Žinome, kad geri įpročiai, išugdyti ankstyvoje vaikystėje, išlieka visam gyvenimui. Teigiama šeimos įtaka ir geras pavyzdys - nenuginčijami. Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo. Valgydamas prie šeimos stalo vaikas mokosi suprasti, kad maistas - tai ne tik alkio malšinimo „priemonė“, bet ir smagiai praleistas laikas su šeima. Vaikai mėgsta imti, jausti maistą savo pirščiukais ir valgyti patys. Tai ir turėtų būti skatinama, nereikia drausti. Vaikui galite pasiūlyti naudotis vaikiškais stalo įrankiais, stiklinėmis ir puodeliais, kuriais naudojasi ir kiti šeimos nariai. Vaikai valgo beveik viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai, tačiau jie gali atsisakyti labai karšto, šalto maisto, patiekalų, kurių kvapas jiems nepriimtinas. Taip pat vaikai vengia patiekalų, kurių sudedamosios dalys jiems neaiškios (troškinių, mišrainių) ar maisto produktai lėkštėje liečiasi tarpusavyje. Atkreipkite dėmesį, kad vaiko, kaip ir suaugusiojo, apetitas bei susidomėjimas maistu nebus kasdien toks pats, tad neverskite mažylio nuolat ištuštinti lėkštės.

Mityba vaikystėje yra neatsiejama sveiko augimo ir vystymosi dalis. Teisingai subalansuotas maistas vaikams ne tik aprūpina mažuosius reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir skatina sveikus mitybos įpročius, kurie gali trukti visą gyvenimą. Maitinimas per pirmuosius gyvenimo metus yra esminis kiekvieno vaiko augimo ir vystymosi aspektas. Šiame straipsnyje pateikiami ne tik sveiki ir maistingi receptai, skirti vaikams iki 1 metų, bet ir svarbūs patarimai, kaip sudaryti subalansuotą mitybos planą.

Subalansuota mityba kūdikiams: pagrindiniai principai

Svarbu palaipsniui įvairinti vaiko mitybą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir reakcijas į naujus maisto produktus. Vaikams nuo 1 metų amžiaus mityba tampa dar įvairesnė. Svarbu skatinti vaiką ragauti įvairius maisto produktus ir formuoti sveikos mitybos įpročius nuo mažens.

Nepaisant žindymo naudos, sparčiai augančiam kūdikiui prireikia daugiau maistinių medžiagų, negu jam suteikia mamos pienas. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti.

Taigi, tokio amžiaus kūdikio racioną turime papildyti maisto medžiagomis, kurių reikia normaliam jo vystymuisi. Tačiau tai turėtų būti lengvai virškinami ir saugūs kūdikiui maisto produktai. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo grūdų ar daržovių. Tėvai ir pediatras turėtų nuspręsti, kuris pasirinkimas yra geriausias vaikui. Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pirmasis maistas gali būti ir mėsa, jeigu vaikui vystosi mažakraujystė. Iš pradžių mėsą galima sumalti ar sutrinti.

Produktų įvedimas: nuo ko pradėti?

Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus. Greičiausiai 6 mėnesių kūdikis dar nesugebės sukramtyti ir suvalgyti mėsos, nes neturi krūminių dantų, todėl mėsą reikės susmulkinti smulkintuvu, o rūkyti, sūdyti produktai taip pat nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Kadangi dauguma vitaminų ir mineralų randami daržovėse ir vaisiuose, o dalis reikalingų medžiagų didesniais kiekiais gali būti randama mėsoje, kiaušiniuose, tinkamiausia būtų pradėti primaitinti nuo šių produktų.

Daržovių pirmenybė: kokias rinktis?

Iš daržovių kūdikis gauna tokias svarbias medžiagas kaip maistinės skaidulos, mineraliniai junginiai, organinės rūgštys ir flavonoidai. Maistinės skaidulos skatina motorinę virškinamojo trakto veiklą. Pirmaisiais gyvenimo metais dažna alergija maistui. Todėl iš pradžių svarbu rinktis daržoves, kurios mažiau alergizuoja, tai pat - neskatina dujų sankaupų. Nuo 4 mėnesių galima pradėti duoti cukinijos. Tai lengvai virškinama daržovė, turinti daug vitaminų C, B1 ir B2, kalio, magnio, kalcio ir t.t. Cukinijos taip pat yra maistinių skaidulų šaltinis. Pirmajam papildomam maistui tinka žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai. Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų. Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais.

Nuo 5 mėnesių galima duoti paragauti šviežių vaisių: obuolio, kriaušės, banano, taip pat -uogų. Nulupus odelę vaisiai sutrinami arba susmulkinami. Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, vištiena, kalakutiena. Mėsa verdama ir pradedama duoti nuo nedidelių kiekių. Nuo 7 mėnesių į kūdikio racioną galima įtraukti ankštines daržoves: pupeles, avinžirnius, žirnius. Nuo 8 mėn. galima pasiūlyti kiaušinio ir žuvies. Tik reikia stebėti vaiką, nes šie produktai gali sukelti alergiją. Šiuo metu galima maistą paskaninti prieskoninėmis žolelėmis.

Kaip įpratinti kūdikį prie daržovių?

Bet koks naujas papildomas maistas turi būti siūlomas ramiam, nesergančiam vaikui. Pradedama nuo minimalaus kiekio (1 arbatinio šaukštelio) 2-3 kartus per dieną. Maždaug savaitę siūlomas vieno produkto patiekalas, nepridedant druskos ir cukraus, ir stebima, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų. Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas. Tada siūlomas kitas maisto produktas. Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite. Įpratusio prie atskirų maisto produktų kūdikio meniu atsiranda patiekalai iš kelių daržovių, jei kiekvienas komponentas yra gerai toleruojamas. Daržovių energinė ir maistinė vertė nėra labai didelė. Kūdikio racione naudojant kelių produktų grupių patiekalus, galima žymiai išplėsti maistinių medžiagų įvairovę ir pagerinti patiekalo skonio savybes.

Svarbu atsiminti, pradedant primaitinti mažylį, ypatingai svarbu maišyti kuo mažiau, kad vaikas pajustų kiekvieno produkto skonį. Virškinti sumaišytas košeles irgi sunkiau, atsiranda alergijų pavojus.

Receptų pavyzdžiai

Blynai su bananais ir avižiniais dribsniais

• Ingredientai: 1 prinokęs bananas, 2 šaukštai avižinių dribsnių, 1 kiaušinis, šiek tiek augalinio pieno (arba motinos pieno).
• Gaminimo eiga: Bananus sutrinkite iki vientisos masės. Į bananų tyrę įmaišykite avižinius dribsnius, kiaušinį ir augalinį pieną, kol gausite vienalytę tešlą. Ant nedidelės ugnies įkaitintoje keptuvėje su lašeliu aliejaus kepinkite blynelius iš abiejų pusių, kol jie taps auksinės spalvos.

Vištienos troškinys su daržovėmis

• Ingredientai: Vištienos krūtinėlė, morkos, cukinijos, brokoliai, pomidorai (be odelės ir sėklų), pomidorų padažas (be druskos ir cukraus), druska ir pipirai (labai mažai).
• Gaminimo eiga: Vištienos krūtinėlę supjaustykite nedideliais gabalėliais ir pakepinkite ant vidutinės ugnies, kol iškeps. Įdėkite supjaustytas daržoves: morkas, cukinijas ir brokolius. Pridėkite supjaustytus pomidorus ir pomidorų padažą, pagardinkite druska bei pipirais.

Žuvies piršteliai

• Ingredientai: Žuvies filė (be kaulų), kiaušinis, džiūvėsėliai, džiovintos žolelės (pvz., krapai, petražolės), druska ir pipirai (labai mažai).
• Gaminimo eiga: Žuvies filė pirmiausia pavoliokite plaktame kiaušinyje, tada apvoliokite džiūvėsėliuose, sumaišytuose su džiovintomis žolelėmis, druska ir pipirais.

Lęšių sriuba

• Ingredientai: Lęšiai, morkos, svogūnas, česnakas, pomidorai (be odelės ir sėklų), druska ir pipirai (labai mažai).
• Gaminimo eiga: Lęšius nuplaukite ir nusausinkite. Morkas ir svogūną supjaustykite kubeliais, česnaką smulkiai susmulkinkite. Daržoves pakepinkite su šiek tiek aliejaus, tada pridėkite lęšius ir užpilkite vandeniu, kad viskas būtų padengta. Virkite ant mažos ugnies, kol lęšiai suminkštės. Pridėkite supjaustytus pomidorus, pagardinkite druska ir pipirais.

Moliūgų pyragas su ricotta

• Ingredientai: Moliūgas, ricotta sūris, kiaušiniai, cukrus (labai mažai), vanilė, miltai.
• Gaminimo eiga: Moliūgą iškepkite orkaitėje arba išvirkite, tada sutrinkite iki vientisos masės. Sumaišykite moliūgų tyrę su ricotta sūriu, kiaušiniais, cukrumi ir vanile. Palaipsniui įmaišykite miltus, kad gautumėte vientisą tešlą.

Jogurto ir vaisių sluoksniuotis

• Ingredientai: Natūralus jogurtas (be priedų), braškės, bananai, medus (labai mažai, jei reikia).
• Gaminimo eiga: Pasirinkite skaidrų indą, kad būtų matomi sluoksniai. Pirmiausia į indą dėkite sluoksnį natūralaus jogurto, tada - sluoksnį pasirinktų vaisių, pavyzdžiui, supjaustytų braškių ar bananų. Jei norite, galite užlašinti šiek tiek medaus.

Avižinė košė su uogomis

• Ingredientai: Avižiniai dribsniai, vanduo arba pienas, uogos (šviežios arba šaldytos).
• Gaminimo eiga: Į dubenį sudėkite norimą kiekį avižinių dribsnių. Užpilkite karštu vandeniu arba pienu ir leiskite dribsniams pastovėti kelias minutes, kad išbrinktų. Tada ant viršaus užberkite šviežias arba šaldytas uogas.

Varškė su vaisiais

• Ingredientai: Varškė, medus (labai mažai, jei reikia), vaisiai (smulkiai supjaustyti).
• Gaminimo eiga: Sumaišykite varškę iki lygios masės. Jei norite saldesnio skonio, į varškę įmaišykite šiek tiek medaus. Tada įmaišykite smulkiai supjaustytus vaisius.

Sumuštiniai su humusu ir daržovėmis

• Ingredientai: Duona, humusas arba avokadų pasta, daržovės (plonai pjaustytos), sūris (plonai pjaustytas).
• Gaminimo eiga: Duonos riekeles patepkite humusu arba avokadų pasta. Ant vienos riekės dėkite plonai pjaustytas daržoves ir sūrį. Uždenkite kita duonos riekele.

Kukurūzų dribsniai su pienu ir vaisiais

• Ingredientai: Kukurūzų dribsniai (be cukraus), pienas arba augalinis pieno pakaitalas, vaisiai (gabaliukais).
• Gaminimo eiga: Į dubenį sudėkite norimą kiekį kukurūzų dribsnių. Užpilkite šaltu pienu arba augaliniu pieno pakaitalu. Ant viršaus užberkite savo mėgstamų vaisių gabalėlius.

Ko vengti kūdikių mityboje?

Maitinant vaikus, svarbu ne tik įtraukti įvairius ir sveikus maisto produktus, bet ir vengti tam tikrų produktų, kurie gali turėti neigiamą poveikį jų sveikatai, augimui ir vystymuisi.

• Perdirbti maisto produktai: Tai apima greitą maistą, daugelį pusgaminių, kurie dažnai yra praturtinti nesveikais riebalais, dideliu kiekiu natrio ir pridėtinio cukraus.
• Saldūs gėrimai ir sultys: Nors daugelis vaikų mėgsta saldžius gėrimus, įskaitant vaisių sultis, jie dažnai yra pilni pridėtinio cukraus ir turi mažai maistinės vertės.
• Pridėtinio cukraus turintys produktai: Saldainiai, šokoladai, kepiniai ir kiti saldūs užkandžiai, turintys daug pridėtinio cukraus, turėtų būti vartojami labai ribotai.
• Aukšto fruktozės kukurūzų sirupo produktai: Šis ingredientas dažnai naudojamas kaip pigus saldiklis įvairiuose maisto produktuose ir gėrimuose.

Mitybos patarimai kūdikiams: svarbu žinoti

Laikykitės šių mitybos patarimų, kad užtikrintumėte sveiką kūdikio augimą:

• Įvairovė: Užtikrinkite, kad vaikas gautų įvairių maisto produktų iš visų maisto grupių.
• Reguliarumas: Maitinkite vaiką reguliariai, kad palaikytumėte pastovų energijos lygį.
• Subalansuotumas: Užtikrinkite, kad mityba būtų subalansuota, su pakankamu kiekiu baltymų, angliavandenių ir riebalų.
• Skanumas: Gaminkite skanų maistą, kad vaikas norėtų valgyti.
• Produktų vengimas: Venkite produktų, kurie gali sukelti alergiją ar būti nesveiki.

Maisto ruošimo patarimai

Štai keli patarimai, kaip tinkamai paruošti maistą kūdikiams:

• Maisto paruošimas: Stenkitės maistą gaminti namuose, kad galėtumėte kontroliuoti ingredientus ir jų kokybę.
• Šildymas: Vaikams šildytas maistas visai nerekomenduojamas, nes praranda maistines savybes. Maisto mažyliui reikėtų pagaminti tiek, kiek jis suvalgo. Pagamintame, bet nesuvalgytame maiste gali veistis mikrobai, kurie nepakankamai pašildžius gali sukelti sveikatos negalavimų.
• Užšaldymas: Nors užšaldymas iš konservavimo būdų - pats geriausias, vitaminų vis tiek mažėja. Todėl bent iki vaikui sueis metukai, šaldykite ne tyreles, o pačias daržoves ir iš jų gaminkite košeles.
• Kepimas: Kepti riebaluose nerekomenduojama visai. Tokių patiekalų siūlykite vaiku kuo vėliau. Naudokite tik kepimui skirtus riebalus. Kepimas orkaitėje, folijoje - tinkamas gaminimo būdas jei vaikui jau suėjo vieneri. Jokiais būdais maistas neturi būti pridegęs.
• Vanduo: Vandens galima kūdikiui siūlyti ne anksčiau šešto mėnesio. Jo kiekis priklauso nuo to, kiek jis dar išgeria mamos pieno. Jei mama jį žindo ir dieną, vandens duoti nebūtina.

Dauguma tokio amžiaus vaikų tėvų nerimauja dėl savo atžalų mitybos: pradedant nuo to, ar vaikas valgo pakankamai ir baigiant tuo, ar jo mityba yra subalansuota. Ką vaikas turėtų valgyti, kad gautų pakankamai visų jam reikalingų medžiagų? Mažyliai turi labai skirtingą skonio pojūtį, tad išlaviruoti tarp jo pomėgių ir sveikos mitybos gali būti išties sudėtinga. Negaminkite vaikui specialiai - jis turi valgyti tai, ką valgo ir kiti šeimos nariai. Bet pasistenkite, kad maistas būtų kuo įvairesnis, o lėkštėje būtų bent vienas maisto produktas, kurį vaikas tikrai valgys. Tokiu būdu užtikrinsite sau ramybę, žinodami, kad jis tikrai neliks alkanas. Visa kita palikite jo valiai.

Nuo vienerių metų vaikui galima duoti nenugriebto karvės pieno (sūrį vaikas turėjo pradėti valgyti 8-10 mėn., jogurtą - dar anksčiau). Be baltymų, piene yra ir kaulų augimui reikalingo kalcio, taip pat kitų naudingų medžiagų (fermentų, vitaminų, mineralinių medžiagų). Kalcį iš pieno ir jo produktų organizmas įsisavina žymiai lengviau, nei iš kitų gyvulinių ir ypač augalinių produktų. Jei vaikas yra labai išrankus maistui, galite vietoj pieno duoti jam pieno mišinuko, sukurto specialiai tokio amžiaus vaikams. Kiek pieno ir pieno reikėtų vaikui duoti? Vieningų nuomonių šiuo klausimu nėra. Orientuokitės į apytiksliai 700 ml turį. Pradžioje pusę šio turio turėtų sudaryti geriamas pienas, kitą - kiti pieno produktai: jogurtas, sūris, varškė.

Šiai produktų grupei priklauso mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir kiaušiniai. Jų mažylis turėtų gauti 1-2 kartus per dieną. Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Kartais mėsą galite pakeisti žuvimi (be kaulų), pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais (pastarieji produktai tinka ir vegetarams bei mėsos kategoriškai nevalgantiems vaikams). Pradžioje duokite vaikui švelnesnės virtos arba troškintos mėsos: vištienos, veršienos, triušienos, neriebios kiaulienos. Žiūrėkite, kad ji būtų minkšta, lengvai kramtoma - vaikai dažnai nemėgsta mėsos, nes pavargsta ją kramtyti. Aviena, riebi kiauliena, antiena ir žąsiena iki 2.5-3.5 metų nerekomenduojama.

Bulvių, dribsnių, įvairių grūdų košių, duonos, makaronų, blynelių ir kitų miltinių patiekalų duokite vaikui kasdien kiekvieno pagrindinio maitinimo metu. Dalis užkandžių taip pat gali būti iš šios produktų grupės. Tėvai norėtų, kad vaikas valgytų vaisių ir daržovių kuo daugiau, bet būtent šiuos produktus jam sunkiausia įsiūlyti.

Valgymo ritmas ir šeimos pavyzdys

Mažiems vaikams labai svarbi rutina - ji suteikia saugumo jausmą. Tai galioja ir valgymui:

• Reguliarūs valgiai: Stenkitės laikytis panašaus valgymo grafiko kasdien - 3 pagrindiniai valgiai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2-3 sveiki užkandžiai tarp jų (priešpiečiai, pavakariai, kartais - lengvas užkandis prieš miegą). Reguliarus ritmas padeda vaikui geriau jausti alkį ir sotumą.
• Valgykite kartu: Kai tik įmanoma, valgykite kartu su vaiku prie bendro stalo. Vaikai mokosi stebėdami jus - jei matys, kad noriai valgote daržoves, didesnė tikimybė, kad ir patys jų paragaus. Net jei negalite valgyti to paties maisto, tiesiog prisėskite šalia su puodeliu arbatos ar vaisiumi - svarbiausia bendrystė ir rodomas pavyzdys.

Šiame amžiuje svarbiausia ne tai, kiek tiksliai gramų ar porcijų vaikas suvalgo, o tai, kad jo racionas būtų kuo įvairesnis ir subalansuotas. Vietoj sudėtingų skaičiavimų, galite vadovautis „sveikos mitybos lėkštės“ principu kaip gaire:

• Pusė lėkštės - vaisiai ir daržovės: Tai turėtų būti mitybos pagrindas. Siūlykite kuo įvairesnių spalvų: morkas, brokolius, agurkus, pomidorus, paprikas, cukinijas, obuolius, kriaušes, bananus, uogas (atsargiai dėl užspringimo rizikos - smulkesnes uogas perpjaukite). Tinka tiek švieži, tiek virti ar troškinti variantai.
• Ketvirtadalis lėkštės - grūdiniai produktai/krakmolingos daržovės: Rinkitės viso grūdo produktus - avižų, grikių, sorų, perlinių kruopų košes, viso grūdo duoną, ruduosius ryžius, viso grūdo makaronus. Čia tinka ir bulvės. Tai pagrindinis energijos šaltinis.
• Ketvirtadalis lėkštės - baltyminis maistas: Augančiam organizmui būtini baltymai. Siūlykite liesą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną, veršieną), žuvį (bent 1-2 kartus per savaitę, ypač riebią - lašišą, upėtakį), kiaušinius, ankštines daržoves (lęšius, pupeles, avinžirnius - gerai išvirtus ir sutrintus ar smulkintus).
• Pieno produktai (ar jų alternatyvos): Svarbus kalcio ir baltymų šaltinis kaulams ir dantims. Rekomenduojamos 2-3 porcijos per dieną. Tai gali būti pienas (po metų amžiaus - dažniausiai įprastas karvės pienas, jei nėra alergijos), natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, kefyras, varškė, nesūrus sūris. Jei vaikas nevartoja pieno produktų, būtina pasitarti su gydytoju dėl kalciu praturtintų augalinių alternatyvų ir kitų kalcio šaltinių.
• Sveikieji riebalai: Jų reikia smegenų vystymuisi. Naudokite augalinius aliejus (alyvuogių, rapsų), siūlykite avokado, riešutų sviesto (plonu sluoksniu ant duonos), maltų sėklų (į košes), riebios žuvies.

Porcijų dydis: Atminkite, kad mažo vaiko skrandukas yra mažas. Pradėkite nuo nedidelių porcijų ir leiskite vaikui paprašyti daugiau, jei jis vis dar alkanas. Tėvų darbas - pasiūlyti sveiką ir įvairų maistą, o vaiko darbas - nuspręsti, kiek iš pasiūlyto maisto suvalgyti. Venkite versti ar spausti valgyti.

Gėrimai: vanduo - geriausias pasirinkimas

Geriausias troškulį malšinantis gėrimas yra paprastas vanduo. Siūlykite jo gerti reguliariai visą dieną, ypač tarp valgymų. Stipriai ribokite sultis: Net ir 100% natūralios sultys turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Jas reikėtų vartoti labai saikingai (pvz., ne daugiau 120 ml per dieną) arba geriau visai jų vengti, o vitaminus gauti iš šviežių vaisių. Neduokite sulčių prieš valgį. Venkite saldintų gėrimų: Vaisvandeniai, limonadai, saldintos arbatos, kakava su cukrumi neturėtų būti kasdienėje vaiko mityboje. Pienas: Svarbus maisto produktas, bet ne gėrimas troškuliui malšinti. Ribokite kiekį iki maždaug 2-3 porcijų pieno produktų per dieną.

Vengtini ir ribotini produktai

Nors kartais sunku atsispirti vaiko prašymams, stenkitės kuo labiau riboti ar visai vengti produktų, kurie neturi didelės maistinės vertės ir gali pakenkti sveikatai:

• Perdirbti mėsos gaminiai (dešrelės, rūkyti kumpeliai).
• Gruzdintas maistas (fri bulvytės, kepti mėsos gabaliukai tešloje).
• Sūrūs užkandžiai (traškučiai, sūrios lazdelės).
• Saldumynai (saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai, saldūs sausainiai).
• Saldūs pieno produktai (saldinti jogurtai, varškės sūreliai).
• Saldūs pusryčių dribsniai.
• Greitas maistas.
• Gėrimai su kofeinu (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai).
• Maisto produktai su daug maisto priedų, dažiklių, konservantų.

Vengtini produktai ne tik mažina vertingo maisto apetitą, bet ir skatina pripratimą prie sūraus ar saldaus skonio, kenkia dantims ir gali prisidėti prie nutukimo bei kitų sveikatos problemų vystymosi ateityje. Gaminkite vaikui maistą namuose, naudodami kuo mažiau druskos ir cukraus.

Išrankus valgymas: misija įmanoma?

Daugelis 1-3 metų vaikų išgyvena „išrankaus valgytojo“ etapą. Tai normalu, tačiau reikalauja iš tėvų kantrybės:

• Siūlykite pakartotinai: Naują maistą vaikui gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų, kol jis sutiks paragauti. Nenuleiskite rankų po pirmo „ne“.
• Mažos porcijos: Naują produktą patiekite labai maža porcija šalia įprasto, mėgstamo maisto.
• Patrauklus pateikimas: Kartais padeda įdomesnis maisto pateikimas (pvz., iš daržovių sudėliotas veidukas).
• Įtraukite į gaminimą: Leiskite vaikui padėti paprastuose gaminimo procesuose (plauti daržoves, maišyti) - tai skatina norą paragauti.
• Valgykite kartu: Matydamas jus valgantį tą patį maistą, vaikas gali susigundyti.
• Negaminkite atskirai: Stenkitės negaminti vaikui „specialaus“ meniu, jei jis atsisako šeimos maisto. Siūlykite tai, ką valgote patys (pritaikytą vaikui). Jei nevalgo - nevalgo, sulauks kito valgymo ar užkandžio.
• Išlikite ramūs: Nesureikšminkite nevalgymo, venkite spaudimo ar derybų.

Pozityvi valgymo aplinka: raktai į sėkmę

Kaip vaikas jausis prie stalo, priklauso nuo jūsų. Stenkitės kurti ramią ir malonią atmosferą:

• Jokios prievartos: Niekada neverskite vaiko valgyti, nebaiginėkite lėkštės už jį. Pasitikėkite jo gebėjimu pajusti alkį ir sotumą.
• Valgykite prie stalo: Pratinkite valgyti tam skirtoje vietoje.
• Be ekranų: Valgymo metu televizorius, telefonas ar planšetė turėtų būti išjungti. Susitelkite į maistą ir bendravimą.
• Vaikiški įrankiai: Naudokite vaikui patogaus dydžio lėkštę, stalo įrankius, puodelį.
• Leiskite tyrinėti: Ypač mažesniems vaikams leiskite liesti maistą, valgyti rankomis (jei nori). Netvarka yra neišvengiama mokymosi dalis.
• Ribokite valgymo laiką: Jei vaikas pradeda žaisti maistu ar akivaizdžiai nebenori valgyti, baikite valgymą (pvz., po 20-30 min.).

Pusryčiams reikėtų valgyti lengvai virškinamą, energijos suteikiantį maistą - angliavandenius, kurių daugiausiai - grūduose, vaisiuose, makaronuose. Geriausi pusryčiai yra pilno grūdo košės ar makaronai, kuriuos galima valgyti vienus arba maišyti su vaisiais ar daržovėmis. Kasdien reikėtų keisti grūdų rūšį, pvz., pirmadienį valgyti avižų košę, antradienį - sorų, trečiadienį - miežių, ketvirtadienį - ryžių, penktadienį - rugių, šeštadienį - kukurūzų, sekmadienį - kviečių.

Jei vaikas nemėgsta košių, galima patiekti pilno grūdo makaronus arba sveikus sumuštinukus. Sumuštiniams svarbu rinktis juodą duoną (ruginė, bemielė, gali būti su grūdais). Vietoje sviesto naudokite šakute sutrintą avokadą, o ant viršaus galima uždėti sutrintą virtą kiaušinį, varškės sūrį, kiek patroškintą cukiniją ar pan.

Daugelis 1-3 metų vaikų eina miegoti pietų miego maždaug 1200 valandą, tad prieš ramybės metą, maždaug 1140 , gerai būtų pavalgyti pietus. Pietūs turėtų būti sočiausias maistas visos dienos metu. Idealu, jei vaikas pietums visuomet suvalgytų nedidelį dubenėlį sriubos ir antrą patiekalą - mėsos ar žuvies su daržovėmis ir/ar kruopomis.

Pietums puikiai tiks troškiniai, garuose troškinti mėsos kukuliai, žuvis su grikiais, bulvėmis ar šviežiomis daržovėmis (pvz., salotomis). Svarbu siūlyti mažyliams kuo daugiau šviežių daržovių (pvz., tarkuotų burokėlių, agurkų, morkų ir obuolių salotos), kad nuo mažens pratintųsi jas valgyti.

Po miegelio (pavakariams), apie 1540 , siūlome rinktis kažką lengvai virškinamo, bet maistingo, tai gali būti varškė su trintais vaisiais ar uogomis, salotos, natūralus jogurtas, bananas, obuolys ar kiti vaisiai, uogos, naminiai avižiniai sausainėliai, naminis obuolių pyragas, kefyro kokteilis su uogomis ar pan.

Jei vaikas miegoti eina anksti (tarkime, apie 19val.), tuomet reikėtų praleisti pavakarius ir šią valandą patiekti vakarienę.

1-3 metų vaiko mitybai apibūdinti puikiai tinka žodis - išrankumas. Pamenate savo kūdikį noriai lapnojant trintą vištieną su moliūgu ir burokais? Skanaujantį bet ką, kas atsidurdavo ant maitinimo kėdutės staliuko. Tą kūdikį, deja, kažkas pakeitė mažiau sukalbamu žmogumi… Po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas. Kūdikiams reikia suvartoti apie 70-100 kalorijų vienam kilogramui svorio, o štai išaugusiam iš kūdikystės mažyliui jau pakanka 70-80. Pasikliaukite vaikučio instinktais. Natūralu, kad dvimetuko apetitas gali svyruoti ir keistis kas dieną. Verčiau patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas, - tai slidus kelias…

Mažyliai paprastai būna per daug užsiėmę, kad pavalgytų, - po kelių kąsnių jie jau sprūsta nuo stalo pažaisti. Vis dėlto daugumą valgių ir užkandžių patiekite būtent prie stalo, kad valgymas čia taptų įpročiu. Laikykitės taisyklės „nubėgęs žaisti vaikas jau pavalgė“. Laikykitės režimo. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų. Jei užkandis sotus, pertrauka tarp pagrindinių valgymų gali būti ilgesnė. Tai padeda vaikučiui normuoti alkį ir augti normalaus svorio. Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų. Taip, trumpalaikė nauda bus - jis išties praris truputį mėsos su pomidoru, bet taip elgdamiesi jį išmokysite suvalgyti daugiau, nei norisi, ir galiausiai tai virs persivalgymu.

Pavyzdinis 1-3 m. vaiko meniu:

Vaikų maistas nesūdomas. Suaugusiesiems pramoniniu būdu ir kulinarijos parduotuvėse pagamintuose patiekaluose ar jų pusfabrikačiuose visuomet druskos yra daugiau negu jos reikia mažam vaikui. Pusryčiams, pietums, vakarienei ir užkandžiams turi būti duodami iš įvairių maisto produktų rūšių pagaminti patiekalai. Porcijų dydis priklauso nuo amžiaus.

Mažiems vaikams siūloma valgyti kas 2-3 val. Tarp pagrindinių valgymų (pietų, vakarienės) siūlomi užkandžiai. Jie yra siūlomi likus ne mažiau kaip 2 val. prieš pagrindinį valgymą. Užkandžiams taip pat yra duodami įvairių rūšių maisto produktai.

Dauguma mažų vaikų valgo 5 kartus per dieną, tris pagrindinius valgymus (pusryčius, pietus, vakarienę) ir 2 užkandžius (priešpiečius ir pavakarius). Tiems, kurie nori, neturi viršsvorio, nėra nutukę gali būti duodami naktipiečiai, kaip mažai energijos turintis (pvz., pramoniniu būdu pagaminto specialaus 1-3 m. vaiko maisto). Jeigu vaikas lanko darželį, dažniausiai jame pavalgo pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius.

Visa šeima kartu prie stalo - tai viena iš maloniausių dienos akimirkų daugelyje namų, ypač tada, kai prie šeimynos stalo jau gali sėdėti ir patys mažiausieji. Vis dėlto neretai tėvai pamiršta, kad vaikas, sulaukęs vienerių metų, staiga netampa suaugęs. Vaikai yra skirtingi. Vienas nori valgyti košę vakare, nors ją patariama valgyti ryte, nes joje esantys angliavandeniai suteikia energijos. Kitas savaitėmis gali maitintis vienu produktu. Kažkas šiandien valgo brokolius, o rytoj į juos net nežiūrės. Labai svarbu, kad 1 iki 3 metų vaikai valgytų reguliariai. Porcijos turi būti nedidelės, bet pakankamai dažnos - keturis, penkis ar net šešis kartus per dieną.

Jei mažasis „užsiciklino“ ties vienu produktu, nereikėtų jaudintis dėl to, ko jis nevalgo, o džiaugtis tuo, ką valgo. Popietė - sveikų skanumynų metas. Čia tiks džiovinti vaisiai, razinos, abrikosai, švieži vaisiai, jogurtas su dribsniais, riešutai, daržovės, sūris, riešutų sviestas.

Reikia stebėti, kiek laiko praeina nuo vakarienės iki ėjimo miegoti. Jei vaikas valgo kaip tik prieš miegą, vakarienė neturėtų būti sunki. Jei vakarienę valgote likus kelioms valandoms iki miego, greičiausiai mažieji ir po jos norės dar ko nors užvalgyti. Jei per dieną nebuvo vartojama per daug pieno produktų, galima pasiūlyti jogurto, stiklinę pieno ar kefyro.

tags: #1 #metuku #vaiko #meniu

• Istorija ir dabartis Gelgaudiškyje
• Tikslai ir paslaugos vaikų globos namuose
• Partizanų liudininkas Juozas Jakavonis-Tigras
• Supynės jūsų sodui
• Mokesčiai už darželį Lietuvoje