Pirmoji pagalbinio apvaisinimo procedūra Lietuvoje buvo atlikta 1993 metų balandį, žymint šios srities pradžią šalyje. Tuomet Vilniaus universiteto Moterų klinika pradėjo bendradarbiauti su Londono universiteto Karališkąja ligonine ir profesoriumi Gediminu Grudzinsku. Iš pradžių Lietuvos poros, norinčios pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, turėdavo vykti į Londoną. Šiuo metu dirbtinio apvaisinimo procedūras galima atlikti dviejose klinikose Vilniuje ir vienoje Kaune.
Lietuvoje yra per pusšešto šimto vaikų, kurie gimė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Pagal statistiką, 15-18 proc. porų visame pasaulyje susiduria su vaisingumo sutrikimais arba yra nevaisingos. Ši problema neaplenkia ir Lietuvos - medikų teigimu, apie 10-20 proc. šeimų yra nevaisingos, o prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų skaičius gali išaugti iki 30 proc. Tai reiškia, kad kas šešta, o ateityje galimai kas trečia pora, turės sunkumų susilaukti vaikų.
Nevaisingumo priežastys ir statistika
Nevaisingumo priežastys yra įvairios ir gali būti susijusios tiek su moters, tiek su vyro sveikata. Statistika rodo, kad maždaug po 40 proc. atvejų nevaisingumą lemia moters arba vyro sveikatos sutrikimai, o dar 10-20 proc. atvejų priežastys yra neaiškios arba nežinomos. Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas vyrų nevaisingumo didėjimas, kurį gali lemti įvairios infekcijos, lytiniu keliu plintančios ligos, netinkama mityba ar aplinkos veiksniai. Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai siejamos su kiaušintakių nepratekėjimu ar hormoniniais pakitimais.
Į gydytojus rekomenduojama kreiptis, jei moteris iki 35 metų, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir reguliariai palaikydama lytinius santykius, nepastoja per metus. Vyresnėms nei 35 metų moterims šis terminas sutrumpėja iki 6 mėnesių.
Pagalbinio apvaisinimo metodai ir procedūros
Lietuvoje taikomi du pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai. Pirmasis - intrauterininė inseminacija (IUI), kai paruošta sperma tiesiai į gimdą sušvirkščiama tinkamiausiu laiku. Antrasis, sudėtingesnis metodas - pagalbinis apvaisinimas (PA), dažnai vadinamas apvaisinimu mėgintuvėlyje (IVF). Šio metodo metu skatinamas kelių kiaušialąsčių brendimas, jos paimamos, apvaisinamos vyro sperma laboratorijoje ir užaugintos iki tam tikro vystymosi etapo persodinamos į moters gimdą. Paprastai, siekiant didesnės sėkmės tikimybės, į gimdą perkeliama vienas ar du embrionai, o likę gali būti užšaldomi ateičiai.
Pasak specialistų, pagalbinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, o tik sudėtingais atvejais, kai kitos priemonės nepadeda. Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų gydomi vaistais arba operacijomis.
Teisinis reguliavimas ir diskusijos
Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo operacijos yra įteisintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Tačiau diskusijos dėl įstatymų, reglamentuojančių šią sritį, tęsiasi. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuriame numatyta galimybė naudotis donorų pagalba, tačiau Seimo narių grupė pateikė alternatyvų projektą, kuriame tokia donorystė neleidžiama.
Viena iš svarbiausių diskusijų sukasi apie embrionų šaldymą ir donorystę. Nors kai kurie politikai pasisako prieš embrionų šaldymą, argumentuodami, kad tai gyvybės naikinimas, specialistai ir pacientai pabrėžia, kad tai būtina siekiant didinti sėkmės tikimybę ir suteikti daugiau galimybių poroms susilaukti vaikų. Taip pat svarstoma galimybė leisti naudoti donuotus embrionus, ypač tais atvejais, kai poros negali sukurti savo embrionų.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projekte numatyta, kad procedūra galės būti taikoma ne tik sutuoktiniams ar partnerystę įregistravusiems asmenims, bet ir kartu ne trumpiau nei metus gyvenantiems vyrui ir moteriai, turintiems tikslą sukurti šeiminius santykius, arba vienišoms moterims, jei nevaisingumas yra mediciniškai pagrįstas ir nėra jokių kontraindikacijų.
Valstybės parama ir finansiniai aspektai
Lietuvoje Valstybinės ligonių kasos (VLK) lėšomis kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai, įskaitant bazinius tyrimus ir dalį medikamentų. Tačiau net ir su valstybės parama, viena procedūra porai gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo reikalingų vaistų ir procedūrų skaičiaus. Dėl šios priežasties nemažai porų yra priverstos ieškoti papildomų lėšų arba laikinai nutraukti gydymą.
Intrauterininės inseminacijos (IUI) procedūra, kuri yra pigesnė, nėra kompensuojama VLK. Kadangi laikas nevaisingumo gydyme yra itin svarbus, poros dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, kurie trukdo laiku pradėti ar tęsti gydymą.
Embrionų donorystė ir naujos galimybės
Embrionų donorystė Lietuvoje atveria naujas galimybes poroms, kurios negali susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių. Jei po pagalbinio apvaisinimo procedūrų lieka užšaldytų embrionų, kurių pora nebenori naudoti, jie gali būti perleisti kitoms nevaisingumo gydymui besinaudojančioms poroms. Pagrindinė sąlyga - nuo embriono sukūrimo turi būti praėję ne mažiau nei dveji metai.
Nacionalinis transplantacijos biuras koordinuoja embrionų donorystės programą. Šiuo metu kelios dešimtys šeimų yra sutikusios dovanoti savo embrionus. Tikėtina, kad netrukus pasaulį išvys pirmieji vaikai, pradėti naudojant dovanotus embrionus.
Embrionų perkėlimas
Statistika rodo, kad pagalbinio apvaisinimo būdu Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Per pastaruosius septynerius metus (2018-2024 m.) pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. Šios procedūros suteikia viltį daugybei porų, tačiau svarbu, kad teisinė bazė būtų aiški ir visapusiškai atlieptų medicininius poreikius bei pacientų interesus.
tags: #dirbtinio #apvaisinimo #gime #1000 #delfi
