Vakar Kauno žydų choralinėje sinagogoje buvo neeilinis įvykis - į suaugusiuosius buvo įšventinti iš Anglijos atvykę trylikamečiai.
Pagal judaizmo kanonus, svarbiausios žmogaus gyvenimo akimirkos tradiciškai švenčiamos ne tik sinagogoje, bet ir namie. Tai gyvenimo ciklo tradicijos: gimimas, apipjaustymas, pilnametystė (“bar micva” - berniukams ir “bat micva” - mergaitėms), vestuvės, mirtis.
Gimus berniukui, apipjaustymo ritualas (hebrajų kalba - “mila”) atliekamas aštuntą dieną.
Bar micva - svarbiausia gyvenimo šventė
Viena svarbiausių gyvenimo švenčių vis dėlto yra “bar micva” (hebr. k. - “priesako sūnus”). Trylikos metų sukaktis pagal religinę tradiciją laikoma pilnametyste.
Berniukas gali kartu su suaugusiais vyrais vykdyti visus Toros priesakus, o jų laikytis būtina iki gyvenimo pabaigos.
Berniukų įšventinimas į suaugusiųjų pasaulį turi būti atliekamas tik sinagogoje.
Tačiau vakar kartu su berniukais buvo į moteris įšventinta ir trylikametė Noemi Lein. Ji, kaip sakė sinagogoje pakalbinti žydai, yra garsios Rotšildų šeimos atstovė.
Per vaikų įšventinimo į suaugusiuosius ritualą Kauno sinagogoje vakar susirinko apie 60 žydų. Kauno bendruomenėje žydų belikę tik apie 200, nes dauguma pasitraukė į Izraelį ir kitas valstybes.
Du iš įšventintų berniukų, Džeikobas ir Aleksandras Bramsai, yra “Villon” viešbučio Vilniuje savininkų sūnūs. “Villon” viešbučio savininkų brolių Beno ir Saliamono Bramsų sūnūs iki ritualo buvo gana linksmi. Iš Didžiosios Britanijos į Kauną jie atvyko todėl, nes šiame mieste yra gimę tėvai.
Šventinami į suaugusiuosius vaikai iš Toros perskaitė kelias pastraipas. Beveik po kiekvieno sakinio berniukams choru pritardavo suaugusieji.
Berniukų tėvai iškėlė į viršų Torą, taip parodydami, jog ritualas atliktas. Dabar patys atsako už savo nuodėmes, nes pagal judaizmą, anksčiau vaikų nuodėmės guldavo ant tėvų pečių.
N.Lein taip pat atvyko iš Anglijos. Skirtingai nuo berniukų, ji liturgines ištraukas perskaitė neužlipusi ant pakylos. Moterystės ritualas truko gerokai trumpiau - tik kelias minutes.
Sinagogos rabinui Chaimui Buršteinui paskelbus, jog ritualai baigti, žydai netrukus vaišinosi prie stalo. Ant jo buvo paruošta nemažai košerinio maisto.
Pagal tradiciją žydai išgėrė po keturias taureles vyno, simbolizuojančių keturis žydų tautos išbandymus.
Auklėjimo paslaptys
Judaizmas ritualų laikymąsi prilygina maldai, religinių tekstų skaitymui ir geriems darbams. Tradicijos nutraukimas prilyginamas nutolimui nuo Dievo.
Tiek prof. V.A.Bumelio tvirtinimu, ši tauta yra išlaikiusi gyvą tradiciją, vėlgi einančią iš religijos, savaitgalį susėsti kelioms kartoms prie bendro pietų stalo ir dalytis įspūdžiais, kaip kiekvienam sekėsi praėjusią savaitę, ką pavyko pasiekti naujo, gal kuriam reikia tėvų, senelių ar kitų šeimos narių pagalbos.
“Šeimos bendravimas, iš kartos į kartą perduodama išmintis yra mūsų vaikų auklėjimo sistemos dalis”, - paaiškina M.Jakobas.
Žydų meilė vaikams neturi ribų. Regis, tokio vaikų kulto neturi jokia kita tauta.
1. Negalima vaikams skatinti kompleksų.
Mama žydė savo vaikui niekada neištars, kad jis yra blogas ar kvailas. Ji sakys: „Kaip tu, toks protingas berniukas, galėjai padaryti tokią kvailystę?“. „Mano vaikas neturi ir negali turėti trūkumų“, - tokios pozicijos laikosi žydės. Veikiausiai jos mato tuos trūkumus, tačiau be jų pačių apie tai niekas nežino.
Lietuviai vaikus motyvuoja siekti tikslo, peikdami už menkiausią klaidą. “Ar dažnai giriate savo vaikus? Ar sakote jiems kiekvieną dieną, kad jie yra nuostabūs Dievo kūriniai, nepaprastai gabūs ir protingi? Ar mušate vaiką, peikiate, kai jis prasikalsta arba gauna prastesnį pažymį?” - vieno interviu metu netikėtai paklausė biotechnologas prof. Sutrinku, nes tai, ko paklausė profesorius, yra tarsi natūrali lietuvių šeiminės gyvenimo rutinos dalis.
“Vaikus reikia auklėti kiekvieną dieną sakant, kad jie yra talentingi, protingi, o ne netikėliai, iš kurių nieko nebus, mat mokykloje gavo šešetą ar septynetą. Jei kiekvieną dieną motyvuosime vaiką kartodami, kad jis yra genialus, daro progresą ir net neaukštas pažymys yra didžiulis įvertinimas, padėsime vaikui pasitelkti pasąmonės galias ir paskatinsime jį iš tiesų judėti į priekį,” - aiškina prof. V.A.Bumelis.
2. Protinga laisvė.
Šiuolaikinis žydų auklėjimas bando suderinti du regis nesuderinamus dalykus: vaiko laisvę ir griežtus reikalavimus. Tokį auklėjimą padeda įsivaizduoti puiki metafora: erdvus kambarys su tvirtomis sienomis.
Žydų šeimose vaikai gali joti tėvams ant galvų ar išteplioti tėvo pasą brangiais motinos lūpų dažais - tai ne priežastis aprėkti ar nubausti vaiką. Tėvams žydams vaiko laisvė yra tarsi oras, kuriuo jis negali nekvėpuoti. Griežtas auklėjimas prasideda tuomet, kai vaikas peržengia neleistinas ribas. Žydų šeimoje vaikai supranta, kad apipurkšti kiemo kates motinos kvepalais galima, bet trenkti močiutei per galvą - ne.
“Žydai sako, kad nežinojimas yra tragedija, žlugimas. V.Lomkinas pabrėžia, kad žinių siekimas, mokslas yra esminis žydų tautos bruožas.
3. Tėvai giria vaiką bet kokia proga.
Mama visada giria savo vaiką. Pagyros prasideda nuo pat jo gimimo. Mama žydė džiaugiasi net mažiausiais vaiko pasiekimais, ar tai būtų tik naujas skiemuo ar užtiškusi dėmė, pirmą kartą paėmus į ranką teptuką. Apie tai būtinai sužinos visi bičiuliai ir pažįstami, nes vaikas turi būti pagirtas kitų žmonių akivaizdoje.
Jei mes išmoksime pastebėti gerąsias vaiko elgesio puses, įskaitant menkiausias smulkmenas, ir pasitaikius bet kuriai progai jį pagirsime, tai, galbūt, iš esmės pakeis jo elgesį. Kad motyvuotume vaiką elgtis gerai, pasistenkime, kad jis „nugirstų“, kaip mes pasakojame apie jo sėkmę savo draugams ir giminaičiams.
“Tik giriamas vaikas supranta, kad jis yra protingas, ir pats kuria idėjas,” - bet kokius išvedžiojimus nukerta V.A.Bumelis. Lietuviams, pasak pašnekovo, reikia liautis buvus kukliems ir girti bei didžiuotis kiekvienu vaiko laimėjimu tiek girdint kitiems vaikams, tiek visiems aplinkiniams. Tik taip išauginsime protingą ir veržlų žmogų.
A.Guogos tikinimu, antras žydams labai svarbus principas ugdant vaikus - kompetencija.
4. Tėvai jaučia atsakomybę už savo elgesį.
Tėvai žydai įsitikinę, kad net netyčia iš jų lūpų išsprūdęs nederamas žodis ar blogas poelgis, kurį pamatė vaikas, gali padaryti neatitaisomos žalos, todėl jie labai atsakingai žiūri į savo elgesį ir stengiasi visomis išgalėmis neparodyti vaikui blogo pavyzdžio.
5. Meilė ir pagarba šeimoje - geros vaiko psichinės sveikatos sąlyga.
Žydų tradicijos moko, kad bet kokios šeimos pagrindą sudaro vyras ir žmona - tėvas ir motina. Taigi vaikai nuo mažų dienų mokomi, kad motina turi būti dėmesinga tėvui, o tėvas - motinai. Jei vaikas matys, kad jo tėvai gyvena vienas dėl kito, kad jų santykiai yra grįsti pagarba, meile ir rūpesčiu, jis jaus psichologinę ramybę ir saugumą. Be to, toks tėvų elgesys yra nuostabus pavyzdys vaikui. Jis užtikrina, kad užaugęs tokius pačius santykius jis puoselės ir savo šeimoje.
6. Būsimi tėvai mokosi tapti... tėvais.
Žydų atžalos tapti tėvais jau būna pasiruošusios dar iki vaikelio gimimo. Mergina prieš ištekėdama jau būna pasirengusi motinystei. Ji netrokšta „pagyventi sau“ ar „padaryti karjerą“; jos pagrindinis tikslas - namai ir šeima.
Jei motinystė ir tėvystė nuo pat pradžių bus regima kaip našta ir vargas, užauginti laimingą vaiką bus labai sudėtinga. Siekdami išauklėti savarankiškus, tvirtus ir sėkmės lydimus vaikus, žydų išminčiai sukūrė ištisą auklėjimo sistemą, su kuria Izraelyje tėvai gali susipažinti per specialius kursus. Tokie kursai organizuojami sinagogose ir žydų mokyklose daugelyje pasaulių šalių.
Štai jums pirmoji sėkmingo auklėjimo taisyklė - ji prasideda nuo pačių tėvų mokymosi ir pasirengimo pagrindinėms gyvenimo „profesijoms“ - žmonos bei motinos ir vyro bei tėvo.
7. Vaikai mokomi teisingai paskirstyti laiką.
Žydų vaikai nežino, kas yra tinginystė ar šlitinėjimas su draugais kieme. Muzikos pamokos, anglų kalba, matematika - jų dienos turi aiškią ir intensyvią darbotvarkę. Nuo mažų dienų vaikai pratinami suprasti, kad būti nuolat užsiėmusiam yra normalu.
“Mūsų išpažįstamoje religijoje, kuri stipriai susipynusi su mūsų tautos istorija, glūdi visa vaikų auklėjimo sistema,” - apibendrina V.Lomkinas.
Beje, netgi tie pavydūs lietuviai, kurie negatyviai atsiliepia apie žydus, net nesiginčija, kad šios tautos atstovai yra vieni geriausių gydytojų, mokytojų, inžinierių, mokslininkų ar verslininkų. Negana to, frazė “daktaras žydas” ar “inžinierius žydas” yra savotiškas kokybės ženklas.
Taigi šis pavyzdys ir lietuviams, kurie vis dar traktuojami kaip Rytų europiečiai, taigi, suprask, trečiarūšiai, turėtų tapti stimulu siekti mokslo žinių. Deja, reta lietuvių šeima aiškina savo mažamečiams vaikams savo tautos istoriją, o kai kurios nelabai ir žino, mat neturime tradicijos tą daryti.
Lietuviai ne tik nesibaimina, kad jų vaikams teks mokytis hebrajų kalbos ir žydų istorijos, bet ir švęsti visas religines žydų šventes.
M.Jakobo tvirtinimu, niekas neverčia lietuvių katalikų vaikų atsiversti į judaizmą. Jie lanko Katalikų bažnyčią, yra krikštijami, bet žydų gimnazijoje švenčia jų šventes.
“Visi mūsų gimnazistai turi nepriekaištingai mokėti keturis dalykus: lietuvių ir užsienio kalbą, išvystytą loginį mąstymą (čia jau mokytojų pareiga) ir užmerktomis akimis valdyti kompiuterį.
“Visi mano mokiniai - nesvarbu, kokia jų akių ar plaukų spalva, man yra žydai. Aš taip jiems ir sakau: mano žydai,” - juokauja M.Jakobas.
Beje, žydų valstybinėje mokykloje niekas nesupranta, kas yra žodis patyčios. Pasak M.Jakobo, penktadieninis chalos (žydų duonos, kuri kepama religinių švenčių proga) dalijimasis, kitos bendrystę skatinančios tradicinės žydų šventės gimnazistus labai suartina.
Dalet - The Third Temple in Jerusalem
Viena svarbiausių judaizmo religinio gyvenimo ypatybių - tinkamo maisto įstatymai, vadinami kašrutu (iš hebr. כָּשֵׁר kašer - tinkamas). Šitie įstatymai remiasi Toroje, Kunigų knygoje 11:1 ir Pakartoto Įstatymo knygoje išdėstytais Mozės įstatymais apie švarius ir nešvarius gyvulius, taip pat ir apie maisto paruošimo būdus (draudžiama kartu valgyti pieno ir mėsos produkuts, negalima maišyti grietinės su mėsa, draudžiama valgyti kiaulieną ir kai kurias kitas mėsos rūšis, negalima gerti ne pagal ritualinius nurodymus paruoštą vyną ir kt.) Rabinai košerinį maistą laiko sveiku maistu, kurį vartodami judėjai gali išlaikyti savo stiprybę ir sveikatą.
