Nėštumas ir gimdymas - universali patirtis, tačiau kiekviena kultūra šį stebuklą švenčia savaip, puoselėdama iš kartos į kartą perduodamas tradicijas. Tuo tarpu Guinnesso rekordų knyga fiksuoja pačius netikėčiausius ir ekstremaliausius gimdymų istorijos faktus. Šiame straipsnyje panagrinėsime įdomiausius pasaulio ir Lietuvos gimdymų namų rekordus, neįtikėtinus atvejus ir skirtingų šalių tradicijas, susijusias su gimdymu ir pirmaisiais naujagimio gyvenimo mėnesiais.
Rekordiniai gimdymai ir naujagimiai
Sunkiausi ir mažiausi naujagimiai
Nors sunku patikrinti visų faktų autentiškumą, Guinnesso rekordų knygoje minimi keli ekstremaliai sunkūs naujagimiai. 1879 metais Kanadoje gimė berniukas, svėręs 9,98 kg, tačiau jis mirė praėjus vos 11 valandų po gimimo. Italijoje 1955 m. gimęs berniukas svėrė 10,2 kg, o 2012 m. Kinijoje po cezario pjūvio operacijos gimė 7 kg svorio naujagimis, kuris tebėra įtrauktas į rekordų knygą. Lietuvoje oficialių duomenų apie sunkiausius naujagimius nėra, tačiau spaudoje minimi atvejai, kai kūdikiai svėrė apie 6 kg ir daugiau. Pavyzdžiui, Tauragėje 2015 m. gimęs berniukas svėrė 6 kg ir buvo 65 cm ūgio.
Priešingai, mažiausi pasaulyje išgyvenę naujagimiai gimė neišnešioti. 2010 m. Vokietijoje 25 nėštumo savaitę gimė 275 g svėręs berniukas, kuris po 6 mėnesių intensyviosios pagalbos skyriuje buvo išrašytas namo. 2004 m. Čikagoje gimusi Rumaisa Rahman svėrė 244 g ir buvo 25 cm ūgio, ji įrašyta į rekordų knygą kaip mažiausiai svėrusi, bet išgyvenusi naujagimė. Lietuvoje 2017 m. aprašytas atvejis, kai 22 savaičių ir 5 dienų gestacijos 475 g svėrusi mergaitė gimė natūraliais takais ir išgyveno.
Jauniausia ir vyriausia mama
Pasaulio rekordų knygoje įrašyta Lina Medina iš Peru, kuri 1939 m. būdama vos 5 metų ir 7 mėnesių amžiaus pagimdė berniuką. Medikai manė, kad mergaitei auglys pilve, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo 7 mėnesių nėštumas, nulemtas priešlaikinio lytinio brendimo. Nors jos tėvas buvo suimtas įtarus lytinę prievartą, tikrasis vaiko tėvas niekada nebuvo nustatytas. Šiuo metu jauniausia pasaulyje mama laikoma 9 metų mergaitė iš Kinijos, pagimdžiusi 2010 m. Lietuvoje jauniausios gimdyvės amžius nenustatytas, tačiau spaudoje minimi atvejai, kai naujagimių susilaukė 12-metės. Pasaulyje vyriausia visų laikų motina laikoma 101 metų italo Anatolia Vertadella, kuri pagimdė po kiaušidžių transplantacijos. Indijoje 72 metų Daljinder Kaur susilaukė sūnaus po dviejų IVF kursų, o 70 metų Omkari Panwar susilaukė dvynių.
Kiti įdomūs faktai
Lietuvoje fiksuotas ir sunkiausias naujagimis - 2001 m. gimęs berniukas svėrė beveik kilogramu daugiau nei Tauragėje 2015 m. gimęs 6 kg svėręs kūdikis. Taip pat minima panevėžiečių šeima, kurioje dviejų dukrų susilaukta per 9 mėnesius ir 6 dienas. Šiame straipsnyje taip pat aptariami ankstyvojo nėštumo ir gimdymo aspektai, vyresnio amžiaus nėštumo rizikos, makrosomijos (vaisiaus per didelis svoris) priežastys ir pasekmės.
Gimdymo tradicijos skirtingose šalyse
Nors gimdymas yra universali patirtis, kiekviena kultūra turi savitų papročių, susijusių su kūdikio atėjimu į pasaulį.
Europa
Nyderlandai garsėja dideliu gimdymų namuose skaičiumi - daugiau nei 32% moterų renkasi gimdyti namuose, prižiūrimos nepriklausomų akušerių. Šalyje veikia trijų lygių gimdymo sistema, skirta skirtingoms rizikos grupėms. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje kiekviena moteris turi teisę gimdyti namuose, o privačia praktika užsiimančios akušerės užtikrina priežiūrą. Latvijoje ir Lenkijoje taip pat galima rinktis planuotą gimdymą ne stacionare, nors ligoninėse tebėra saugiau dėl galimų komplikacijų. Estijoje gimdymų namuose įstatymiškai nereglamentuojama, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino teisę rinktis gimdymo sąlygas.
Azija
Turkijoje po gimdymo mama ir kūdikis 20 dienų lieka namuose, o draugai lankosi ir vaišinasi tradiciniu lohusa serbeti (pogimdyviniu šerbetu). Praėjus 20 dienų, mama ir kūdikis lankosi svečiuose, kur gauna dovanų. Japonijoje moterys tradiciškai gimdo be nuskausminamųjų, tikėdamos, kad skausmas yra išbandymas. Tėvas į gimdyklą neįleidžiamas, nebent abu tėvai lankė priešgimdyminius kursus. Po gimdymo motina su kūdikiu bent mėnesį gyvena tėvų namuose. Indijoje, Balio saloje, placenta palaidojama kaip naujagimio dvynė sesuo ar brolis, o kūdikiai 210 dienų negali liesti žemės.
Lotynų Amerika
Meksikoje galioja 40 dienų "karantinas" (la cuarentena), per kurį motina atsigauna po gimdymo. Giminaičiai perima namų ruošos darbus, kad motina galėtų ilsėtis. Brazilijoje, užuot apipylę dovanomis, svečiai, atėję į ligoninę, gauna dovanų iš mamos. Devintą dieną po gimdymo švenčiamas vaikelio atėjimas į pasaulį su šeima ir draugais.
Kitos šalys
Vokietijoje tėvai privalo rinktis vardus iš vyriausybės patvirtinto sąrašo, negalimi vardai, asocijuojantis su daiktais ar maisto produktais. Suomijoje nuo 1930-ųjų moterys gauna didelį vaiko priežiūros paketą, kurio vertė gali viršyti vaikiškos lovelės kainą. Nigerijoje, jorubų kultūroje, kūdikiams suteikiami palaiminimai vandeniu, palmių aliejumi, kolos riešutais, druska ir pipirais, o pogimdyminę priežiūrą (omugwo) atlieka močiutė.
Gimdyklų istorija ir ateitis Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gimdymų skaičius mažėja, todėl uždaromos gydymo įstaigos. Tai kelia susirūpinimą dėl šalies demografinės ateities ir simbolizuoja istorinės gijos nutraukimą. Pavyzdžiui, Kauno Prano Mažylio gimdymo namai, veikę nuo 1936 m., uždarė duris 2013 m. dėl mažėjančio gimdymų skaičiaus. Vilniaus gimdymo namai, šventę 65 metų jubiliejų, išlieka viena didžiausių ir svarbiausių gimdymo įstaigų šalyje, kurioje per metus gimsta virš 3 tūkstančių kūdikių.
Akušerijos sritis nuolat kinta, atsiranda naujos technologijos ir požiūriai į gimdymą. Vis daugiau dėmesio skiriama natūraliems gimdymams, odos prie odos kontaktui tarp motinos ir naujagimio, taip pat akušerių vaidmens stiprinimui. Tarptautinės konferencijos, tokios kaip „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“, skatina diskusijas apie skirtingus gimdymo modelius, teisę rinktis ir palankios aplinkos kūrimą motinoms ir naujagimiams.
Vilniaus gimdymo namai
Diskutuojama apie tai, kokios sąlygos turėtų būti užtikrintos moterims, norinčioms gimdyti namuose, ir kaip legalizuoti akušerių veiklą teikiant paslaugas ne ligoninėse. Svarbu išlaikyti balansą tarp modernių technologijų ir natūralių gimdymo procesų puoselėjimo, atsižvelgiant į kiekvienos moters individualius poreikius ir saugumą.
