Paburkusi, užgulusi arba, atvirkščiai, varvanti nosis ir apsunkintas kvėpavimas - kiekvienam gerai pažįstami nemalonūs slogos simptomai. Dažniausiai pastarieji praeina per 1-2 savaites ir specifinio gydymo nereikalauja, deja, ne visiems ir ne visada. Sloga, kurią sukelia peršalimo ligos, įprastai praeina per 1-2 savaites, tačiau šiai užsitęsus ilgiau nei 2-4 savaites, jau galima įtarti, jog ji lėtinė. Lėtinę slogą dažnai sukelia nosies ir / ar sinusų gleivinės uždegimas, kuriam būdinga gausesnė sekrecija iš nosies, neretai lydima ir čiaudulio, akių ašarojimo, gali pasireikšti ir kosulys, sekreto nutekėjimas į gerklę, kartais ir galvos ar veido skausmas. Lėtinė sloga taip pat gali būti tiek pastovaus pobūdžio, tiek periodiškai paūmėjanti ir atslūgstanti, priklausomai nuo metų laikų.
Dažnas lėtinę slogą tapatina su alergija, tačiau lėtinės slogos priežasčių gali būti įvairių. Tai gali būti tiek minėta alergija, kai sloga pasireiškia kaip organizmo imuninis atsakas į alergiją sukeliančius dirgiklius, tiek infekcijų išprovokuoti lėtiniai uždegimai ar anatominiai nosies pakitimai. Priklausomai nuo lėtinę slogą sukėlusių priežasčių, skiriamas ir atitinkamas gydymas, todėl susidūrus su užsitęsusia sloga visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Populiarūs nosies purškalai dažnai suteikia tik laikiną simptomų palengvėjimą, tačiau neišgydo tikrosios lėtinės slogos priežasties.
Dažnos lėtinės slogos priežastys
Lėtinė sloga būdinga tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tiriant vaikus, dažniausiai nustatomos lėtinės slogos priežastys - adenoidų hipertrofija arba alergija. Adenoidai - tai nosiaryklėje esantis limfinis audinys, saugantis organizmą nuo virusų ir bakterijų. Adenoidų hipertrofija - tai šio audinio išvešėjimas, dažniausiai būdingas būtent vaikams ir sukeliantis lėtinei slogai būdingus simptomus, apsunkintą kvėpavimą per nosį, knarkimą, galintis paskatinti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, pasikartojančius ausų uždegimus ar net kalbos vystymosi sutrikimus.
Lėtinei slogai, medicinoje dar vadinamai lėtiniu rinitu, būdinga pakitusi nosies kriauklių apimtis, kartais ant nosies gleivinės atsirandančios pūlingos išskyros, periodinis nosies užgulimas, dėl ko pasunkėja kvėpavimas per nosį. Lėtinį rinitą gali sukelti tiek alergijos, tiek negydytos infekcijos.
Suaugusiems, pasak gydytojų otorinolaringologų, tiriant lėtinės slogos priežastis dažniau aptinkamos alergijos, iškrypusi nosies pertvara, nosies polipai. Nosies polipai - tai gerybiniai dariniai, tarsi išaugėlės, susiformuojantys nosies ertmėje ar prienosiniuose ančiuose. Jų atsiradimui įtakos turi ir lėtinis nosies gleivinės uždegimas, alergijos. Nors polipai nėra piktybiniai, o jų supiktybėjimas pasitaiko gana retai, vis tiek sukelia nemažai nemalonių simptomų - apsunkina kvėpavimą per nosį, yra viena knarkimo miegant priežasčių.
Lėtinės slogos simptomai
Lėtinė sloga, medicinoje dar vadinama lėtiniu rinitu, pasireiškia įvairiais simptomais. Dažniausiai pastebimas nosies užgulimas, pasunkėjęs kvėpavimas per nosį. Taip pat gali varginti pagausėjusios išskyros iš nosies, kurios gali būti tiek vandeningos, tiek tirštos, o kartais ir pūlingos. Slogai būdingas ir čiaudulys, niežėjimas nosies ertmėje, akių ašarojimas bei paraudimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir kosulys, sekreto nutekėjimas į gerklę, galvos ar veido skausmas. Sloga gali būti tiek pastovaus pobūdžio, tiek periodiškai paūmėjanti ir atslūgstanti.
Lėtinės slogos gydymo būdai
Lėtinės slogos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Jei sloga sukelta alergijos, svarbiausia vengti alergenų ir, jei reikia, vartoti antihistamininius vaistus. Alerginė sloga įprastai praeina iš aplinkos pašalinus alergijos sukėlėją ar pritaikius tinkamą alergijos gydymo būdą.
Infekcinės slogos gydymui naudojami įvairūs nosies lašai, mažinantys gleivinės paburkimą. Gydant slogą reikia pasirūpinti tinkamais vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais, ypač daug dėmesio skiriant vitaminui C. Prie tradicinių priemonių nuo tekančios slogos priskiriamas ir oro drėkinimas bei tinkamo skysčių kiekio vartojimas. Taip pat praverčia mairūnų tepalas - ne tik atkemša nosį, bet ir kovoja su uždegimu, ramina sudirgintą gleivinę. Nepamainomas kovos su tekančia sloga ginklas yra inhaliacijos - tiek švelnios druskos tirpalo, tiek atitinkamomis proporcijomis įpylus eterinių aliejų (kad nedirgintų nosies gleivinės).
Tradicinės priemonės sinusito sukeltai slogai gydyti apima:
- Daug skysčių - suskystina likutinį sekretą.
- Sinusų drėkinimas - pavyzdžiui, sinusų skalavimas jūros druska.
- Šilti veido (akių, skruostų, kaktos) kompresai.
- Sinusų inhaliacija.
- Oro drėkinimas patalpose, kuriose yra ligonis.
- Miegojimas šiek tiek pakelta galva.
- Arbata su imbierais arba šio prieskonio vartojimas gaminant patiekalus.
Vienas iš pažangių gydymo metodų yra krioterapija, kai pasitelkiama itin žema temperatūra, t. y. šaltis. Taikant krioterapijos metodą, pažeista gleivinė pirmiausia paveikiama itin žema temperatūra, t. y. daugiau nei minus keliasdešimt laipsnių Celsijaus siekiančiu šalčiu. Paveikus itin žema temperatūra, pažeista gleivinė suyra ir regeneruoja. Kriochirurgijos procedūra yra visiškai saugi tiek suaugusiems, tiek vaikams. Lyginant su chirurginėmis operacijomis, krioterapija pasižymi ir mažesne kraujavimo bei galimų pooperacinių komplikacijų rizika.
Tradicinės priemonės nuo slogos:
- Karštas sultinys: veikia panašiai kaip inhaliacija, sudrėkina nosies gleivinę, palengvina išsišnypštimą ir malšina gerklės skausmą.
- Ciberžolė: pasižymi antibakterinėmis ir antivirusinėmis ypatybėmis, stiprina imuninę sistemą. Gali būti vartojama su pienu, vandeniu arba skalavimui.
- Imbieras: ramina kvėpavimo takus, gerina kraujotaką. Imbiero arbata su medumi yra puiki priemonė.
- Citrinų sultys: vitamino C šaltinis, stiprina imunitetą. Galima gerti su vandeniu, arbata arba valgyti su cukrumi.
- Vanduo su druska: naikina gleives sukeliančias bakterijas, švelnina gerklės skausmą. Skalavimui naudojamas karštas tirpalas.
- Vandens garai: drėkina nosies gleivinę, valo kanalus, palengvina išsišnypštimą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad slogos gydymo būdas priklauso nuo jos rūšies: sloga gali atsirasti peršalus ar susirgus gripu, t. y. dėl viruso, tačiau ji gali virsti bakterine sloga. Taip pat sloga gali atsirasti ir dėl sąlyčio su alergenais ar dirgikliais (aštriais prieskoniais, cigarečių dūmais). Kartais tiksli lėtinės slogos priežastis nežinoma, o ją sukelti gali kita liga.
Negydoma lėtinė sloga gali išprovokuoti ne tik sinusitą, bet ir galvos smegenų uždegimą. Lėtinė sloga gali būti ir lėtinio nuovargio, organizmo išsekimo priežastis, turi įtakos žmogaus imuninės sistemos būklei.
