Mityba - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko augimą ir vystymąsi. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į mitybą pirmaisiais gyvenimo metais, kai formuojasi pagrindiniai mitybos įpročiai. Nors po pirmojo gimtadienio vaiko augimo tempas sulėtėja, jo organizmui vis dar reikia visavertės ir subalansuotos mitybos.
Vienas iš dažniausių tėvų rūpesčių yra vaiko apetitas. Svarbu suprasti, kad 1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną. Tačiau nereikėtų labai sukti dėl to galvos - jei mažylis turi gerus sveikos mitybos pagrindus, jis pats gali nuspręsti, kiek maisto jam reikia. Neverskite vaiko valgyti - dėl to jis gali prarasti natūralų gebėjimą atpažinti tiek alkio, tiek sotumo jausmą. Be to, yra normalu, jei vaikas vieną dieną suvalgo daug, o kitą - beveik nieko, ir tam yra begalė priežasčių.
Vaiko skrandukas yra mažas, ir vienu kartu jis negali suvalgyti daug. Būtent todėl mažyliai valgo dažniau - kas 3-4 valandas. Pagrindiniai maitinimai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) turėtų būti tuo pačiu metu, kai valgo visa šeima, o tarp jų vaikas turėtų gauti užkandžių. Nesitikėkite, kad vaikas valgys nuosekliai: gali būti, kad vieną dieną jis nevalgys beveik nieko, kitą dieną nuolat jausis alkanas. Gali taip pat būti, kad jis turės puikų apetitą per pusryčius, bet net nežiūrės į maistą per vakarienę - tai yra visiškai normalu šio amžiaus vaikams. Leiskite mažyliui valgyti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada nori. Vaikai sava valia nebadauja ir puikiai jaučia, kai yra išalkę arba sotūs (jei tik tėvai neverčia jų valgyti per prievartą).
Nuo 1.5 metų vaiko naktimis neturėtumėte maitinti. Taip pat nepratinkite jo naktimis gerti. Vakare ir naktį medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, todėl maisto medžiagos yra blogai organizmo panaudojamos. Be to, perpildytas skrandis kelia diafragmą, dėl to pasunkėja kvėpavimas ir širdies darbas.
Sveikos Mitybos Pagrindai
Svarbiausias požymis, kad vaikas maitinasi gerai, yra tas, kad jis atrodo gyvybingas, žvalus, noriai žaidžia ir bendrauja su kitais žmonėmis. Pediatras taip pat turi patikrinti, koks yra jo ūgis ir svoris lyginant su bendraamžiais. Tačiau prisiminkite, kad nėra „normalaus“ ūgio ar svorio: jei mažylio ūgis nėra „per viduriuką“, tai reiškia tik tiek, kad jis yra aukštesnis ar žemesnis nei kiti panašaus amžiaus vaikai (suaugusių ūgis juk taip pat skiriasi!). Šiuo atveju svarbiau, kad ūgio ir svorio santykis (arba kitaip KMI) būtų optimalus.
Šio amžiaus tarpsniu vaikai tampa išrankesni maistui, nuolat keičiasi jų norai ir skonis. Tėvams akivaizdu: kai vaikas kone visiškai nevalgo arba kai valgo per daug, tai matyti iš žandukų. Tačiau galbūt jūsų vaikas tarsi vidutinis? Kaip įvertinti, ar jis valgo pakankamai, ar daugokai? 1-3 metų vaiko mitybai apibūdinti puikiai tinka žodis - išrankumas. Pamenate savo kūdikį noriai lapnojant trintą vištieną su moliūgu ir burokais? Skanaujantį bet ką, kas atsidurdavo ant maitinimo kėdutės staliuko? Tą kūdikį, deja, kažkas pakeitė mažiau sukalbamu žmogumi… Po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas. Kūdikiams reikia suvartoti apie 70-100 kalorijų vienam kilogramui svorio, o štai išaugusiam iš kūdikystės mažyliui jau pakanka 70-80.
Pasikliaukite vaiko instinktais. Natūralu, kad dvimetuko apetitas gali svyruoti ir keistis kas dieną. Pasak amerikiečių tyrimų, net 85 proc. tėvų ragina vaikus suvalgyti daugiau, už tuos kąsnelius juos girdami ar net papirkinėdami saldumynais arba filmukais. Verčiau patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas, - tai slidus kelias…
Daugelis tyrimų patvirtina, kad nemažą antsvorį turintys 5-12 m. vaikai nebejaučia alkio signalų. Leiskite užkąsti. Mažyliai paprastai būna per daug užsiėmę, kad pavalgytų, - po kelių kąsnių jie jau sprūsta nuo stalo pažaisti. Vis dėlto daugumą valgių ir užkandžių patiekite būtent prie stalo, kad valgymas čia taptų įpročiu. Laikykitės taisyklės „nubėgęs žaisti vaikas jau pavalgė“. Laikykitės režimo. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų. Jei užkandis sotus, pertrauka tarp pagrindinių valgymų gali būti ilgesnė. Tai padeda vaikučiui normuoti alkį ir augti normalaus svorio. Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų. Taip, trumpalaikė nauda bus - jis išties praris truputį mėsos su pomidoru, bet taip elgdamiesi jį išmokysite suvalgyti daugiau, nei norisi, ir galiausiai tai virs persivalgymu.
Mažiems vaikams labai svarbi rutina - ji suteikia saugumo jausmą. Tai galioja ir valgymui: stenkitės laikytis panašaus valgymo grafiko kasdien - 3 pagrindiniai valgiai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2-3 sveiki užkandžiai tarp jų (priešpiečiai, pavakariai, kartais - lengvas užkandis prieš miegą). Reguliarus ritmas padeda vaikui geriau jausti alkį ir sotumą.
Kai tik įmanoma, valgykite kartu su vaiku prie bendro stalo. Vaikai mokosi stebėdami jus - jei matys, kad noriai valgote daržoves, didesnė tikimybė, kad ir patys jų paragaus. Net jei negalite valgyti to paties maisto, tiesiog prisėskite šalia su puodeliu arbatos ar vaisiumi - svarbiausia bendrystė ir rodomas pavyzdys.
Visavertė Lėkštė: Ką ir Kaip Siūlyti?
Šiame amžiuje svarbiausia ne tai, kiek tiksliai gramų ar porcijų vaikas suvalgo, o tai, kad jo racionas būtų kuo įvairesnis ir subalansuotas. Vietoj sudėtingų skaičiavimų, galite vadovautis „sveikos mitybos lėkštės“ principu kaip gaire:
- Pusė lėkštės - vaisiai ir daržovės: Tai turėtų būti mitybos pagrindas. Siūlykite kuo įvairesnių spalvų: morkas, brokolius, agurkus, pomidorus, paprikas, cukinijas, obuolius, kriaušes, bananus, uogas (atsargiai dėl užspringimo rizikos - smulkesnes uogas perpjaukite). Tinka tiek švieži, tiek virti ar troškinti variantai.
- Ketvirtadalis lėkštės - grūdiniai produktai/krakmolingos daržovės: Rinkitės viso grūdo produktus - avižų, grikių, sorų, perlinių kruopų košes, viso grūdo duoną, ruduosius ryžius, viso grūdo makaronus. Čia tinka ir bulvės. Tai pagrindinis energijos šaltinis.
- Ketvirtadalis lėkštės - baltyminis maistas: Augančiam organizmui būtini baltymai. Siūlykite liesą mėsą (vištieną, kalakutieną, triušieną, veršieną), žuvį (bent 1-2 kartus per savaitę, ypač riebią - lašišą, upėtakį), kiaušinius, ankštines daržoves (lęšius, pupeles, avinžirnius - gerai išvirtus ir sutrintus ar smulkintus).
- Pieno produktai (ar jų alternatyvos): Svarbus kalcio ir baltymų šaltinis kaulams ir dantims. Rekomenduojamos 2-3 porcijos per dieną. Tai gali būti pienas (po metų amžiaus - dažniausiai įprastas karvės pienas, jei nėra alergijos), natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, kefyras, varškė, nesūrus sūris. Jei vaikas nevartoja pieno produktų, būtina pasitarti su gydytoju dėl kalciu praturtintų augalinių alternatyvų ir kitų kalcio šaltinių.
- Sveikieji riebalai: Jų reikia smegenų vystymui. Naudokite augalinius aliejus (alyvuogių, rapsų), siūlykite avokado, riešutų sviesto (plonu sluoksniu ant duonos), maltų sėklų (į košes), riebios žuvies.
Atmintinė: mažo vaiko skrandukas yra mažas. Pradėkite nuo nedidelių porcijų ir leiskite vaikui paprašyti daugiau, jei jis vis dar alkanas. Tėvų darbas - pasiūlyti sveiką ir įvairų maistą, o vaiko darbas - nuspręsti, kiek iš pasiūlyto maisto suvalgyti. Venkite versti ar spausti valgyti.
Gėrimai: Vanduo - Geriausias Pasirinkimas
Geriausias troškulį malšinantis gėrimas yra paprastas vanduo. Siūlykite jo gerti reguliariai visą dieną, ypač tarp valgymų.
Stipriai ribokite sultis: Net ir 100% natūralios sultys turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Jas reikėtų vartoti labai saikingai (pvz., ne daugiau 120 ml per dieną) arba geriau visai jų vengti, o vitaminus gauti iš šviežių vaisių. Neduokite sulčių prieš valgį.
Venkite saldintų gėrimų: Vaisvandeniai, limonadai, saldintos arbatos, kakava su cukrumi neturėtų būti kasdienėje vaiko mityboje. Jokie gazuoti gėrimai su angliarūgšte bet kokio amžiaus vaikams nerekomenduojami. Jie mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, dėl to sumažėja apetitas. „Kolos ir pepsi“ turi ir kitų medžiagų, kurios lemia jų skonį ir savybes, dėl to įvairaus amžiaus vaikai jas nevienodai toleruoja. Daugelis spalvotų gėrimų yra pagaminti su dirbtiniais saldikliais, kurie vaikams nerekomenduotini.
Pienas: Svarbus maisto produktas, bet ne gėrimas troškuliui malšinti. Ribokite kiekį iki maždaug 2-3 porcijų pieno produktų per dieną.
Lietuviška natūralaus salyklo gira yra aiškiai geriau už bet kokio pavadinimo spalvotus gėrimus ar limonadus. Tokių gėrimų spalva, skonis, aromatas dažniausiai išgaunami maisto priedais. Kuo mažiau gėrime E, tuo geriau.
Vengtini ir Ribotini Produktai
Nors kartais sunku atsispirti vaiko prašymams, stenkitės kuo labiau riboti ar visai vengti produktų, kurie neturi didelės maistinės vertės ir gali pakenkti sveikatai:
- Perdirbti mėsos gaminiai (dešrelės, rūkyti kumpeliai).
- Gruzdintas maistas (fri bulvytės, kepti mėsos gabaliukai tešloje).
- Sūrūs užkandžiai (traškučiai, sūrios lazdelės).
- Saldumynai (saldainiai, šokoladas, tortai, pyragaičiai, saldūs sausainiai).
- Saldūs pieno produktai (saldinti jogurtai, varškės sūreliai).
- Saldūs pusryčių dribsniai.
- Greitas maistas.
- Gėrimai su kofeinu (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai).
- Maisto produktai su daug maisto priedų, dažiklių, konservantų.
Vengtini produktai ne tik mažina vertingo maisto apetitą, bet ir skatina pripratimą prie sūraus ar saldaus skonio, kenkia dantims ir gali prisidėti prie nutukimo bei kitų sveikatos problemų vystymosi ateityje. Gaminkite vaikui maistą namuose, naudodami kuo mažiau druskos ir cukraus.
Vaikai mėgsta saldumynus, tačiau ši sąvoka be galo plati. Saldumynai - tai ne tik saldainiai, bet ir šokoladas, tortai, sviestiniai pyragėliai, kremai, plakta grietinėlė, zefyrai, chalva ir t.t. Visi minėti produktai gali būti pradėti duoti, kai vaikui sukako vieneri metai, tačiau kuo vėliau pradėsite duoti, tuo geriau, o geriausia - kai mažajam sukako 3 metai. Vaikas gimsta su saldaus skonio suvokimu, tačiau tai dar nereiškia, kad vaikams nuolat turi būti brukami bet kokie saldumynai, nesvarbu, kaip jie bebūtų pavadinti. Paprotys duoti vaikui saldainį į mūsų dienas atkeliavo iš prieškario, kai saldainis buvo suprantamas kaip kažkokia ypatinga dovana. Bet kokių saldainių maistinė vertė neprilygsta šviežių vaisių, uogų, daržovių. Saldumynai ir riebalai slopina apetitą. Tai blogai, nes vaikas nebegauna visų jo organizmo medžiagų apykaitai ir augimui reikalingų medžiagų. Patarimas vienas - nebūti vaiko užgaidų vykdytojais, nes cukrus yra skonio ir energijos turinti medžiaga, kurioje nėra kitų organizmui būtinų medžiagų.
Greitasis maistas - mėsainiai, sūrainiai, skrudintos bulvytės, picos ir kebabai - vaikus ypač vilioja. Visi greito maisto patiekalai nerekomenduojami priešmokyklinio amžiaus vaikams. Jie neskirstomi į labai blogus ir blogus, blogesnius ir blogiausius. Greitas maistas yra gausiai prisotintas druskos, prieskonių, kurie žadina apetitą, o tai suformuoja žalingą įprotį daug ir aštriai valgyti. Kioskuose pardavinėjami kebabai yra greitas pakeleivio užkandis, bet ne vaikų patiekalas. Teko matyti juos ruošiant atvirame kioske - apie 6 metrus nuo asfalto - argi galima kalbėti apie maisto higienos paisymą? Lietuvos kioskelių ar pakeleivės užeigų kebabų mėsos pusgaminiai dažniausiai daromi iš kiaulienos (o tai yra riebi mėsa ir vaikams, ypač mažiems, geriau jos neduoti),. Pusgaminiai ruošiami kūgio formos, malta mėsa (kas įdedama į maltą mėsą dažniausiai lieka neaišku) dedama sluoksniais, pakaitomis su nemalta mėsa. Į gaminį primaišoma ir kiaušinių, džiūvėsėlių, kad jis išlaikytų savo formą. Taip pagaminti kebabai bet kurio amžiaus vaikams nerekomenduotini.
Prekybos centrų kulinarijos mirga nuo valgomų šedevrų - mišrainių, kulinariniai lietinių, Kijevo kotletų, keptų vištų. Dažna šeima iš šių produktų komplektuoja savo vakarienes, o kai kurios šeimos minta vien tuo kulinariniu maistu. Ar vaikui šis maistas tinkamas? Kiekviena šeima maitinasi taip, kaip ji suvokia. Kodėl žmonės apsipirkinėja kulinarijose? Vieni nesupranta, kas yra teisinga mityba, kiti neišgali nusipirkti grynų produktų, treti nusipirkę gerus grynus produktus iš jų nemoka sau ir šeimai pagaminti šviežio maisto. Parduotuvėse pusfabrikačiai reklamuojami šūkiu „Mes taupom Jūsų laiką“. Iš tiesų, po darbo sunku rasti laiko maisto gamybai. Tačiau prisiminus, kad sveika mityba saugo sveikatą, nuovoki mama turėtų atrasti laiko maisto ruošai ir nesileisti suviliojama reklamos.
Ar marinuoti sulyginami su raugintais? Juk agurkus marinuojame acte, kuris nėra sveikas, o rauginti agurkai rūgsta natūraliai. Konservuojančiai veikia 1,2-2 proc. rūgšties koncentracija. Ji stabdo bakterijų dauginimąsi, tačiau mažai veikia mielių ir pelėsių grybelius. Kitaip tariant, marinavimas visiškai neužmuša kai kurių sporinių mikroorganizmų ir minėtų grybelių. Marinavimas yra kruopštus, įgūdžių reikalaujantis, ilgai trunkantis maisto perdirbimo būdas. Rauginimas - tai produktų veikimas pieno rūgšties bakterijomis, kurių yra mūsų aplinkoje: ore, ant vaisių ir uogų, daržovių. Pieno rūgšties lazdelės minta maisto produktuose esančiu cukrumi, paverčia jį pieno rūgštimi, kuri veikia konservuojančiai. Kai užraugtame gaminyje pieno rūgšties koncentracija pasiekia 0,7 proc. ir daugiau, susidaro sąlygos, kuriose nebegali daugintis ir kiti mikroorganizmai. Esant tokiai pieno rūgšties koncentracijai, susilpnėja ir pačių pieno rūgšties lazdelių veikimas. Jei produktų paruošimo metu į gaminį patenka sviesto rūgšties bakterijų, maistas apkarsta. Tai gali atsitikti, jei indai nešvariai išplauti arba pieno rūgšties bakterijoms trūkstant žaliavos - cukraus. Vaikai mėgsta raugintus, marinuotus produktus todėl, kad šie yra neįprasto skonio, rūgštesni bei kartesni. Jei vaikas nori pakramtyti ar pačiulpti kokybiškai raugto agurko skiltelę, raugto mamos ar močiutės - prašau. Agurkai raugiami nuplauti, su nuplautais krienų, juodųjų serbentų, vyšnių ar ąžuolo lapais, pridedama česnako. Taip įraugti agurkėliai, jei suvartojami greitai, nekenkia. Suprantama, raugintos, marinuotos daržovės, vaisiai ar kiti rauginti ir marinuoti produktai nėra ir vaikų iki 3 metų kasdienis maistas. Vaikams kokybiškų marinuotų, raugintų daržovių ar kitų produktų gali būti įmaišyta į daržovių mišraines, salotas. Nei raugintos, nei marinuotos daržovės nepakeičia žalių - šviežių daržovių ir vaisių, o marinuota, sūdyta mėsa nepakeičia šviežios - šaldytos.
Pupelės ar žali žirneliai iš skardinių tik šiek tiek pakeičia išvirtas pupeles ar tik ką nuskintus žirnius. Padažuose, kuriuose maudosi konservuotos pupelės, žirneliai yra maisto priedų, o senelių sode užaugintos iš išvirtos tos pačios daržovės jų neturi. Tiek, kiek priešmokyklinio amžiaus vaikui reikia mėsos ar žuvies, jos poreikį puikiausiai galima patenkinti be mėsos ir žuvies konservų.
Nuo kada ir kas geriau - karšto rūkymo ar šalto rūkymo mėsa ar žuvis? Kumpis ar skilandis? Menkė ar skumbrė? Nepriklausomai nuo to, kokio rūkymo kokie produktai, mėsa tai ar žuvis, riebi ar liesa, juos dera valgyti retkarčiais. Ką pasirinkti - ar skilandį ar kumpį, suprantama neriebius ir kokybiškus, nepasenusius ir „nesurūdijusius“, įkandamus ir neperdžiūvusius - tik skonio reikalas. Tai nėra kasdieniai patiekalai, turintys kokios nors svarbios įtakos sveikatai. Yra duomenų, kad Baltijos jūros skumbrės yra sukaupusios daugiau teršalų negu kitos žuvys, kad plėšriosios žuvys sukaupia daugiau teršalų nei neplėšrios.
Sūdyta silke iš „bačkos“ jau mažai kas besižavi, nes atsirado kokybiškesni sugautos žuvies perdirbimo būdai, pvz., jos sušaldymas, atšaldymas. Norint produktą suminkštinti ar suteikti tam tikrą aromatą, skonį, jis gali būti marinuojamas. Tuomet, kai nebuvo jokių galimybių išlaikyti maistą šviežią ar šaldytą, jo atsargos buvo konservuojamos, sūdomos, rauginamos, marinuojamos, rūkomos, gaminami vaisių-uogų kompotai, vaisiai, uogos, grybai buvo džiovinami. Minėtais būdais išsaugotų daržovių, vaisių maistinė vertė yra mažesnė už šviežių arba šaldytų.
Virta žuvis be kaulų gali būti pradėta duoti kūdikiui, kai jam sukanka 7-8 mėn. Neplėšriųjų žuvų filė gali būti duodama 2 kartus per savaitę, geriau virta nei kepta. Neriebūs, nesudegę, pagaminti iš kokybiškos mėsos kepsniai saikingai gali būti duodami tik tuomet, kai vaikas gerai kramto. Vaikai ne vienodi, vienas gerai kramto būdamas 20 mėn., kitas - 36 mėn. Šaltiena - lengvai kramtomas maistas, todėl kai kuriems vaikams patinka. Ar duoti kulinarinę, ar tik naminę? Bet kurio mažiaus vaikams geriausiai tinka gryna mėsa. Šaltiena nėra gryna mėsa, nepriklausomai nuo to, kur ji parduodama ar pagaminama. Geriausia yra šeimoje pagaminta šaltiena (jei gaminama iš kokybiškos mėsos, jei gaminamas nedidelis kiekis, laikoma šaldytuve). Šaltiena yra labai greitai gendantis patiekalas, todėl neprisigaminkite jos atsargų. Šaltienos gali būti duodama, kai vaikui sukanka 18 mėn. ir jis jau moka neblogai kramtyti.
Ar gazuoti vaisvandeniai, kolos, pepsi gali būti prilyginami lietuviškai girai? Ar vienodai blogai ir limonadai, kolos, ir gira? Kai bet kurio amžiaus vaikas nori gerti, jam turi būti pasiūlyoma paprasto negazuoto vandens.
Išrankus Valgymas: Misija Įmanoma?
Daugelis 1-3 metų vaikų išgyvena „išrankaus valgytojo“ etapą. Tai normalu, tačiau reikalauja iš tėvų kantrybės:
- Siūlykite pakartotinai: Naują maistą vaikui gali tekti pasiūlyti 10-15 kartų, kol jis sutiks paragauti. Nenuleiskite rankų po pirmo „ne“.
- Mažos porcijos: Naują produktą patiekite labai maža porcija šalia įprasto, mėgstamo maisto.
- Patrauklus pateikimas: Kartais padeda įdomesnis maisto pateikimas (pvz., iš daržovių sudėliotas veidukas).
- Įtraukite į gaminimą: Leiskite vaikui padėti paprastuose gaminimo procesuose (plauti daržoves, maišyti) - tai skatina norą paragauti.
- Valgykite kartu: Matydamas jus valgantį tą patį maistą, vaikas gali susigundyti.
- Negaminkite atskirai: Stenkitės negaminti vaikui „specialaus“ meniu, jei jis atsisako šeimos maisto. Siūlykite tai, ką valgote patys (pritaikytą vaikui). Jei nevalgo - nevalgo, sulauks kito valgymo ar užkandžio.
- Išlikite ramūs: Nesureikšminkite nevalgymo, venkite spaudimo ar derybų.
Kaip vaikas jausis prie stalo, priklauso nuo jūsų. Stenkitės kurti ramią ir malonią atmosferą:
- Jokios prievartos: Niekada neverskite vaiko valgyti, nebaiginėkite lėkštės už jį. Pasitikėkite jo gebėjimu pajausti alkį ir sotumą.
- Valgykite prie stalo: Pratinkite valgyti tam skirtoje vietoje.
- Be ekranų: Valgymo metu televizorius, telefonas ar planšetė turėtų būti išjungti. Susitelkite į maistą ir bendravimą.
- Vaikiški įrankiai: Naudokite vaikui patogaus dydžio lėkštę, stalo įrankius, puodelį.
- Leiskite tyrinėti: Ypač mažesniems vaikams leiskite liesti maistą, valgyti rankomis (jei nori). Netvarka yra neišvengiama mokymosi dalis.
- Ribokite valgymo laiką: Jei vaikas pradeda žaisti maistu ar akivaizdžiai nebenori valgyti, baikite valgymą (pvz., po 20-30 min.).
Sveikos mitybos įpročių formavimas - tai kelionė, o ne sprintas. Būkite kantrūs, nuoseklūs, rodykite gerą pavyzdį ir siūlykite įvairų, sveiką maistą. Svarbiausia - pozityvus požiūris į maistą ir valgymą, kuris lydės vaiką visą gyvenimą.
Pusryčiams reikėtų valgyti lengvai virškinamą, energijos suteikiantį maistą - angliavandenius, kurių daugiausiai - grūduose, vaisiuose, makaronuose. Geriausi pusryčiai yra pilno grūdo košės ar makaronai, kuriuos galima valgyti vienus arba maišyti su vaisiais ar daržovėmis. Kasdien reikėtų keisti grūdų rūšį, pvz., pirmadienį valgyti avižų košę, antradienį - sorų, trečiadienį - miežių, ketvirtadienį - ryžių, penktadienį - rugių, šeštadienį - kukurūzų, sekmadienį - kviečių. Jei vaikas nemėgsta košių, galima patiekti pilno grūdo makaronus arba sveikus sumuštinukus. Sumuštiniams svarbu rinktis juodą duoną (ruginė, bemielė, gali būti su grūdais). Vietoje sviesto naudokite šakute sutrintą avokadą, o ant viršaus galima uždėti sutrintą virtą kiaušinį, varškės sūrį, kiek patroškintą cukiniją ar pan.
Daugelis 1-3 metų vaikų eina miegoti pietų miego maždaug 1200 valandą, tad prieš ramybės metą, maždaug 1140 , gerai būtų pavalgyti pietus. Pietūs turėtų būti sočiausias maistas visos dienos metu. Idealu, jei vaikas pietums visuomet suvalgytų nedidelį dubenėlį sriubos ir antrą patiekalą - mėsos ar žuvies su daržovėmis ir/ar kruopomis. Pietums puikiai tiks troškiniai, garuose troškinti mėsos kukuliai, žuvis su grikiais, bulvėmis ar šviežiomis daržovėmis (pvz., salotomis). Svarbu siūlyti mažyliams kuo daugiau šviežių daržovių (pvz., tarkuotų burokėlių, agurkų, morkų ir obuolių salotos), kad nuo mažens pratintųsi jas valgyti. Po miegelio (pavakariams), apie 1540 , siūlome rinktis kažką lengvai virškinamo, bet maistingo, tai gali būti varškė su trintais vaisiais ar uogomis, salotos, natūralus jogurtas, bananas, obuolys ar kiti vaisiai, uogos, naminiai avižiniai sausainėliai, naminis obuolių pyragas, kefyro kokteilis su uogomis ar pan. Jei vaikas miegoti eina anksti (tarkime, apie 19val.), tuomet reikėtų praleisti pavakarius ir šią valandą patiekti vakarienę.
Žinome, kad geri įpročiai, išugdyti ankstyvoje vaikystėje, išlieka visam gyvenimui. Teigiama šeimos įtaka ir geras pavyzdys - nenuginčijami. Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo. Valgydamas prie šeimos stalo vaikas mokosi suprasti, kad maistas - tai ne tik alkio malšinimo „priemonė“, bet ir smagiai praleistas laikas su šeima. Tiekiant maistą vaikui, reikėtų prisiminti, kad valgymas turi teikti džiaugsmą, todėl vaikams labai patinka įdomiai, žaismingai patiektas maistas. Vaikai mėgsta imti, jausti maistą savo pirščiukais ir valgyti patys. Tai ir turėtų būti skatinama, nereikia drausti. Vaikui galite pasiūlyti naudotis vaikiškais stalo įrankiais, stiklinėmis ir puodeliais, kuriais naudojasi ir kiti šeimos nariai. Vaikai valgo beveik viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai, tačiau jie gali atsisakyti labai karšto, šalto maisto, patiekalų, kurių kvapas jiems nepriimtinas. Taip pat vaikai vengia patiekalų, kurių sudedamosios dalys jiems neaiškios (troškinių, mišrainių) ar maisto produktai lėkštėje liečiasi tarpusavyje. Atkreipkite dėmesį, kad vaiko, kaip ir suaugusiojo, apetitas bei susidomėjimas maistu nebus kasdien toks pats, tad neverskite mažylio nuolat ištuštinti lėkštės.
Visada svarbu prisiminti, kad vaikas, sulaukęs vienerių metų, staiga netampa suaugęs. Vaikai yra skirtingi. Vienas nori valgyti košę vakare, nors ją patariama valgyti ryte, nes joje esantys angliavandeniai suteikia energijos. Kitas savaitėmis gali maitintis vienu produktu. Kažkas šiandien valgo brokolius, o rytoj į juos net nežiūrės. Labai svarbu, kad 1 iki 3 metų vaikai valgytų reguliariai. Porcijos turi būti nedidelės, bet pakankamai dažnos - keturias, penkis ar net šešis kartus per dieną. Tai gali būti gana sudėtinga. Rytas - pats tinkamiausias laikas angliavandeniams - košė su medumi, viso grūdo dalių lietiniai, duona. Jei nevartojate pieno produktų, gardžias košes galite išvirti naudodami vandenį arba augalinį pieną. Šio užkandžio tarp pusryčių ir pietų reikia, jei vaikai keliasi labai anksti. Jei valgomi antrieji pusryčiai, pietus galima duoti truputį vėliau, nes mažasis turi spėti pajusti alkį. Tai labai svarbus valgymas, ypač vasarą, kai vaikai ilgai žaidžia lauke ir neretai užmiega dar prieš vakarienę. Pietums tiks troškintos daržovės - morkos, saldžiosios bulvės, burokėliai, aguročiai, sezoninės daržovės, taip pat mėsa, žuvis arba ankštiniai augalai, kuriuose gausu baltymų. Pietų metu galima pasitelkti keletą gudrybių, kaip vaikams „įsiūlyti“ vertingus, bet ne itin jų mėgstamus produktus. Lėkštėje per šį valgymą turėtų būti maždaug 50 % daržovių, 25 % grūdinių augalų ir 25 % baltymų. Pavyzdžiui, mažajam galima siūlyti viso grūdo dalių makaronus arba viso grūdo dalių ir kvietinių makaronų mišinį su daržovėmis, įdedant mėsos, žuvies, ankštinių augalų, pieno produktų, pavyzdžiui, varškės. Jei mažasis „užsiciklino“ ties vienu produktu, nereikėtų jaudintis dėl to, ko jis nevalgo, o džiaugtis tuo, ką valgo. Popietė - sveikų skanumynų metas. Čia tiks džiovinti vaisiai, razinos, abrikosai, švieži vaisiai, jogurtas su dribsniais, riešutai, daržovės, sūris, riešutų sviestas. Reikia stebėti, kiek laiko praeina nuo vakarienės iki ėjimo miegoti. Jei vaikas valgo kaip tik prieš miegą, vakarienė neturėtų būti sunki. Jei vakarienę valgote likus kelioms valandoms iki miego, greičiausiai mažieji ir po jos norės dar ko nors užvalgyti. Jei per dieną nebuvo vartojama per daug pieno produktų, galima pasiūlyti jogurto, stiklinę pieno ar kefyro.
