Sveika mityba vaikams - tai ne tik tinkamų produktų parinkimas, bet ir subalansuotų mitybos įpročių formavimas, kurie lemia vaikų fizinį vystymąsi, imuninės sistemos stiprumą ir emocinę gerovę. Šiuolaikinėje aplinkoje, pripildytoje greito maisto pagundų ir prieštaringos informacijos, tėvams tampa vis sudėtingiau užtikrinti visavertę mažųjų mitybą. Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimasis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijos pabrėžia šių principų svarbą formuojant teisingus vaikų mitybos įpročius.

Subalansuota ir pakankama mityba yra vaiko sveikatos bei sveikos raidos pagrindas. Tinkama mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko raidą, ypač kai jis aktyviai sportuoja. Skirtingai nuo suaugusiųjų, vaikų organizmas yra nuolat vystymosi procese, todėl jiems reikia specifinio požiūrio į mitybą. Sportuojančių vaikų organizmas susiduria su dvigubu iššūkiu - jie ne tik auga ir vystosi, bet taip pat išeikvoja nemažai energijos fizinio aktyvumo metu. Visų pirma, augantis vaiko organizmas intensyviai formuoja kaulus, raumenis ir organus. Tuo metu sportuojant sunaudojama papildoma energija, todėl optimali vaikų sporto dieta turi užtikrinti pakankamą kalorijų kiekį tiek augimui, tiek fiziniam aktyvumui.

Sportuojančiam vaikui reikalingas didesnis baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekis, lyginant su mažiau aktyviais bendraamžiais. Angliavandeniai vaikų sportui yra ypač svarbūs, nes jie sudaro pagrindinį energijos šaltinį raumenų darbui ir smegenų veiklai. Baltymai vaikų racione yra būtini audinių augimui, raumenų atsistatymui po fizinio krūvio ir imuninės sistemos stiprinimui. Nors dažnai neteisingai suvokiami kaip vengtini, sveiki riebalai yra būtini vaikų nervų sistemos vystymuisi, hormonų gamybai ir riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai pabrėžia, kad tinkama mityba padeda vaikams ne tik pasiekti geresnių sportinių rezultatų, bet ir pagerina koncentraciją mokykloje, stiprina imuninę sistemą bei mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ateityje. Daugelyje vaikų sporto stovyklų mityba jau tapo vienu pagrindinių prioritetų, kadangi suprantama, jog tinkamai maitinami vaikai pasiekia geresnių rezultatų ir lengviau įsisavina trenerių perteikiamas žinias.

Svarbu atminti, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs ir priklauso nuo amžiaus, sporto šakos, intensyvumo ir asmeninių ypatumų. Nėra universalios dietos, tinkančios visiems sportuojantiems vaikams.

Pagrindiniai 12 metų vaiko mitybos principai

Vaikų mityba yra viena iš svarbiausių tėvų užduočių, nes tinkama mityba užtikrina augančio organizmo sveikatą ir vystymąsi. Kiekvienam vaikui pagal amžių yra reikalingas skirtingas maisto kiekis, kad jis gautų pakankamai energijos, vitaminų ir mineralų, reikalingų normaliam augimui ir vystymuisi. Taigi, svarbu žinoti, kiek ir kokių maisto produktų jūsų vaikas turėtų suvalgyti priklausomai nuo amžiaus ir jo aktyvumo lygio.

Mitybos normos pagal amžiaus grupes

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos vaikams. Šios normos nustatytos remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis bei atsižvelgiant į vaikų ir suaugusiųjų amžiaus grupes, jų lytį bei fizinį aktyvumą.

Rekomenduojamos paros energijos normos vaikams:

Primename, kad normos tik apytikslės, nėra vienodų vaikų. Taip pat skiriasi jų fizinis aktyvumas, ūgis ir kiti duomenys, nuo ko gali priklausyti poreikis kcal (rekomenduojamos energijos normos).

Pagal naujas įsigaliojusias normas angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45-60 proc. paros maisto davinio energinės vertės, iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Skaidulinių medžiagų nuo 1 metų amžiaus rekomenduojama gauti 8,0-12,5 g 1 000 kcal energijos.

Riebalai 7-12 mėn. amžiaus vaikams turi sudaryti 30-35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, 12-24 mėn. amžiaus - 30-35 proc., 2 metų amžiaus ir vyresniems - 25-35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies riebalų rūgščių suvartojimo rekomendacijas. Sočiosios riebalų rūgštys visoms amžiaus grupėms turėtų sudaryti iki 10 proc.

Naujame teisės akte pateiktos ir vitaminų bei mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos. Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir tausojančiu būdu pagamintas sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir atlieka tarsi maisto praturtinimo funkciją - vaikų organizmai gauna visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereikia skaičiuoti. Žinoma, sumažinimas menkaverčio maisto - manų košių, gausybės bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų taip pat turi efektą. Ne tik pietų patiekalai, bet, apskritai, visi patiekalai turi būti ruošiami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų.

Svarbiausi vitaminai ir mineralai

Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją. Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus. Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę.

Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimuisi. Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais.

Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos.

Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Geležies šaltiniai: ankštinės daržovės, tofu, tempė, sėklos, pilno grūdo produktai.

Baltymai: įvairūs ankštiniai, tofu, tempė, sėklos, riešutai ir jų sviestai, pilno grūdo produktai.

Naudingi produktai 12 metų vaikams

Siūlome susipažinti su 15 vaikams (suaugusiems, žinoma, taip pat) labai naudingų produktų, kuriuos tikrai verta įtraukti į racioną.

1. Kiaušiniai: Baltymais gausūs kiaušiniai, ypač, jeigu jie patiekiami pusryčiams, padeda ilgiau išlaikyti sotumą jausmą, tad užtikrina, kad vaikas bus susikaupęs ir imlus mokslams visą rytmetį.
2. Avižos: Mokslininkų tyrimai rodo, kad pusryčiams avižinę košę valgantiems vaikams geriau sekasi mokykloje ir darželyje, jiems lengviau susikaupti, jie greičiau įsisavina naują informaciją.
3. Vaisiai ir uogos: Daug ląstelienos turintys vaisiai ir uogos užtikrina gerą virškinimo ir šalinimo sistemų darbą. Juose daug augimui, vystymuisi, o taip pat ir imunitetui būtinų vitaminų ir mineralų.
4. Riešutai: Gausybę naudingų riebalų turintys riešutai ilgam suteikia energijos, jie yra labai naudingi smegenims ir širdiai. Žinoma, saikas labai svarbu, tad per dieną pakanka vos keletos riešutų.
5. Pienas ir jo produktai.
6. Mėlynės: Vaikams naudingos pačios įvairiausios vitaminų, mineralų ir ląstelienos turinčios uogos, tačiau iš bendro sąrašo vertėtų išskirti mėlynes. Jose yra daug antioksidantų, kurie apsaugo trapų vaikų organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, gerina smegenų veiklą, stabilizuoja medžiagų apykaitą.
7. Tofu: Iš sojų pupelių pagamintas sūris yra puikus, liesas baltymų šaltinis, kuris, mokslininkų teigimu, ypatingai naudingas augančioms mergaitėms, paauglėms, kadangi jis, manoma, apsaugo besiformuojančias krūtis nuo vėžio.
8. Pomidorai: Raudonskruosčiuose pomidoruose yra likopeno, kuris, manoma, apsaugo nuo vėžio, o taip pat padeda virškinimui, normalizuoja metabolizmą. Ši medžiaga tampa dar aktyvesnė karštyje, tad pomidorus naudinga termiškai apdoroti.
9. Graikiškas jogurtas: Įprastas jogurtas, kaip ir kiti pieno produktai, žinoma, taip pat naudingas, tačiau graikiškas jogurtas yra dar geresnis pasirinkimas. Šis jogurtas gerokai tirštesnis, švelnaus skonio. Jame yra 2-3 kartus daugiau baltymų ir mažiau cukraus, nei įprastame jogurte.
10. Kopūstai: Kryžmažiedės daržovės, visų pirma, įvairių rūšių kopūstai, o taip pat ir brokoliai, kalafiorai, gražgarstės ir kt. labai efektyviai gerina virškinimą, iš organizmo valo toksinus bei spartina fermentų veiklą.
11. Lašiša: Riebi jūrinė žuvis turi daug labai naudingų omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios būtinos smegenų vystymuisi, stipriam imunitetui, sveikiems plaukams, odai, nagams. Žinoma, laisvai augusi, o ne žuvų fermoje auginta žuvis turi daugiau naudingųjų omega-3 rūgščių.
12. Kakava: Karti, bent 70% kakava turi daug širdies ir kraujagyslių sistemos darbą gerinančių, o taip pat organizmą nuo uždegimų saugančių, virškinimą gerinančių, vidurius truputį laisvinančių flavanoidų. Prisiminkite, kad vaikams naudingas ne tik saldintas, su pienu paruoštas kakavos gėrimas.
13. Pupelės: Pupelėse esantys baltymai, kalcis ir ląsteliena būtina vaikų vystymuisi, normaliam aktyvumui ir geram jų virškinimo sistemos darbui. Pupelės taip pat saugo nuo širdies ligų ir sumažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.
14. Bazilikas: Švieži bazilikų lapeliai yra pakankamai švelnaus, gaivaus skonio, juose yra vitaminų A, C ir K, o taip pat ir geležies, kalcio, kalio. Truputį baziliko dėkite į salotas, padažus, troškinius, sriubas.
15. Cinamonas: Mokslininkų tyrimai rodo, kad cinamonas padeda reguliuoti ir normalizuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai, savo ruožtu, apsaugo nuo staigaus nuovargio ir irzlumo.

Svarbu formuoti tinkamus mitybos įpročius

Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais formuojant vaikų mitybos įpročius. Vaikų mitybos įpročiai formuojasi ne tik dėl to, ką jie valgo, bet ir kaip valgymas vyksta. Šeimos aplinka ir tėvų elgesys turi didelę įtaką vaiko požiūriui į maistą. Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.

Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip formuojamas jo požiūris į maistą. Malonūs bendri šeimos valgymai, vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą ir teigiamas tėvų pavyzdys yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys.

Valgyti reguliariai - kasdien tuo pačiu metu, nes organizmas jau iš anksto pasirengia įsisavinti maistą. Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidę. Piramidės pagrindą sudaro grūdai, duona, bulvės ir jų produktai, kurių per dieną reikėtų valgyti daugiausia. Toliau virš piramidės bazės pateikiamos dar dvi produktų grupės - daržovės ir vaisiai.

Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek norisi. Per dieną galėtų išgerti apie 1-1,5 litro vandens, priklausomai nuo amžiaus.

Tėvams vengti konfliktų ir neversti vaiko jėga valgyti, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su žvėrelių paveikslėliais, patiekalai pateikiami gražiai). Būtinai pagirti vaiką už gerą valgymą. Leisti vaikui pačiam imti maistą rankomis. Valgyti visiems (kiek įmanoma) vienu metu, kartu.

Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Riboti sulčių suvartojimą (nes tai taip pat maistas) per dieną. Laikytis valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduoti saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo.

Įveskite naujus maisto produktus, tik duokite ragauti nedideliais kiekiais. Įtraukite vaiką į nesudėtingų patiekalų ruošimą, tokiu atveju, vaikas mielai valgo pačio pagamintą maistą.

Kaip suprasti, ar vaikas valgo pakankamai?

Svarbu stebėti vaiko augimą ir bendrą sveikatos būklę. Jei vaikas yra aktyvus, turi gerą nuotaiką ir energijos, tai dažnai rodo, kad jo mityba subalansuota. Jei kilo abejonių, pasikonsultuokite su gydytoju ar dietologu.

Kada reikėtų susirūpinti vaiko svoriu?

Vaiko svorį reikėtų stebėti nuo pat gimimo. Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis - tai per didelis su maistu gaunamas kalorijų kiekis, kuris nėra išeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 % nutukimo atvejų lemia ir paveldimumas, na o kitos priežastys tai - aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai.

Vaiko fizinė raida nustatoma taikant procentilinį metodą - svorio ir ūgio procentilinės diagramos. Vaikams antsvoris diagnozuojama, jei svorio ir ūgio rodiklis yra ≥ 90‰ ir ≤ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį, o nutukimas, jei svorio/ūgio rodiklis yra ≥ 97 ‰ atsižvelgiant į amžių ir lytį.

Nutukusiam ikimokyklinio amžiaus vaikui (>3 m.) tikimybė būti nutukusiam suaugus - 30 %, o mokyklinio amžiaus vaikui > 50 %. Būtina išsiaiškinti visos šeimos mitybą ir fizinį aktyvumą, nes tėvų gyvenimo įpročiai labai įtakoja vaiką.

Kuo mažiau vartoti įvairių riebių padažų (sviesto, majonezo, salotų užpilo), vengti riebių užkandžių (bulvių traškučių, aliejuje keptų kukurūzų ir t.t.), mažinti kepimui vartojamų riebalų kiekį (svieste ar taukuose apkepti patiekalai) ir atsisakyti iš viso riebaluose bet kokio ruošto maisto, vietoj riebios mėsos valgyti liesą mėsą, vištieną ir žuvį, na ir be abejo valgyti daugiau daržovių, vaisių ir kruopų, atsisakyti labai saldaus maisto.

Rekomenduojam išgerti pakankamai skysčių, geriausiai tinka vanduo, vengti sulčių ir kitų daug energijos turinčių gėrimų.

Priešinga nutukimui būklė yra mitybos nepakankamumas. Jei vaiko svoris per mažas ne dėl organinių priežasčių ar psichosocialinių veiksnių, greičiausiai tai paveldimas iš šeimos nevalgumas ar tiesiog daugiau domėjimasis aplinka, žaidimais nei maistu.

tags: #12 #metu #vaiko #dia

• Tiesa apie Jėzaus gimimą
• Ar menstruacijos trukdo echoskopui?
• Kaip rūpintis savimi trečią nėštumo mėnesį
• Kodėl ausys neturi plaukų
• Mirenos įtaka vaisingumui