuomenei visuomet yra pasiekiama nemokama informatyvi medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus, kurią galima rasti čia arba Vaiko teisių TV kanale. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

tags: #15min #vaiko #teisiu #skalndalas #alytuje

• Kaip suorganizuoti krikštynas
• Kaip naudoti Bepanthen® Eye akių lašus
• Saugumas ir stilius futbole vaikams
• Vaikų Poetai ir Istorijos Kraštovaizdis
• Baby Merc Q7 atsiliepimai