Miegojimas kartu su mama yra natūralus ir dažnai naudingas reiškinys, ypač kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Nors visuomenė dažnai skatina kuo ankstesnį vaiko atskyrimą nuo tėvų, daugybė priežasčių rodo, kad bendras miegas gali būti teigiamas pasirinkimas. Šiame straipsnyje aptarsime 10 priežasčių, kodėl 10 metų vaikas gali miegoti su mama, nagrinėdami tiek psichologinius, tiek praktinius aspektus.
Kodėl mamai ir vaikui gera miegoti kartu?
Atsakymas labai paprastas: kurį laiką mama jaučiasi rami tik šalia kūdikio. Taip mamai patogiau žindyti kūdikį pagal poreikį, ypač kai kalbame apie naktį - nereikia keltis, vaikštinėti ir pan. Kiekviena mama turi savyje programą, instaliuotą evoliucijos: žindyti vaiką pagal poreikį, būti visuomet šalia gimusio kūdikio, o ypač naktį, ir taip išgelbėti žmoniją nuo išnykimo. Mamai tai užtikrina vidinį komfortą. Vaikui, gyvenančiam pagal tokią natūralią programą, yra labai gerai: jis jaučiasi saugus, ramiai miega naktį, gauna daug kūniško kontakto su mama, kuris jam yra gyvybiškai svarbus. Net jei mes gyvename nebe olose ir už kampo mūsų netyko hienos ar tigrai.
Miegojimas viename kambaryje gali palengvinti mamoms žindymo periodą, kai nereikia keltis ir eiti į kitą kambarį žindyti. Vaikai, miegodami arčiau savo tėvų, gali justi didesnį emocinį saugumą, ypatingai tada, kai kūdikystėje tik prasideda pasitikėjimo ir ryšio kūrimas. Mažesnis atskirtumas gali padidinti saugumo jausmą, o tai padeda užmigti ir prisideda prie ramesnio miego.
Kodėl apie miegą kartu su kūdikiu geriau nekalbėti?
Mes gyvename visuomenėje, kuri pateikia tam tikrus uždavinius šių laikų mamai ir vaikui. Vienas iš jų - kuo anksčiau palikti vaiką vieną, o dar geriau - savo kambaryje. Visa tai vadinama vaiko savarankiškumo mokykla. Vaikai yra labai skirtingi: vieni nuo kūdikystės ramiai miega ir vieni, kiti - tris metus ar ilgiau dar nori kontakto su tėvais naktimis. Ir visi vaikai yra normalūs.
Tėvams verta atsiminti: kai vaikelis miega atskirai nuo mamos, jam reikia lovelės, jam reikia kokio mielo žaislo, su kuriuo galėtų naktimis miegoti, jam reikia muzikinės karuselės, dainuojančios lopšinę, jam reikia švytinčių naktimis lubose žvaigždelių, avyčių ir mėnulio. Jam net gi reikia atskiro kambario. Vaikui dažniausiai reikia daug visokių daiktų, kad tik jis ramiai užmigtų be kito žmogaus. Visa tai susiję su daiktų vartojimu. Tai tik verslas ir nieko daugiau. Nuo pat vaiko gimimo jam ir jo saugumui bei ramiam miegui reikia bent vieno jį globojančio suaugusiojo. Ir tai truks ne amžinai. Tik kurį laiką, ir jį padiktuos ypatingas vaiko ir mamos ryšys.
O kaip gi vyras?
Dažna šiuolaikinė šeima išgyvena krizę: šeimos sistema nebeturi tinkamo vertybinio pagrindo. Sveika, kai šeimoje svarbiausi yra vyras ir moteris, o vėliau jau vaikai, seneliai, darbas ir kiti reikalai. Dažnoje šeimoje vaikai užima pirmą vietą. O vyras nustumiamas į šalį. Taip moteris su vaikais uzurpuoja svarbiausią vietą šeimos sistemoje. Taip funkcionuojančios šeimos yra pasmerktos žlugti. Vyras, kuris tam tikrą laiko tarpą nemiega lovoje su savo žmona dėl kūdikio, iš tiesų nėra visai problema. Tačiau dauguma porų priešina būtent kūdikį ir jo tėvą. Tose šeimose, kur šeimos vertybinė sistema yra sveika, kūdikis, miegantis kurį laiką su mama, nekelia grėsmės nei poros santykiams, nei šeimos stabilumui. Visuomenė taip pat daro didžiulį spaudimą: juk reikia kuo greičiau po vaiko gimimo vėl pradėti gyventi vyro ir žmonos privatų gyvenimą. Miegoti dviese, pageidautina atskirame kambaryje, kur nors išeiti be vaiko, atostogauti be vaiko ir pan. Taip, to reikia. Bet viskam ateina savas laikas. Auginti vaikus - tai didelė tarnystė. Mes, tėvai, tarsi aukojamės. Kai aukojasi mama, viskas natūralu. O kai aukojasi vyras, kažkaip neįprasta. Pastebėta, kad vyrai, kurie įsisąmonina savo tėvystę, pasižymi didesniu pakantumu sudėtingoms situacijoms, gyvenimo permainoms, susijusioms su vaikų atsiradimu, netgi mažėja testosterono kiekis. Yra žmonių, kurie bijo pripratinti vaiką miegoti kartu su mama. O kaip gi vyras? Ar nebijome, kad ir jis pripras? Tokio net klausimo nekeliame, ar ne? Sakyčiau, kad paisant šeimos vertybių sistemos ir sveiko proto, galime susiderinti. Rekomenduojama žmonai ir vyrui miegoti šalia vienas kito, kad jie galėtų pasimaitinti vienas kito energija. Žindomam vaikeliui geriau yra miegoti šalia mamos, bet kartais jis gali miegoti ir šalia tėčio. Svarbiausia, kad nesusiformuotų įprotis vaikui ar vaikams nuolat miegoti tarp mamytės ir tėvelio. Kai vaikas mažas, jam artumo reikia labiau nei vyresniam.
Miegojimas kartu su tėvais nėra liga
Įsikniaubti į mylimą žmogų, pajusti jo artumą ir šilumą yra neapsakomai gera ir saugu. Miegojimas kartu yra tam tikra artumo ir priklausomybės vienas kitam išraiška. Mūsų vaikai taip pat nori miegoti kartu bent su vienu mylimu suaugusiu.
Miegoti kartu iki paauglystės?
Tokį klausimą dažniausiai girdime, kai kalbame apie vaiką, sulaukusį trejų metų ir vis dar miegantį su mama. Ką jau bekalbėti apie vyresnius vaikus. Žindančioms mamoms specialistai pataria taip: atjunkyti rekomenduojama tuomet, kai galima su vaiku susitarti, jei dar pats vaikas neatsisakė pieno. Taip elgtis reikėtų ir pratinant vaiką miegoti atskirai nuo mamos ar tėvų, jei dar pats vaikas nepageidavo turėti savo lovos. Taigi konkretaus amžiaus, nuo kada vaikelis turėtų miegoti atskirai, nėra. Viskas priklauso nuo šeimyninės situacijos, tėvų ir vaiko. Svarbiausia, kad tai nebūtų skausmingas patyrimas nei vaikeliui, nei mamai, nei kitiems šeimos nariams. Ir dar prisiminkime: normaliu atveju su vaiko amžiumi poreikis vaikui miegoti kartu su mama retėja ir galiausiai išnyksta. O tam tikrame vaiko amžiuje mes turėtume sumokėti visai ne mažą pinigų sumą, kad jis vėl miegotų kartu su mumis. Atminkime, kai gimus dar vienai atžalai, vyresnieji gali užsimanyti atgal į lovą. Amžinai tai netruks. Labai svarbu patenkinti bent rytais tokį vaikų poreikį. Kai vaikai serga, artumas ir miegojimas šalia mamos ar tėčio ne tik gydančiai veikia, bet ir ramina psichiką, todėl nevarykime vaiko šalin. Priimkime jį, nes tam mes ir esame. Pasveikęs vaikas paprastai vėl grįžta prie savo įpročių miegoti atskirai.
Kokiais mitais mes tikime?
- 1 mitas: miegojimas kartu su tėvais sąlygoja vaikų nemigą. Šis teiginys yra paneigtas moksliniais tyrimais. Nustatyta, kad vaikai, kurie miega kartu su tėvais, mažiau protestuoja prieš ėjimą miegoti ir patiria mažiau sunkumų, susijusių su miegu.
- 2 mitas: miegojimas kartu sąlygoja staigią kūdikių mirtį. Šis teiginys nėra patvirtintas jokiais moksliniais tyrimais. Taip jau yra, kad per pirmus dvylika gyvenimo mėnesių kai kurie kūdikiai miršta. Ir nesvarbu, ar jie miega kartu su tėvais, ar atskirai. Specialistai nustatė tam tikrus tokios staigios kūdikių mirties rizikos mažinimo būdus. Per pirmus šešis vaiko gyvenimo mėnesius nerekomenduojama jo palikti vieno miegoti atskiroje patalpoje. Taigi miegojimas kartu su kūdikiu yra vienas iš apsauginių faktorių. Kai kurios mamos bijo prispausti savo kūdikį pačios miegodamos. Tai yra visiškai neįmanoma, jei tik mama nėra apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų svaigalų.
Tikrasis miegojimo kartu tabu
Jei jūsų mažylis savo noru miega atskirai, neprašykite jo vėl miegoti kartu su jumis. Taip dažnai elgiasi mamos, kurių vyrai dirba pamaininį darbą ar dažnai išvyksta darbo reikalais ir nenakvoja namuose. Vaikai neturi būti mamai vyro pakaitalas naktį. Jei mažylis prabunda naktį, bet neverkia, nekalbinkite jo, nedekite šviesos. Jei vaikas sveikas, prabudimai nesikartoja nuolatos, tai tiesiog normalu. Toliau miegokite ramiai, vaikas užmigs taip pat. Jei mažylis prabunda naktį ir verkia, apkabinkite jį, paniūniuokite, normaliu atveju vaikai nurimsta. Tačiau jei vaikas buvo mokomas miegoti atskirai, prireiks laiko, kol naktinis miegas įgaus kitokį, normalų vaizdą. Vaikai po tokių mokymų gali jausti nesaugumą net savaitėmis. Nedemonstruokite savo nepasitenkinimo ir viskas susitvarkys.
Psichologė P. Bilielinytė apibendrina, kad kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti naudinga miegoti su tėvais dėl jų poreikių, saugumo, maitinimo ir naktinės priežiūros. Jau tikrai pakankamas amžius atsiskirti yra 2-3 m., nes augdami vaikai pradeda siekti daugiau privatumo ir asmeninės erdvės. Vaikams, pasiekus tam tikrą amžių, gali būti svarbu turėti atskirą erdvę miegui, kad jie galėtų plėtoti savo nepriklausomybę ir autonomiją. Pašnekovė priduria, kad per ilgas miegojimas su vaikais gali didinti priklausomybę nuo tėvų. Kai vaikas tampa pernelyg priklausomas, jam sunkiau savarankiškai susitvarkyti su emociniais iššūkiais, priklausomybė iš esmės trukdo vaikui ugdyti savarankiškumą. Taip pats jis gali pradėti atsiriboti nuo tiesioginių socialinių sąveikų su kitais šeimos nariais ar bendraamžiais. Nutraukti miegojimą su vaikais viename kambaryje ir pereiti prie sveiko balanso tarp vaiko saugumo ir savarankiškumo ugdymo yra svarbus žingsnis tiek vaikui, tiek tėvams. Tokie pokyčiai reikalauja laiko, kantrybės ir kruopštaus planavimo, kad būtų užtikrintas vaiko komfortas ir saugumas, o tėvams - galimybė išlaikyti asmeninę erdvę.
Kaip įrengti vaikų kambarį | Ąžuolyno klinika
Miegojimas vienoje lovoje su vaikais: reiktų patiems sau atsakyti į vieną klausimą
„Kai kurie tėvai persikelia vaikus atgal į savo lovą per pereinamąjį laikotarpį tarp miegojimo su vaikais ir savarankiško miego atskirame kambaryje. Ir tai nėra nieko blogo, jei tai daroma tam ir tada, kai vaikas pradeda mokytis miegoti savarankiškai, tačiau dar nėra pasiruošęs miegoti visą naktį savo kambaryje. Tai leidžia vaikui palaipsniui priprasti miegoti savarankiškai, tačiau vis tiek turėti saugumo jausmą per tėvų buvimą šalia. Tačiau čia reikėtų patiems tėvams sąžiningai sau atsakyti, kodėl jie tai daro. Jei tai daro iš patogumo, nes paprasčiau ir greičiau arba emociškai patiems ramiau, tada tokiu atveju verta pamąstyti apie tai, jog toks persikėlinėjimas ir apskritai ilgas miegojimas su vaikais viename kambaryje gali kelti priklausomybę nuo tėvų, taip apsunkinti savarankiškumą užmiegant ir ilgainiui didinti nerimą, kelti miego sutrikimus“, - sako P. Bielinytė.
Paklausus, ką daryti, jei miegojimas su vaikais viename kambaryje tęsiasi ilgą laiką ir vaikas jau pripratęs ir nenori miegoti savo kambaryje, psichologė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu prie pokyčių pereiti palaipsniui, kad vaikas nesijaustų išstumtas ar praradęs saugumą. Pradėti reikėtų nuo aiškaus paaiškinimo, kodėl nusprendėte pakeisti miegojimo tvarką, ir kad tai yra žingsnis link didesnio savarankiškumo. Pasakyti, kad jei jis nori, visada galės ateiti pas jus ir pasikalbėti ar pabūti kartu. Pavyzdžiui: „Tu jau esi didelis ir labai atsakingas, todėl dabar galime pabandyti, kad tu miegotum savo kambaryje, bet žinok, kad aš visada būsiu šalia, jeigu reikės mano pagalbos.“ Svarbu, kad vaikas, miegodamas atskirame kambaryje, jaustųsi saugiai ir komfortiškai. Pirmiausiai sukurkite saugią aplinką, kad vaikas galėtų laisvai judėti, jei bijo tamsos, kad būtų jauki švieselė. Vaikui ramybę gali teikti jūsų sugalvoti miego ritualai, pavyzdžiui pasakėlių skaitymas, pasikalbėjimas apie dienos įvykius, paglostymai. Įtraukite vaiką į jo erdvės kūrimą, kambario dekoravimą ir pan. Svarbu ne iš karto palikti vaiką savarankiškai miegoti, bet palaipsniui mažinti savo buvimą šalia jo. P. Bielinytė taip pat kviečia tėvus atkreipti dėmesį, jei vaikas nuolat ateina į tėvų lovą ir ilgainiui situacija negerėja, nes tuomet turėti kokybišką miegą, gali būti didelis iššūkis visiems. Tuomet svarbu rasti priežastis ir sprendimus, kurie leistų tiek vaikams, tiek tėvams išsimiegoti ir išlaikyti gerus santykius bei emocinę gerovę. Priežastys gali būti įvairios: vaikams, ypač mažiems, tėvų buvimas naktį suteikia saugumo jausmą, ypač jei jie išgyveno košmarus, pabudo naktį dėl baimių ar tiesiog ieško artumo, taip pat emociniai sunkumai, tokie kaip nerimas, gali skatinti vaikus naktį ieškoti tėvų pagalbos. Gali būti, kad vaikas pradeda naktimis dažniau ateiti pas jus dėl gyvenimo pokyčių persikėlimo į naujus namus atostogų metu, ar šeimos santykių problemų. O kartais vaikai tiesiog pripratę, kad tėvai yra šalia miego metu, ir taip tampa natūraliu įpročiu, kurį sunku pakeisti, bet tikrai įmanoma.
Apkabinkite savo vaikus prieš miegą, jiems tai labai svarbu
„Būkite pasiruošę tam, kad procesas gali užtrukti. Vaikai dažnai prisiriša prie tėvų buvimo ir pokyčiai gali sukelti nerimą, miegas gali tapti ne toks ramus. Tai visiškai normalu, svarbu būti kantriems bei nuosekliems. Pokyčių eigoje norint paskatinti vaiko savarankiškumą ir pastiprinti motyvaciją į pagalbą galima pasitelkti įvairias lenteles ar žvaigždžių kūrimo sistemas, kuriose už kiekvieną sėkmingą naktį atskirame kambaryje vaikas gaus žvaigždutę“, - patarimų tėvams duoda psichologė. P. Bielinytė kviečia nepamiršti apkabinti savo vaikų prieš miegą, nes tai ne tik fizinis kontaktas, bet ir labai svarbus emocinis momentas. Tai padeda sukurti saugumo jausmą, ramina, ypač jei vaikas turi nakties baimių ar nerimo. Be to, apkabinimas prieš miegą stiprina ryšį su tėvais ir yra svarbus vaiko vystymuisi. Tai tarsi tam tikras „užbaigimo“ ritualas, kuris vaikui suteikia emocinį komfortą ir užtikrina, kad jis yra mylimas ir saugus. Ryte, kai vaikas pabunda, apkabinimas gali būti toks pat svarbus, nes jis suteikia šilumos ir rodo meilę bei palaikymą, ypač jei vaikui buvo sunku užmigti arba jei jis jaučiasi pavargęs ir neramus dėl dienos iššūkių.
Vaikai prašo neiti į jų kambarius ne šiaip sau
Psichologė sako, kad vaikai, ypač mažesni, gali jaustis saugesni, jei jų kambarys yra šalia tėvų miegamojo, tačiau kai vaikai auga ir pradeda rodyti nepriklausomumo požymius, atstumas tarp kambarių gali didėti. Jei vaikas yra vyresnis, svarbu užtikrinti, kad jis turėtų privatumo jausmą. Šiuo atžvilgiu kambario durys gali būti uždaromos, o jei vaikas nenori, kad kas nors įeitų, tėvai turėtų gerbti jo erdvę, nors, žinoma, neignoruodami savo atsakomybės dėl vaiko saugumo. Galima pasikalbėti su vaiku ir paaiškinti, kad asmeninė erdvė yra svarbi, tačiau vis tiek jie visada bus šalia, jei reikės pagalbos. „Paauglystėje vaikai pradeda intensyviau formuoti savo tapatybę ir dažnai nori daugiau nepriklausomybės, todėl nenori, kad tėvai jiems įeitų į kambarį ar apkabintų. Tai natūralus vystymosi etapas. Tuomet tėvai gali pasikalbėti su paaugliu apie tai, kodėl jam reikia privatumo, ir paaiškinti, kad jie visada yra pasiruošę padėti, jei reikės. Be to, tėvai gali stengtis užmegzti ryšį per kitus būdus, pavyzdžiui, sukurti situacinius šeimos ritualus, kada jie reguliariai bendrauja (pusryčiai kartu, vakariniai pokalbiai ar panašiai). Svarbu, kad paauglys nesijaustų nuolat „stebimas“, nes jei taip jausis ar bus kišamasi į jo erdvę, kils pasipriešinimas. Suteikite tą nepriklausomybės jausmą, tačiau kartu kurkite žinojimą, kad tėvai visada bus šalia. Ir čia jokiais būdais neturiu galvoje, kad paauglys turi augti be ribų ir taisyklių. Tėvai turi turėti aiškias ribas, kad jų buvimas būtų aiškus ir tėviškas, tačiau ne įsiveržiantis. Kartais gali būti naudinga nustatyti, kad tam tikru paros metu, pavyzdžiui, vakare, paaugliui reikia privatumo, bet vis tiek palaikyti ryšį per bendrus pokalbius arba veiklas“, - pataria psichologė.
Kai viename kambaryje gyvena du vaikai, reiktų būti labiau atidiems
P. Bilielinytė paklausta, į ką reiktų atkreipti dėmesį, jeigu viename kambaryje gyvena du vaikai, pavyzdžiui, berniukas ir mergaitė, ji atsako, kad tėvai turėtų būti ypač atidūs jų skirtingiems poreikiams, ypač vyresniame amžiuje, kai vaikų privatumas ir lytinė tapatybė pradeda formuotis ir aiškėti. Svarbu siekti užtikrinti, kad vaikai turėtų privatumo persirengti, laikyti savo higienos ir, žinoma, kur jie gali pasikviesti draugų. Svarbu suteikti jiems asmeninės erdvės, pavyzdžiui, turėtų atskirus staliukus, spintas arba užuolaidas, kurios suteiks asmeniškumo ir atskirs erdves. Jeigu namuose nėra atskiro vonios kambario, svarbu sukurti aiškias taisykles ir laikytis higienos praktikos, kad nei berniukas, nei mergaitė nejaustų nepatogumo. Pischologė sako, jog tai, kad kambaryje yra skirtingos lyties vaikai, nereiškia, kad jie turi miegoti atskirose lovose, tačiau tėvai turėtų stebėti, kada vaikai pradeda jaustis nepatogiai dėl bendro kambario. Jei vaikas pradeda rodyti norą miegoti atskirai, tai yra signalas, kad atėjo laikas pergalvoti kambario erdves, įrengimą. Kambarys iš esmės turėtų būti įrengtas taip, kad vaikai turėtų tiek bendras, tiek atskiras erdves ir turėtų aiškias taisykles, be kiek įmanoma būtų labiau užtikrinamas kiekvieno privatumas. „Kai kambaryje gyvena du berniukai, situacija gali būti paprastesnė, tačiau vis tiek reikėtų atsižvelgti į individualius jų poreikius ir vystymąsi. Tai ypač aktualu, kai vaikai yra skirtingo amžiaus ir turi skirtingus interesus. Dviem berniukams gali būti lengviau bendrauti ir dalintis daiktais, tačiau kartu jie gali patirti daugiau konkurencijos. Tokiu atveju tėvai gali paskatinti juos dirbti komandoje arba turėti savo asmeninius daiktus, kad nesusidarytų nesutarimai dėl bendro naudojimo. Tais pačiais principais gali vadovautis ir tėvai, auginantys dvi mergaites viename kambaryje. Tačiau, kaip ir su berniukais, yra tam tikrų aspektų, kurie gali reikalauti atskiro dėmesio. Vyresnės mergaitės gali jausti nepatogumų dėl to, kad nėra aiškiai atskirtos nuo sesers ypač, kai kambaryje lankosi draugai. Tėvams reikia įsiklausyti į vaiko poreikius ir pastebėti, kada kyla noras turėti daugiau erdvės ir privatumo“, - pataria P. Bielinytė.
Kaip įsirengti miegamąjį, kai gimsta kūdikis
IKEA namų vizitų duomenys rodo, kad Lietuva drauge su kitomis Baltijos šalimis išskiria iš kitų šalių konteksto: pirmuosius gyvenimo metus kūdikiai dažniausiai praleidžia tėvų kambaryje. „IKEA“ interjero dizaino skyriaus vadovė Morta Bučinskienė, paklausta, kaip pritaikyti savo miegamąjį kūdikiui, atsako, kad rengiantis šeimos pagausėjimui, patartina investuoti į būsimų tėvų miegamojo pritaikymą naujiems poreikiams: iš anksto numatyti, kur stovės kūdikio lovelė bei kur laikysite papildomai kambaryje atsirasiančius daiktus, pavyzdžiui, komoda, vystymo stalą ir kitus kūdikiui bei jums reikalingus daiktus. Taip pat statant kūdikio lovelę šalia tėvų lovos, reikėtų pagalvoti apie patogų tarpą praeiti ir kartu patogiai prieiti. Kad spalvoti ir margi vaiko žaislai tėvų miegamajame nekurtų netvarkos, interjero dizainerė pataria juos laikyti uždarose spintelėse arba atvirose lentynose, sudėtus į prie interjero spalvų derančias dėžes, kurios kainuoja vos kelis eurus. Daiktams laikyti gali padėti ir pakabinamos spintelės ar net po vaikiška lovele esantys stalčiai. Galima įsigyti prie lovelės tvirtinamų medžiaginių kišenių, kuriose galima sudėti sauskelnes, dažniausiai naudojamus priežiūros reikmenis, kas yra išties patogu.
Kambario planas, baldai, pasak dizainerės, pirmiausia priklauso nuo vaikų amžiaus bei jų poreikio
Mažiesiems svarbiausi bus lovelė, spintos, sprendimai laikyti žaislams, o vaikams augant reikės vis daugiau naujų baldų, pavyzdžiui, mokyklinio stalo, kėdės, knygų lentynų ir kitų daiktų. Svarbiausia, kad kambariui pildantis baldais, jie nevaržytų judėjimo ir taupytų erdvę. Kartu kambarys turi atitikti vaikų pomėgius, charakterį, hobius. „Įrengiant kambarį mažiesiems, žvelkite į jį vaiko akimis: apgalvokite, kad baldai ir kiti sprendimai būtų pritaikyti mažųjų ūgiui, o visi daiktai - lengvai pasiekiami. Tvarkai palaikyti žaidimų erdvėje siūlome rinktis daiktų laikymo derinius su dėžėmis, kuriuose patogu laikyti žaislus. Jas galima išimti, nusinešti kur reikia, patiems vaikams susitvarkyti. Prireikus, tokias lentynas galima naudoti ir kaip suoliuką: papildžius pagalvėlėmis ir apšvietimu, jos puikiai tarnaus skaitymo kampeliui. Sukūrus vaikams palankią aplinką tvarkytis, didesnė tikimybė, kad žaislai grįš į savo vietą, o kambarys išliks tvarkingas“, - patikina interjero dizainerė. Pašnekovė sako, kad skirtingai nei kitose namų erdvėse, vaikų kambaryje jo kūrimą ar atsinaujinimą diktuoja ne sezonas ar interjero tendencijos, bet vis nauji mažųjų namų gyventojų poreikiai - kambarys „auga“ kartu su jais. Tad atkreipkite dėmesį į komfortiškus ir reguliuojamo dydžio ir aukščio baldus, pavyzdžiui, r...
Kiek kartų girdėjote tokius pasakymus? Galbūt buvote pasiruošę taip elgtis, kai gims jūsų kūdikis? Galbūt stengėtės migdyti atskirai ir neimti į savo lovą, bet kažkada pasidavėte? Galbūt priėmėte vaiką į lovą, kai jis naktį atėjo pas jus? Galbūt tiesiog vieną rytą atsibudote ir suvokėte, kad jūsų mažylis naktį tylutėliai atslinko ir įsitaisė jūsų lovos kojūgalyje šalia katino, kuris visą vaiko gyvenimą galėjo miegoti jūsų lovoje? Šveicarijoje atliktas tyrimas parodė, kad nepaisant to, kur kūdikystėje miegojo vaikai, daugelis per pirmuosius 4 gyvenimo metus galiausiai atsikrausto į tėvų lovą (1). Ir tikrai galiausiai iš jos išsikrausto. Žindymas naktimis yra vienas iš būdų mamai pailsėti daugiau, vien dėl šios priežasties miegojimas su žindomu kūdikiu yra patrauklus. Taip pat mamos kūnas atsiliepdama į kūdikio žindimą išskiria hormonus, kurie skatina mamą atsipalaiduoti ir apsnūsti. Kūdikis turi būti apsaugotas nuo iškritimo iš lovos, taip pat įsitikinta, kad jis niekur negali įstrigti ar įkristi. Lovos čiužinys turi būti standus, neįdubti, jokių papildomų patiesalų, kailių, pledų ar pan. Niekada nemiegokite su kūdikiu ant sofos, fotelio, sėdmaišio, vandens lovos ar kokio kito netolygaus, judančio paviršiaus! Geriausia net nemaitinti vaiko gulint ant tokių paviršių - kartais nuovargis gali mus nugalėti. Turėtų turėti galimybę atvirsti ant nugaros pažindius. Į lovą su kūdikiu negalima priimti kitų vaikų ir/arba gyvūnų. Atsiminkite, kad kiekviena situacija yra kitokia ir nėra 100-io suaugumo garantijos.
