Fizinis aktyvumas yra neatskiriama sveikos gyvensenos sudedamoji dalis, formuojanti žmogaus organizmo funkcijas, ugdanti ir stiprinanti visą organizmo sistemą bei veikianti jo gyvybingumą. Jis - svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko laisvalaikio praleidimo forma, kuri užtikrina gerą sveikatą bei socialinę ir emocinę gerovę. Fizinio aktyvumo ir sveikatos tarpusavio sąsajos yra abipusės: fizinis aktyvumas veikia asmens sveikatą, o sveikatos būklė turi įtakos fiziniam aktyvumui bei fiziniam pajėgumui. Fizinis raštingumas siekia puoselėti motyvaciją, pasitikėjimą savimi, fizinę kompetenciją, žinias ir fizinio aktyvumo patirties supratimą.
Fizinio raštingumo samprata ir reikšmė ikimokykliniame amžiuje
Fizinis raštingumas - tai gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Fiziškai raštingi vaikai geba atlikti gana daug bendrųjų judėjimo įgūdžių, atitinkančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, pašokinėti, lipti, būti judriais, išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Fizinis raštingumas padeda pasirinkti tinkamą judesį ar judesio atlikimo būdą ir lavina vaiko fizinį pajėgumą. Taip pat plėtoja vaiko intelektualines galias, emocinę bei socialinę raidą ir pažinimą (pvz. komandinis darbas žaidžiant, įvairių užduočių grupėje atlikimas). Ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Tad tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir fizinio raštingumo ugdymas
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Vaikų ugdymo(si) kontekstai ir jų svarba fiziniam raštingumui
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Ypač svarbus yra judraus patirtinio ugdymosi kontekstas, kurio paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Patirtinis mokymasis: švietimo revoliucija, kurios mums reikia | Adrienne Alexander | TEDxBrisbane
Fizinis raštingumas ir taisyklingi judesiai
Judėjimas - sveikata! Tačiau svarbu judėti ir sportuoti taisyklingai. Netaisyklingai atliekami judesiai gali sukelti sveikatos problemų. Negalima visų pratimų kategoriškai skirstyti į draudžiamus ar leidžiamus ‒ tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka. Galima pakenkti sveikatai, jeigu visas pratimas ar kai kurie jo elementai atliekami netaisyklingai. Pratimas netinkamas vaikui, jei jis neįstengia atlikti kokybiškai.
Nuodugniau patyrinėjus kai kuriuos pratimus, kuriuos mėgstama atlikti, pastebimas trauminis poveikis organizmui. Reguliariai atliekant tokius pratimus, po kelerių metų išryškėja pasekmės. Šiuos pratimus galima vadinti rizikingais pratimais, nes nuolat juos atliekant žalojama žmogaus sveikata. Reikėtų vengti:
- Staigių spyruoklinių (balistinių) judesių darant tempimo pratimus.
- Judesių, kuriuos atliekant itin stipriai spaudžiami tarpslanksteliniai diskai.
- Judesių, kuriuos atliekant galima sutrenkti sąnarius.
Atliekant pratimą ugdyti taisyklingą laikyseną. Kitų pagalba atliekant judesius reikia naudotis labai atsargiai.
Lietuvos mažųjų žaidynių (LTMŽ) vaidmuo
Lietuvos mažųjų žaidynės, kurias nuo 2014 metų organizuoja LTOK ir RIUKKPA, siekia skatinti 1,5-7 metų vaikų fizinį aktyvumą ir stiprinti sveikatą, teikdamos vaikams teigiamas emocijas ir prasmingas fizinio aktyvumo patirtis. Projekto tikslas - ugdyti Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinį raštingumą, skatinant fizinį aktyvumą įvairiose aplinkose.
Kaip pastebi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis, suaugusieji dažnai ieško priežasčių, kodėl jie ar jų vaikai negali būti fiziškai aktyvūs tiek, kiek norėtų - esą trūksta infrastruktūros, tinkamų priemonių, palankių oro sąlygų, laiko ir kt. „Vis dėlto šių metų Lietuvos mažųjų žaidynėse siekiame pabrėžti, kad fizinis aktyvumas yra įmanomas bet kur ir bet kada - tam nereikia nei specialių erdvių, nei specialios įrangos. Skatinant fizinį raštingumą ir ugdant šiuos teisingus įpročius nuo ankstyvos vaikystės, tikime, kad aktyvus gyvenimo būdas ir sportas gali tapti neatsiejama kasdienybės dalimi, kuri lydės mūsų piliečius visą gyvenimą”, - sako K. Šileikis.
Prof. A. Vizbarienė akcentavo, kad seminarų tikslas buvo parodyti, kaip galima, pasitelkus minimalias priemones, organizuoti fiziškai naudingas veiklas. „Genialumas slypi paprastume - su minimaliomis priemonėmis arba net visai be jų galime organizuoti labai linksmas, emocingas ir naudingas veiklas, kurios yra tiesiogiai susijusios su fiziniu raštingumu. Tai reiškia, kad žmogus supranta, kada, kur, su kuo ir kaip būti fiziškai aktyviam. Juk nereikia specialių priemonių - jei atėjau į parką, galiu tiesiog pabėgioti ar įveikti kliūtis“, - po seminarų kalbėjo A. Vizbarienė.
Praktinės veiklos metu pedagogai turėjo galimybę išbandyti skirtingas užduotis. Pirmosios veiklos metu dalyviai atliko užduotis kaip komanda ir prisiminė pagrindines olimpines vertybes: pagarbą, draugystę ir tobulėjimą. Antroji veikla leido išbandyti sportą be priemonių, o trečioji parodė, kaip organizuoti orientacines varžybas šiai sporto šakai netradicinėse erdvėse, tokiose kaip sporto salė.
Dalyvavimas projektuose vaikų ugdymui kelia konkrečius mokymosi tikslus: ugdyti vertybes ir gyvenimo įgūdžius naudingus kasdieniame gyvenime: pagarbą, komandinį darbą ir problemų sprendimą; ugdyti pagrindinius judėjimo įgūdžius; skatinti bendrauti ir bendradarbiauti, rinktis sveiką gyvenimo būdą, dirbti komandoje.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #fizinis #rastingumas
