Gimdos kaklelis yra svarbi moterų reprodukcinės sistemos dalis, raumenų kanalas, jungiantis gimdos ertmę su makštimi. Nėštumo metu gimdos kaklelio būklė yra itin svarbi, nes jis atlieka lemiamą vaidmenį išnešiojant nėštumą ir užkertant kelią priešlaikiniam gimdymui.
Gimdos kaklelis sutrumpėjusiu laikomas, kai jo ilgis - iki 25 mm (2,5 cm) 20-ąją nėštumo savaitę. Dauguma moterų, kurių gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, pagimdo laiku, tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad priešlaikinio gimdymo tikimybė yra išties nemaža (didesnė nei vidutinė). Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis.
Rizikos veiksniai ir diagnostika
Yra keli pagrindiniai rizikos veiksniai, nulėmę gimdos kaklelio sutrumpėjimą nėštumo metu. Jeigu gydytojui kyla įtarimų, per pilvo sieną sunku pamatuoti gimdos kaklelio ilgį, jis gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą per makštį ir vėliau arba šį tyrimą pasitelkti tik gimdos kaklelio ilgiui išmatuoti, o vaisius apžiūrėti per pilvo sieną.
Gimdos kaklelio matavimas ultragarsu - tai neinvazinis diagnostinis tyrimas, atliekamas siekiant įvertinti gimdos kaklelio ilgį, struktūrą ir būklę. Tyrimas yra greitas, tikslus ir visiškai saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Šis tyrimas gali būti atliekamas visoms nėščiosioms, tačiau ypač rekomenduojamas toms, kurios patenka į padidintos rizikos grupę. Gimdos kaklelio ilgis yra vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti nėštumo saugumą. Normalaus nėštumo metu gimdos kaklelis turėtų būti pakankamai ilgas ir uždaras. Trumpesnis nei 25 mm gimdos kaklelis nėštumo metu gali reikšti padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką.
Ginekologinės apžiūros metu gydytojas ar akušerė gali įvertinti Jūsų gimdos kaklelio būklę - jo atsivėrimą (dilataciją), sutrumpėjimą (efacementą), minkštumą ir padėtį. Šie požymiai rodo, kaip gimdos kaklelis ruošiasi artėjančiam gimdymui. Tačiau svarbu suprasti, kad šie radiniai neleidžia tiksliai nuspėti, kada tiksliai prasidės gimdymas ar kiek jis truks. Gimdos kaklelis gali būti šiek tiek prasivėręs (pvz., 1-2 cm) kelias dienas ar net savaites iki gimdymo pradžios, arba, priešingai, būti visiškai „nepasiruošęs“ likus vos kelioms valandoms iki pirmųjų sąrėmių.
Gydymo ir prevencijos priemonės
Gydytojas gali pasiūlyti vartoti progesteroną, padedantį sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12-13 nėštumo savaitę gali būti atliekama procedūra - vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas.
Jei įprastas gimdos kaklelio apsiuvimas nėra efektyvus, moteriai nesilaukiant gali būti dedamas sintetinis implantas - 1,5 cm pločio juostelė, o gimdos kaklelis apsiuvamas iš pilvo pusės, pasitelkus laparoskopijos metodą. Paprasčiau tariant, gimdos kaklelis tarsi apjuosiamas dirželiu.
Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.
Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas. Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo.
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ir gimdymas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas (defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis) - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja. Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą. Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas). Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti. Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas.
Priešlaikinis gimdymas (partus praematurus) - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis. Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei (partus praematurus incipiens) būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm). Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė. Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla. Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą. Ultragarsu galima įvertinti ir gimdos kaklelio ilgį, vidinių žiomenų atsidarymą.
Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos. Po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai.
Išvengti priešlaikinio ir priešlaikinio gimdymo dėl trumpo gimdos kaklelio, gimdos kaklelio nepakankamumo ir gimdos kaklelio nekompetencijos
Gimdos kaklelio patikros ir dangalų atskyrimas nėštumo pabaigoje
Artėjant numatytai gimdymo datai, būsimoms mamoms dažnai atliekamos įvairios patikros, o kartais pasiūlomos ir procedūros, galinčios paskatinti natūralią gimdymo pradžią. Gimdos kaklelio patikros nėštumo pabaigoje ir vaisiaus dangalų atskyrimas - dvi procedūros, kurios kartais kelia klausimų ar net nerimo.
Nėra tvirtų įrodymų, kad reguliarios, kas savaitę atliekamos gimdos kaklelio patikros nėštumo pabaigoje (jei nėra kitų medicininių priežasčių) duotų reikšmingos naudos. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad dažnos patikros (ypač jei jų metu bandoma atskirti dangalus) gali šiek tiek padidinti priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo riziką. Todėl dėl rutininių patikrų reikalingumo reikėtų diskutuoti su gydytoju.
Vaisiaus dangalų atskyrimas (membranų atsluoksniavimas) - tai procedūra, kurią gydytojas ar akušerė gali pasiūlyti nėštumo pabaigoje (paprastai po 39-40 savaitės), siekiant paskatinti natūralią gimdymo pradžią ir sumažinti poreikį medicininei gimdymo indukcijai. Ginekologinės apžiūros metu specialistas pirštu per šiek tiek prasivėrusį gimdos kaklelį atsargiai apsuka ratu tarpą tarp gimdos sienelės ir vaisiaus vandenų pūslės (amniono maišo) apatinės dalies. Manoma, kad šis mechaninis veiksmas paskatina organizmą išskirti natūralius prostaglandinus - hormonus, kurie minkština, trumpina ir veria gimdos kaklelį bei gali paskatinti gimdos susitraukimų pradžią.
Tyrimai rodo, kad moterims, kurioms buvo atliktas dangalų atskyrimas, yra šiek tiek didesnė tikimybė, kad gimdymas prasidės savaime per artimiausias 48 valandas ar savaitę, palyginti su tomis, kurioms procedūra nebuvo atlikta. Tai gali padėti sumažinti medicininės gimdymo indukcijos (vaistais) poreikį. Tačiau ši procedūra negarantuoja gimdymo pradžios ir dažnai neužtenka, kad moteris pagimdytų be papildomų intervencijų. Lyginant su gimdymo sužadinimu prostaglandinais, esminių skirtumų gimdymo išeityse nerasta.
Procedūra daugeliui moterų yra nemaloni ar net skausminga. Po procedūros gali pasirodyti nedidelis kraujavimas ar gleivingų išskyrų - tai normalu. Gali prasidėti nereguliarūs, paruošiamuosius primenantys sąrėmiai, kurie nebūtinai perauga į tikrą gimdymo veiklą. Yra nedidelė rizika, kad procedūros metu ar po jos gali netyčia pažeisti vaisiaus vandenų pūslę ir nubėgti vandenys dar neprasidėjus sąrėmiams. Nors tyrimai nerodo reikšmingai padidėjusios infekcijos rizikos, bet kokia intervencija pro gimdos kaklelį teoriškai šiek tiek padidina šią riziką.
Sprendimas dėl gimdos kaklelio patikrų nėštumo pabaigoje ir ypač dėl vaisiaus dangalų atskyrimo turėtų būti priimtas kartu su jus prižiūrinčiu gydytoju ar akušere, įvertinus jūsų nėštumo eigą, pageidavimus, galimą naudą ir riziką.
Gimdos kaklelio vėžio prevencija
Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų:
- Nuo 25 iki 35m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP).
- Nuo 35 iki 60m. - kartą į 5 metus. atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV).
PAP testas atliekamas specialiu šepetėliu. Nuo gimdos kaklelio makštinės dalies paviršiaus ir kanalo paimtas ląstelės praskiedžiamos ant objektinio stiklelio ar talpinamos į specialią skystąją terpę. Paimtas mėginys siunčiamas į patologijos laboratoriją, kur mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų.
Šie metodai (tepinėlis ant stikliuko ir skystosios terpės tyrimas) skiriasi mėginio paruošimo technika, rezultatyvumu ir papildomų tyrimų galimybėmis. Naudojant skystą terpę, šepetėlis su visa tyrimui paimta medžiaga nuo gimdos kaklelio iš karto įmetamas į buteliuką. Medžiaga, paimta į skystą terpę, saugoma 1 mėnesį, todėl prireikus galima atlikti papildomus tyrimus, neimant naujo mėginio. Iš skystosios terpės galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus: nustatyti ŽPV, lytiškai plintančių infekcinių ligų sukėlėjus bei imunocitocheminį Cintec PLUS tyrimą.
Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Norint išvengti klaidingai teigiamų/neigiamų atsakymų dėl hormoninių pokyčių, iškart po gimdymo gimdos kaklelio PAP atlikti nerekomenduojama. Jeigu nėštumo metu buvo nustatyti pokyčiai PAP tyrime, ankščiausiai atlikti PAP tyrimą galima po 6 sav. po gimdymo.
Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra SAUGUS. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas, jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas, jei ne nėštumo metu buvo aptikta patologinių gimdos kaklelio pokyčių, apžiūros metu gimdos kaklelis atrodo pakitęs, arba individualiai atsižvelgiant į klinikinę situaciją.
tags: #gimdos #kaklelio #patologija #nestumo #metu
